Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. K. (toliau – L. K.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio, kuriuo L. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį ir nuteistas 81 (aštuoniasdešimt vieno) MGL, tai yra 4050 (keturių tūkstančių penkiasdešimties) eurų, bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu, L. K. paskiriant 54 (penkiasdešimt keturių) MGL, tai yra 2700 (dviejų tūkstančių septynių šimtų) eurų, baudą. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas L. K. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. liepos 3 d. 20.31 val. iki 2018 m. liepos 4 d. 16.10 val., tai yra viena para, ją prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai, laikant, kad L. K. paskirta galutinė bausmė yra 52 (penkiasdešimt dviejų) MGL, tai yra 2600 (dviejų tūkstančių šešių šimtų) eurų, bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 68 straipsniu, L. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 (trejiems) metams.

Iš L. K. priteista vidutinė automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertė – 1950 (vienas tūkstantis devyni šimtai penkiasdešimt) eurų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. K. prašo sumažinti jam Kauno apylinkės teismo 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžiu paskirtos baudos dydį; sumažinti priteistą automobilio „VW Passat“ vertę iki 1500 eurų arba taikyti automobilio konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo L. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Vertinant nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, jei yra pagrindas, skiriama kaltininkui kartu su bausme. Baudžiamosios poveikio priemonės skyrimo tikslas – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, todėl baudžiamojo poveikio priemonei būdingi nubaudimo, auklėjimo bei prevencijos elementai. Turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas arba visai neįmanomas. Taigi nusikaltimo padarymo priemonės – tai įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie darant nusikalstamą veiką ir kėsinantis į nusikaltimo objektą, dalyką tiesiogiai juos veikia, žaloja, o taip pat ir tie įrenginiai, mechanizmai bei prietaisai, kuriais tiesiogiai nusikaltimo dalykas neveikiamas, tačiau jais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jos padarymą.

8. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste be aukščiau išdėstytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumos, atkreiptinas dėmesys ir į BK 72 straipsnio 3 dalį, pagal kurią, kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas, turi būti konfiskuojamas visais atvejais. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis, kuriuo buvo įvykdyta L. K. inkriminuota nusikalstama veika, nuo 2017 m. rugpjūčio 5 d. yra registruotas jo sutuoktinės J. K. vardu (b. l. 32, 33). Duomenų, paneigiančių, jog transporto priemonė buvo įgyta ne santuokos metu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, kurio vardu turtas įregistruotas. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, tais atvejais, kai kaltininkas darydamas nusikalstamą veiką kaip įrankį ar priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ir kitam asmeniui, toks bendraturtis nelaikytinas „kitu asmeniu“ BK 72 straipsnio prasme, todėl, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, aplinkybė ar asmuo (šiuo atveju nuteistojo sutuoktinė) suteikė turtą arba turėjo ir galėjo žinoti, kad toks turtas bus panaudotas darant nusikalstamą veiką, esminės reikšmės neturi. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. gegužės 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2011).

9. Tokiu būdu, priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu tai sprendė pirmosios instancijos teismas, vien tai, kad konfiskuotina transporto priemonė registruota nuteistojo sutuoktinės vardu, automobilio, kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės, konfiskavimo galimybės neeliminuoja. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Duomenų apie tai, jog nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistojo santuoka buvo nutraukta, o turtas pasidalintas ar, kad tarp sutuoktinių buvo sudaryta vedybinė sutartis, numatanti, kad minėtas automobilis asmeninės nuosavybės teise priklauso tik sutuoktinei, byloje nėra. Sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, L. K. minimu automobiliu naudojosi ir ankščiau – Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu jis, kaltintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, (už jį laidavo jo sutuoktinė – J. K.), ir kaip matyti iš nuosprendyje nurodytų aplinkybių, nusikalstamą veiką įvykdė tuo pačiu automobiliu „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris tuo metu buvo registruotas L. K. vardu (b. l. 92-96, t. 1). Kaip matyti iš VĮ „Regitra“ pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones, minimos transporto priemonės valdytojas/savininkas iš L. K. į J. K. buvo pakeistas tik 2017 m. rugpjūčio 5 d. (1 t., b. l. 32), kas teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog automobilio perrašymas kito asmens, t. y. L. K. sutuoktinės vardu, nagrinėjamu atveju buvo daugiau formalus veiksmas, nei atspindintis tikrąjį transporto priemonės valdytoją/savininką, o tai vertinamu atveju tik patvirtina, jog transporto priemonės konfiskavimas, priešingai nei skundžiamu nuosprendžiu tai sprendė pirmosios instancijos teismas, yra būtinas.

10. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir aptariamos transporto priemonės konfiskavimo tikslingumas bei proporcingumas. Darant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad turto konfiskavimas suvokiamas kaip poveikio priemonė, kuria ne tik siekiama apriboti nuteisto asmens teises ir laisves, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi tik esant išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje aukštesnysis teismas neįžvelgia. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. K. padarė vieną šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,50 promilių girtumas, transporto priemonę vairavo neturėdamas tokios teisės, nes ji jam buvo atimta Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. nuosprendžiu paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, be kita ko, už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, kuri kaip jau minėta, buvo padaryta su ta pačia transporto priemone. Šių duomenų visuma, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nagrinėjamu atveju L. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, bylos duomenimis, L. K. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo – J. K. teigimu, jam yra tekę „koduotis“ nuo šios priklausomybės, tačiau, sprendžiant iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų visumos, jokių išvadų dėl savo turimos problemos, nuteistasis nedaro, tinkama linkme savo elgesio nekoreguoja, kas jį iš esmės charakterizuoja labiau neigiamai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors jokia žala nei turtui, nei asmenų sveikatai neteisėtais L. K. veiksmais (automobilio vairavimu apsvaigus nuo alkoholio) padaryta nebuvo, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams.

11. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančių duomenų visumos, nuo 2018 m. balandžio 2 d. L. K. buvo išbrauktas iš darbo biržos sąrašų kaip asmuo įsidarbinęs savarankiškai, darbo biržai suteikus darbo rinkos paslaugas (1 t., b. l. 99), jo sutuoktinė taip pat dirba ir gauna pakankamai nemažas pajamas (šiuo metu, remiantis L. K. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, ji yra vaiko auginimo atostogose). Šiame kontekste vis tik pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats.

12. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas konfiskuotino turto vertės išieškojimas galimas tik esant tam tikroms sąlygoms: kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso trečiajam asmeniui ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių (turtas yra išmainytas, iššvaistytas, turi teisėtą savininką ir pan.) arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Nagrinėjamu atveju duomenų patvirtinančių, kad automobilis būtų paslėptas, suvartotas, priklausantis tretiesiems asmenims (L. K. sutuoktinė, remiantis aukščiau aptartais duomenimis, tokiu asmeniu nelaikytina) arba jo negalima būtų paimti dėl kitų priežasčių, nėra, todėl nuteistojo L. K. prašymo sumažinti skundžiamu nuosprendžiu iš jo priteistą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą tenkinimas, esant visoms būtinoms sąlygoms transporto priemonės konfiskavimui, šiuo konkrečiu atveju nėra galimas, todėl nuteistojo motyvai dėl šio automobilio vertės išsamiau nevertintini, kadangi automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuojamas.

13. Nors apeliaciniu skundu keliamas ir nuteistajam paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, teigiant, jog ji yra per griežta, tačiau įvertinus tiek aukščiau aptartus duomenis, tiek ir kitas nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, nesutikti su pirmosios instancijos teismo L. K. paskirtos bausmės dydžiu, teisėjų kolegija neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skiriant bausmę, teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus.

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

16. Aptarto teisinio reguliavimo kontekste vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, matyti, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę L. K., atsižvelgė į jam inkriminuotos nusikalstamos veikos stadiją ir pobūdį (padaryta viena baigta nusikalstama veika, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai), L. K. kaltės formą (nusikaltimas padarytas tyčia). Įvertino ir nuteistojo asmenybę, konstatuodamas, kad L. K. praeityje yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, yra baustas ir administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje bei Kauno apskrities priklausomybės ligų centre nesigydė, ten nėra registruotas. Vertindamas L. K. asmenybę, apylinkės teismas įvertino ir vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą vieką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), bei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

17. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas L. K. skyrė švelniausią BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatydamas kiek didesnį nei minimalų už nesunkius nusikaltimus galimą skirti baudos dydį (BK 47 straipsnis). Nesutikti su šiuo apylinkės teismo sprendimu, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia konstatuoti antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, jos patvirtina, kad vertinamu atveju L. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas sprendžiant asmeniui skirtinos bausmės individualizavimo klausimą yra itin aktualu. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė neturėdamas teisės vairuoti, analogišką nusikalstamą veiką buvo padaręs 2017 m. vasario 8 d., kas ne tik didina tiek L. K. padarytos nusikalstamos veikos, tiek jo paties pavojingumą visuomenei, bet ir leidžia pagrįstai spręsti, jog anksčiau taikytas laidavimo institutas nebuvo efektyvus. Nors, sprendžiant tiek iš nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdžio, tiek ir iš nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių, L. K. turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, tačiau didesnių pastangų, siekdamas atsisakyti šio itin neigiamai jo asmenybę veikiančio reiškinio, nuteistasis nedėjo, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog savo neteisėtų veiksmų jis nevertina kritiškai ir nesistengia pasitaisyti, o tai jį vėlgi charakterizuoja labiau neigiamai ir neleidžia teisėjų kolegijai manyti, jog skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausmė yra per griežta.

18. Manyti priešingai apeliacinės instancijos teismui neleidžia ir tai, kad L. K. yra vedęs ir su sutuoktine augina 3 nepilnamečius vaikus, kurių finansiniu aprūpinimu yra grindžiamas nuteistojo apeliacinis skundas. Akivaizdu, kad šios aplinkybės egzistavo ir L. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, bet nuo nusikaltimo, keliančio pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei, padarymo jos nuteistojo vis tik nesustabdė, todėl abejotina, jog ir šiuo atveju jos galėtų veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo L. K. pakartotino nusikalstamumo sumažinus jam paskirtos bausmės dydį. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, nuteistojo asmeniniai interesai vis tik negali būti iškeliami aukščiau visuomenės intereso tinkamai, t. y. proporcingai jo padarytai nusikalstamai veikai, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį.

19. Šių duomenų visuma L. K. charakterizuoja labiau neigiamai, rodo, jog asmuo negeba prisitaikyti prie visuomenėje egzistuojančių elgesio taisyklių ir leidžia pritarti apylinkės teismo išvadai, dėl nuteistajam paskirtos bausmės dydžio. Atmetant L. K. apeliacinį skundą atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, jog nuteistasis savo kaltę dėl padarytos veikos pripažino visiškai, o byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistojo atžvilgiu taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas, kurių pagrindu už BK 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą L. K. paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismo paskirtą galutinę bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą bei neteisingą, pagrindo taip pat nėra. Apylinkės teismas, individualizuodamas ir skirdamas L. K. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos veikos pobūdžiu ar L. K. asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl dar labiau švelninti jam paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo, juolab, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus, nepaiso visuomenės elgesio bei bendrabūvio taisyklių.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo L. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendį pakeisti:

- panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį dėl vidutinės automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertės – 1950 (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt) eurų, priteisimo iš L. K.;

- vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti J. K. vardu registruotą automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini).

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.