Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Jurgita Grigonienė Baudž. byla Nr. 1A–52-174/2007 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2, 2.9 (S) .

2007 m. sausio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno,

nukentėjusiajai Z. P.

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006-11-09 nuosprendžio, kuriuo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant jam bendrauti su Z. P. ir artintis prie jos arčiau nei per 5 metrus (išskyrus buvimą savo sodybos ribose) bei per šį laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Iš J. K. Z. P. priteista 700.00 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. nuteistas už tai, kad 2006-08-04 apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini), prie Z. P. ūkinio pastato, sviedė iš tvoros išlaužtu pagaliu į Z. P., pataikė jai į galvą ir tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo, padarydamas poodinę kraujosruvą viršugalvio srityje ir galvos sumušimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas, jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas bylą išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai. Apkaltinamasis nuosprendis buvo grindžiamas tik nukentėjusiosios, jos vyro bei anūko parodymais ir specialisto išvada. Teigia, kad nukentėjusiosios parodymai buvo nenuoseklūs, o liudytojų J. P. ir Ž. J. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, nes šie asmenys buvo suinteresuoti bylos baigtimi, o nukentėjusioji siekė materialinės naudos. Nurodo, kad ligoninės išraše nurodyta, jog nukentėjusioji paaiškino, jog buvo pagaliu sumušta kaimyno (b. l. 2). 2006-09-13 ekspertui ją apžiūrint ji paaiškino, kad ją sumušė J. K., trenkęs į galvą pagaliu (b. l. 3). Liudytojas J. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad žmona jam sakiusi, jog su pagaliu jai sudavęs kaimynas. Tačiau pati nukentėjusioji teigė, kad jis sviedęs į ją pagaliu, bei pataikęs į galvą.

Apeliantas abejoja ar sviedžiant pagaliu galėjo būti padaryti tokie sužalojimai, kurie nurodyti specialisto išvadoje. Jo manymu specialisto išvada negalima vertinti kaip įrodymą, nes jos tiriamojoje dalyje nurodyta, jog apžiūrint nukentėjusiąją, matomų sužalojimų nėra, o išvadoje nurodyta, kad Z. P. padaryta poodinė kraujosruva viršugalvyje. Klaipėdos ligoninės išrašo iš medicininių dokumentų duomenimis, nukentėjusiosios galvoje buvo tik nežymus minkštųjų audinių patinimas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog Klaipėdos rajono apylinkės teisme nagrinėjamas J. P. civilinis ieškinys dėl žemės sklypo ribų nustatymo.

Atsikirtime į apeliacinį skundą nukentėjusioji prašo atmesti J. K. apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nurodo, kad apkaltinti nekaltą žmogų ji neturėjusi pagrindo, o apeliantas nesigaili dėl padarytos nusikalstamos veikos, stengiasi išvengti atsakomybės.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusioji ir jos gynėja prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai J. K. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK140 str. 1 d.

Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nukentėjusiosios parodymus, nepagrįstas. Teisėjų kolegija neabejoja nukentėjusiosios Z. P. parodymų tikrumu. Šie parodymai yra nuoseklūs, atitinka faktines bylos aplinkybes. Nuteistojo gynybinė versija, kad jis Z. P. sumušimo metu, tai yra 15.30 val., buvo darbe, yra paneigta byloje esančiais įrodymais. Apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad tuoj po sumušimo savo kieme vaikščiojantį J. K. matė liudytojai Ž. J. ir J. P.. Be to, apkaltinamajame nuosprendyje pagrįstai nurodyti esminiai apelianto ir J. R. parodymų nenuoseklumai dėl darbo dienos pabaigos įvykio dieną. Jis akivaizdžiai stengėsi įtikinti teismą, kad įvykio metu jo nebuvo. Tačiau ši jo nurodyta aplinkybė buvo paneigta.

Z. P. parodymus patvirtina ir specialisto išvada. Apelianto apeliacinio skundo argumentas, kad ekspertas, apžiūrėjęs nukentėjusiąją, nenustatė matomų sužalojimų, nepaneigia paties sužalojimo fakto, todėl atmestinas. Eskpertas nukentėjusiąją apžiūrėjo praėjus 9 dienoms po įvykio, todėl matomų sužalojimai galėjo ir nebūti. Specialisto išvadoje nurodyta, kad 2006-08-04 vakare nukentėjusiajai kliniškai nustatytas galvos sumušimas. Atsižvelgiant į stebėtų ir aprašytų sužalojimų išraišką, buvusį minkštųjų audinių patinimą, kreipimosi datą bei laiką, buvusį nurodytą traumos patyrimo laiką – turimi duomenys neprieštarauja tam, kad nukentėjusioji traumą patyrė 2006-08-04 papietę. Todėl apelianto teiginys, kad ši specialisto išvada negali būti įrodymu, nepagrįstas. Iš šios specialisto išvados matyti, kad ekspertas vertino medicininius dokumentus. Taip pat pažymėtina, kad minėtos dienos vakare nukentėjusioji kreipėsi į medicinos darbuotojus, kurie savo ruožtu pranešė policijos pareigūnams apie įvykį. Dėl to policijoje buvo atliktas tyrimas, tačiau ikiteisminis tyrimas dėl nukentėjusiosios sumušimo nebuvo pradėtas, nes esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 str. 1 d, požymių toks tyrimas neatliekamas (b. l. 4).

Byloje nėra duomenų, kad byla buvo išnagrinėta šališkai. Šis apeliacinio skundo argumentas deklaratyvus, apeliantas nenurodė kuo pasireiškė teismo šališkumas. Pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimas nustatant apelianto kaltę, negali būti laikomas šališku bylos nagrinėjimu. Teismas vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą dėl apelianto kaltės.

Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo J. K. apeliacinį skundą atmesti.