Telšių apylinkės teismo įsakymas

2013-09-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-323-721/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2013-09-05
Bylos Nr.
1-323-721/2013
Teisminio proceso Nr.
1-73-1-00804-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nadežda Kiubienė
Kaltinamasis
A. S.
Baudžiamoji byla Nr. 1-323-721/2013Teisminio proceso Nr. 1-73-1-00804-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.5.; 1.2.4.8.3.; 2.10.1.; 2.10.1.4.
MAŽEIKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugsėjo 5 d.Mažeikiai
Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėja Nadežda Kiubienė,

išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Vijoletos Meškauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. S., (duomenys neskelbtini) gimęs 1992-07-23 Mažeikiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 8 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, 2011-12-20 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 140 straipsnio 1 dalį, pritaikius LR BK 38 straipsnį, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent: 2013 m. rugpjūčio 14 d., apie 2.00 val., R. V. gyvenamojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, mažametės G. S., gim. 2011-07-15, akivaizdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio matuokliu nustatytas 2.29 promilių girtumas), konflikto metu, suėmęs ir stipriai suspaudęs savo sugyventinės D. V. dešinės rankos riešą, ją tempė, po to rankos kumščiu vieną kartą trenkė savo sugyventinei D. V. į dešinę ausį, taip mušdamas ir smurtaudamas nukentėjusiajai D. V. sukėlė fizinį skausmą.

Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė numatyta LR BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Šios veikos ir jų padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats A. S. apklaustas kaip įtariamasis, pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad jis su D. V. kartu gyvena jau apie 4 metus, sugyventinės seseriai priklausančiame bute, adresu –(duomenys neskelbtini). Jie turi du bendrus vaikus: G. S., gim. 2011-07-15, ir R. S., gim. 2012-10-11. Kartu su jais gyvena ir D. tėvai. 2013-08-14 vakare valandos nežino, jis grįžo į namus iš miesto sumuštas ir labai susinervinęs, o namuose pastebėjo, kad nėra jo sugyventinės D.. Jos mamos paklausė, kur sugyventinė, ši pasakė, kad D. išėjo pas savo brolį R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Jis nusprendė nueiti iki jos brolio ir D. parsivesti namo. Prisimena, kad nuėjęs, jis liepė D. eiti namo, tačiau ji atsisakė, tada jis D. paėmė už rankos ir ją tempė, liepė eiti namo. Tada tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis atsimena, kad nuėjo į kambarį ir pasiėmė į rankas savo dukrą G., tada vėl liepė D. eiti namo. Ar jis D.sudavė kur nors smūgį, dėl girtumo neprisimena. Kiek atsimena, tada dukra neverkė. Atsimena, kad vėliau jis vienas norėjo išeiti namo, tačiau durys buvo užrakintos ir jis išeiti negalėjo, jo iš buto neišleido. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir jį išsivežė. Jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kad savo sugyventinei sukėlė fizinį skausmą, tikrai daugiau taip nebesielgs (47 b. l.).

