Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Ramūnas Antanavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo N. S. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas N. S. buvo surašytas už tai, kad jis 2013-10-13, apie 18 val. 13 min., Kauno r. sav., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 15,62 km., neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiavo 111 km/h greičiu, tuo padarė pažeidimus, numatytus ATPK 128 str. 1 d., 124 str. 3 d.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena vykdoma griežtai laikantis teisėtumo, niekam negali būti taikoma poveikio priemonė už administracinį teisės pažeidimą kitaip, kaip įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka (ATPK 7 str.). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 str. numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus, o jeigu šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 str. numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo Institucijų ar pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 str. numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo.

Įvertinęs byloje esančią rašytinę medžiagą, pirmos instancijos teismas tinkamai aiškino ATPK 35 str. įtvirtintas terminų taikymo taisykles, tačiau apylinkės teismui dėl pareigūno, ruošiančio administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, aplaidumo nebuvo pateiktas svarbus dokumentas, t. y. nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, dėl ko pažeidėjo N. S. galimai padarytas administracinis teisės pažeidimas nebuvo analizuojamas ir vertinamas, o priimtas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. S. pasibaigus ATPK 35 str. numatytam administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistės V. M. nutarimo Nr. 20-10-IL-1637, kuriuo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas vieneriems metams nuo KET pažeidimo padarymo dienos, jis buvo priimtas 2014-04-04. Administracinis teisės pažeidimas padarytas 2013-10-13, taigi įstatymo reikalaujamas 6 mėnesių terminas būtų pasibaigęs 2014-04-13. ATPK 35 str. 3 d. nustatyta, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas gali būti pratęstas vieneriems metams, skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga, yra paskelbta jo paieška arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo. Taigi ši teisės norma nenustato baigtinio sąrašo pagrindų, dėl kurių galima pratęsti bendrąjį šešių mėnesių terminą skirti administracinę nuobaudą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti administracinę bylą ir jos turi būti nustatytos bei motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 str. nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-1253/2010, N575-612/2012). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą priimtas laiku, nepažeidžiant įstatyme numatytų imperatyvų, t. y. dar nesuėjus pačiam administracinės nuobaudos skyrimo terminui ir yra pakankamai motyvuotas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad naujai paaiškėjusios aplinkybės gali būti tik tokios, kurios iš esmės gali pakeisti teismo jau išspręstą situaciją, t. y. kai paaiškėja kitų aplinkybių, kurios organui (pareigūnui) ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį ir kurios vienos ar kartu su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį teisės pažeidimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

Šiuo atveju minėtas Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-04-04 nutarimas Nr. 20-10-IL-1637 yra būtent ta aplinkybė, kurios egzistavimas suponuoja pareigą iš naujo aiškintis padaryto pažeidimo aplinkybes ir N. S. kaltės klausimą.

Nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas įrodymus tik vertina, o rinkti jų negali, nes to nenumato ATPK 256 str. 3 d., todėl pats aukštesnės instancijos teismas negali pašalinti šiuo metu susidariusių administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos trūkumų. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra priimamas galutinis ir neskundžiamas sprendimas. Kadangi apylinkės teismas visiškai nevertino padaryto pažeidimo pobūdžio, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – N. S. kaltės klausimo, jo asmenybės charakteristikos, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių buvimo/nebuvimo, kitų reikšmingų aplinkybių, todėl visa tai visapusiškai įvertinus aukštesnės instancijos teismui, būtų atimta iš N. S. galimybė šį sprendimą apskųsti apeliacine tvarka, kas nepagrįstai suvaržytų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens procesines teises ir lemtų grubų proceso teisės pažeidimą.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai – laiku, visapusiškai, pilnutinai bei objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 str.), lemia tai, jog šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas privalo iš naujo išsamiai ir nešališkai išnagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kartu įvertinti ir apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus bei naujai pateiktus rašytinius įrodymus, tam, kad teismo sprendimo motyvai sudarytų prielaidas asmeniui veiksmingai pasinaudoti įstatymo garantuojama apeliacijos teise. Todėl apeliacinės instancijos teismas, vengdamas iš anksto daryti galimą įtaką iš naujo bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo sprendimui minimais klausimais, šioje nutartyje išsamiau nepasisako.

Dėl aukščiau nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas nutarimas naikintinas, o N. S. administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą perduoti iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.