Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

dalyvaujant atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilęs dėl VMI 2017 m. liepos 17 d. sprendimo Nr. (23.31-08) 467-182278 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 straipsnio 8 punktu ir 106 straipsniu, nuspręsta iš pareiškėjo turto išieškoti 12 694,47 Eur mokestinę nepriemoką, susidariusią pagal pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. pateiktą GPM deklaraciją už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas, prašydamas panaikinti Sprendimą, savo reikalavimą grindė tuo, kad mokesčių administratoriui yra pateikęs prašymus įskaityti jo sumokėtus į valstybės biudžetą 8 398,98 Eur mokesčius mokestinei GPM už 2016 metus nepriemokai padengti, todėl tik išsprendus šiuos prašymus, galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo.

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. gegužės 8 d. prašymą, 2017 m. gegužės 18 d. raštu Nr. (31.49) S-2690 informavo pareiškėją apie prašymo grąžinti (įskaityti) mokesčio ir (arba) baudos už administracinį nusižengimą permoką (skirtumą) ar nepagrįstai išieškotas sumas (FR0781 forma) pateikimo tvarką ir apie papildomų dokumentų ar duomenų, reikalingų prašymui išnagrinėti ir sprendimui priimti, pateikimą (b. l. 9–10).

Šiaulių AVMI, išnagrinėjusi 2017 m. gegužės 25 d. pakartotinį pareiškėjo prašymą įskaityti sumokėtas 8 398,98 Eur įmokas GPM nepriemokai padengti pagal 2017 m. kovo 21 d. pateiktą GPM deklaraciją už 2016 metus, kuriame atkreiptas dėmesys į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1-5-914/2016 byla pareiškėjo atžvilgiu buvo nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 6–7), 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. (31.49) S-2919 nurodė, kad prašoma įskaityti suma negali būti įskaityta, nes Šiaulių AVMI neturi informacijos apie baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03032-06 Šiaulių AVMI 2011 m. spalio 3 d. pareikšto civilinio ieškinio 141 033 Lt sumai dėl galimai pareiškėjo veika padarytos 141 033 Lt žalos valstybės biudžetui atmetimą (b. l. 8).

2017 m. gegužės 30 d. pareiškėjas VMI portale Mano VMI pateikė prašymą įskaityti 7 819,74 Eur įmokų sumą nepriemokai padengti (b. l. 4–5), kurį išnagrinėjusi VMI 2017 m. birželio 5 d. priėmė sprendimą Nr. 331B-51070, kuriuo nusprendė neįskaityti prašomos įskaityti sumos GPM nepriemokai padengti, nes VMI administruojamų mokesčių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus apskaitoje nėra permokos. Papildomai nurodė, kad 7 819,74 Eur suma negali būti įskaityta GPM nepriemokai padengti, nes dėl baudžiamojoje byloje Nr. 06-1-03032-06 Šiaulių AVMI 2011 m. spalio 3 d. pareikšto civilinio ieškinio 141 033 Lt (40 845,98 Eur) sumai dėl galimai pareiškėjo veika padarytos 141 033 Lt (40 845,98 Eur) žalos valstybės biudžetui Šiaulių AVMI neturi informacijos apie ieškinio atmetimą (b. l. 38–39).

Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais taip pat nustatyta, jog 2017 m. gegužės 9 d. VMI portale Mano VMI pareiškėjui pateikė pranešimą apie susidariusią mokesčių skolą, su kuriuo pareiškėjas susipažino portale 2017 m. gegužės 10 d. (b. l. 30).

2017 m. birželio 5 d. VMI priėmė nurodymą Nr. (23.31-08) 467-142740 nurašyti 12 601,85 Eur mokestinę nepriemoką, susidariusią pagal pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. pateiktą GPM deklaraciją už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., iš pareiškėjo sąskaitos (sąskaitų) (b. l. 36–37), o 2017 m. liepos 17 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (23.31-08) 467-182278 išieškoti 12 694,36 Eur mokestinę nepriemoką iš turto (b. l. 40–41).

Mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimą reglamentuoja MAĮ 105 straipsnis, kurio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu. MAĮ 105 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teisė išieškoti mokestinę nepriemoką įgyjama kitą dieną po to, kai pasibaigia raginime geruoju sumokėti mokestį ir su juo susijusias sumas nurodytas terminas, o jeigu raginimas nesiunčiamas, – kitą dieną po šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyto termino pabaigos. Tais atvejais, kai pasibaigus mokesčio sumokėjimo terminui mokesčių mokėtojas mokesčio deklaraciją pateikia pavėluotai arba pateikia patikslintą mokesčių deklaraciją, mokesčių administratorius įgyja teisę išieškoti patikslintoje mokesčių deklaracijoje nurodytą mokestį ir su juo susijusius delspinigius kitą dieną po minėtos deklaracijos pateikimo dienos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu Sprendimas priimtas pareiškėjo 2017 m. kovo 21 d. pateiktos GPM deklaracijos už 2016 metus pagrindu.

Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. Pagal minėto straipsnio 5 dalį, nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos.

Vadovaujantis minėtomis nuostatomis, pareiškėjas, pateikęs GPM deklaraciją už 2016 metus ir joje deklaravęs mokėtiną GPM, jį privalėjo sumokėti į valstybės biudžetą iki 2017 m. gegužės 2 d. Pareiškėjui šios prievolės neįvykdžius, mokesčių administratorius įgijo teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką.

Pareiškėjas skunde teismui laikėsi pozicijos, jog jis turi mokesčio permoką, kuri turi būti įskaityta mokesčio nepriemokai padengti. Pasisakant dėl šių pareiškėjo argumentų, pažymėtina, jog pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų apie realiai turimą mokesčio permoką (pareiškėjo sumokėtą per didelę mokesčio sumą (MAĮ 2 str. 12 p.)). Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, jog VMI, išnagrinėjusi pareiškėjo 2017 m. gegužės 30 d. prašymą dėl 7 819,74 Eur permokos įskaitymo mokestinei nepriemokai padengti, 2017 m. birželio 5 d. sprendimu Nr. 331B-51070 neįskaitė prašomos įskaityti sumos, nurodydama, jog VMI administruojamų mokesčių ir (ar) baudų už administracinius nusižengimus apskaitoje nėra permokos. Byloje nėra duomenų, kad šis sprendimas būtų pripažintas neteisėtas bei nepagrįstas ir panaikintas.

Apibendrinant nustatytas aplinkybes, t. y. pareiškėjui, neįvydžius prievolės sumokėti mokesčio deklaracijoje deklaruoto mokėtino mokesčio, nesant duomenų apie turimą mokesčio permoką, darytina išvada, jog mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai panaudojo vieną iš MAĮ 106 straipsnyje nustatytų mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo būdų – priėmė sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos išieškojimo iš mokesčių mokėtojo turto.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamas atsakovės 2017 m. liepos 17 d. sprendimas Nr. (23.31-08) 467-182278 „Išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto“ yra teisėtas ir pagrįstas, panaikinti jį pareiškėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendė:

Pareiškėjo P. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.