Nukentėjusioji D. V. parodė, kad ji su A. S. kartu gyvena jau apie 5 metus. Jie augina du bendrus vaikus. 2013-08-13 ji kartu su savo vyresniąją dukra G. (jai dveji metai) buvo nuėjusi pas savo brolį R. V., kuris gyvena adresu –(duomenys neskelbtini). Jai išėjus iš namų, sugyventinio namuose nebuvo. Pas brolį ji nuėjo apie 22.00 val. ir planavo su dukra ten pasilikti miegoti. Jos mažoji dukra tuo metu liko namuose su mama. Apie 23.30 val., jie užmigdė vaikus, tai yra ji paguldė miegoti savo dukrą Ga., o brolis paguldė savo vaikus – E., kuri yra 6 mėnesių, M., kuris yra 1 metų ir 3 mėnesių ir L., kuri yra trijų metų. Paguldę vaikus, ji, jos brolis R. V. ir jo žmona G. V. atsisėdo kitame kambaryje ir žaidė kortomis. Apie 2.00 valandą nakties pas brolį atėjo neblaivus ir sumuštas jos sugyventinis A. S.. Jis, tik atėjęs, pradėjo jai priekaištauti, turbūt, dėl to, kad jos nerado namuose, tarp jų kilo žodinis konfliktas. A. paėmė ją už dešinės rankos riešo ir stipriai suspaudęs, pradėjo tempti, liepė jai eiti namo, tačiau ji nenorėjo ir jam priešinosi. Ant jos dešinės rankos liko net raudonos žymės nuo spaudimo. Tada jis, paleidęs jos ranką, nuėjo į kambarį, kur miegojo vaikai, pasiėmė dukrą G. bei prižadino visus brolio vaikus. A. norėjo dukrą išsinešti iš kambario, tačiau ji jam neleido, todėl jis kumščiu trenkė jai vieną kartą į dešinę ausį. Daugiau jokių smūgių A. jai nesudavė. Kol brolis bandė nuraminti jos sugyventinį, kuris tuo metu buvo tikrai labai agresyvus, jo žmona G. iškvietė policijos pareigūnus, o ji užrakino buto duris, kad A. nepabėgtų. Netrukus atvykę policijos pareigūnai sugyventinį išsivežė, ir jie visi nusiraminę nuėjo miegoti. Po sugyventinio panaudoto smurto jos atžvilgiu, jai jokių didelių sužalojimų neliko, tik paraudimai ant dešinės rankos riešo, bei jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji dėl sužalojimų pas gydytojus nesikreipė ir nesikreips, pas teismo medicinos ekspertą taip pat nėjo ir neis. Ji nenori, kad būtų pranešta krizių centrui, mano šį kartą savo problemas išspręs patys. Civilinio ieškinio dėl jai padarytos fizinės ir moralinės žalos ji taip pat nereikš. Sugyventinis A. jau nebe pirmą kartą prieš ją naudoja fizinį smurtą, todėl ji su juo gyventi daugiau nebenori, bijo dėl savo ir vaikų saugumo.

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad po įvykio ji sugyventinio susitikusi nebebuvo, jis prie jos nebesiartina ir gyvena pas savo mamą. Ji bendravo su sugyventinio A. S. mama D. S. ir ji jai papasakojo, kad A. pradėjo gydytis, nebegeria, pradėjo vartoti vaistus, nori grįžti gyventi pas ją ir vaikus. Ji tiki, kad jos sugyventinis tikrai pasikeis, nebegers ir jos daugiau nebemuš, mato, kad jis padarė išvadas ir nebegeria, net kreipėsi pagalbos į gydytojus, todėl norėtų su sugyventiniu susitaikyti. Jie turi du bendrus mažus vaikus, jai vienai juos prižiūrėti ir išlaikyti yra sunku, vaikai prie A. yra pripratę, jis jais tikrai rūpinasi, jis yra geras tėvas ir labai vaikus myli. Mano butų geriau, jeigu jis galėtų grįžti ir gyventi kartu su ja ir vaikais (11-12, 14 b. l.).

Liudytoja G. V. parodė, kad 2013-08-13, apie 22.00 val., pas ją į svečius, adresu –(duomenys neskelbtini), atėjo vyro sesuo D. V. su savo dukra G. S., kuri yra dviejų metų. Joms atėjus, jie truputį pasėdėjo, pakalbėjo, po to D. užmigdė savo dukrą G., o jos vaikai jau miegojo. Apie 2.00 val., pas juos į namus atėjo D. sugyventinis A. S., tiksliau jis stipriai pabeldė į duris, ji su vaiku (dukra buvo pabudusi) ant rankų nuėjo pasižiūrėti, kas beldžiasi. Pro akutę pamatė D. sugyventinį Aivarą. Ji nenorėjo atidaryti durų, nes su Aivaru nesutaria, bet vyras jai liepė duris atidaryti. Kai ji atidarė duris, Aivaras ją nustūmė į šoną ir pats įsiveržė į butą. Jis iškart nuėjo į kambarį, kur buvo D., pradėjo D. priekaištauti, liepė jai eiti namo, tačiau D. nesutiko ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Aivaras, suėmęs D. už rankų, ją tempė ir liepė jai eiti namo, į šį konfliktą įsikišo ir jos vyras, jis neleido A. tampyti D., tada jie apsistumdė tarpusavyje. Ji, bijodama ir nenorėdama kištis su vaiku ant ranku, tuo metu išėjo į virtuvę. Būdama virtuvėje, girdėjo triukšmą, tačiau kas vyksta, nematė. Po to A. sugalvojo pasiimti savo dukrą G., jis ją miegančią pasiėmė ant rankų ir norėjo išsinešti, tačiau jis nuvirto į lovą ir G. atsibudo, pradėjo verkti. Kambaryje A. trenkė D. į ausį, tačiau ji to nematė, jai tik vyras tai sakė. Po kurio laiko ji įėjo į kambarį ir tada jai D. liepė kviesti policiją, ji vėl išėjo į virtuvę ir paskambino policijos pareigūnams. Jos vyras R. 2013-08-15 išvažiavo į Angliją ir artimiausiu metu tikrai nežada grįžti, ko gero ir ji su vaikais netrukus išvažiuos pas jį (1 t., 15-16 b. l.).

Iš 2013-08-14 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad D. V. dešinioji ausis patinusi, ji teigė, kad sugyventinis A. S. jai pora kartų trenkė į veidą (7–8 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad 2013-08-14, 2.57 val., A. S. nustatytas 2,29 promilių girtumas (10 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. S. padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi A. S. smurtaudamas tyčia suėmęs ir stipriai suspaudęs savo sugyventinės D. V. dešinės rankos riešą, ją tempė, po to rankos kumščiu vieną kartą trenkė savo sugyventinei į dešinę ausį ir nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis A. S. neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje apibrėžtus bausmės tikslus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, pritaikius LR BK 38 straipsnį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), baustas administracine tvarka, į narkologinio ir psichoneurologinio kabineto įskaitą įrašytas (diagnozuota vidinio sunkumo depresijos epizodas, atsirandantis postnataliniu periodu, ūminė reakcija į stresą), bedarbis, registruotas darbo biržoje, anksčiau jau yra smurtavęs prieš savo sugyventinę, tačiau 2011-12-20 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiuoju asmeniu, į tai, kad šioje byloje jam buvo paskirtas įpareigojimas laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nebendrauti su nukentėjusiąja ir neieškoti ryšių su ja, tačiau ikiteisminio tyrimo metu pati nukentėjusioji prašė leisti sugyventiniui toliau kartu gyventi su ja ir vaikais, nes jai vienai sunku jais rūpintis, bei atsakomybę sunkinančią aplinkybę, A. S. už jo padarytą nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 straipsnio 2 dalyje skirtina bausmė rūšis – laisvės apribojimas, paskiriant įpareigojimus, jos dydį nustatant mažesnį už įstatyme numatytos bausmės vidurkį – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu ir atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. S. prisipažįsta esąs kaltas ir byla baigtina teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. 2.47 val. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. 16.10 val. (32, 33 b. l.), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikytina, kad yra atlikęs 2 dienas laisvės apribojimo bausmės.

2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu kaltinamajam A. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Civilinis ieškinys nėra pareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu,

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės apribojimą 9 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu kaltinamajam A. S. skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant per bausmės atlikimo laiką nuo 24.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 90 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013 m. rugpjūčio 14 d. 2.47 val. iki 2013 m. rugpjūčio 14 d. 16.10 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad A. S. yra atlikęs 2 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, A. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išaiškinti A. S., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Nadežda Kiubienė