- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- 1S-308-290/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00794-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgis Kiškis (pirm.), Rimas Švirinas, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- P. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininkas) ir Rimo Švirino,
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo P. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 – ame sektoriuje (toliau - Komisija) 2018 m. vasario 12 d. nutarimą Nr. 93-87 taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
P. R. Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu jam paskirtas laisvės atėmimas 7 metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 9 d. nuosprendis pakeistas ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Bausmės pradžia – 2016 m. lapkričio 2 d., o pabaiga – 2020 m. lapkričio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną – 2018 m. vasario 8 d., buvo 2 metai 8 mėnesiai 20 dienų.Komisija 2018 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. 93-87 nutarė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, nuteistajam P. R. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2018 m. kovo 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuojant tuo, kad nors nuteistasis P. R. ir atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistasis P. R. apeliaciniu skundu prašo panaikinti šią 2018 m. kovo 20 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nuteistasis nurodo, kad šioje nutartyje trūksta teisinės argumentacijos, kas savaime yra pagrindas naikinti nutartį. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padarytą nusikaltimą, kadangi tai jau įvertino teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, kad tokiu būdu antrą kartą vertinant padarytą nusikaltimą jis yra baudžiamas antrą kartą. Taip pat teigia, kad teisiškai nepagrįstas yra ir argumentas, jog lygtinai paleistas jis nesilaikys įstatymų ir nusikals, nes ši išvada nėra argumentuota. Be to lygtinio paleidimo netaikymas prieštarauja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo normoms. Tuo tarpu neatliktos bausmės dalies vertinimas neatitinka lygtinio paleidimo institutui taikomų reikalavimų. Nuteistojo P. R. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. R. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu iš esmės vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo P. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamumo rizika atitinka 19 balų, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, vien aptartų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių padaryti išvadai, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės - nepakanka. Pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Teisėjų kolegija, susipažinusi su visais skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pripažįsta, kad nuteistojo elgesyje yra stebimi tam tikri teigiami pokyčiai – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu P. R. dirba VĮ ,,(duomenys neskelbtini)“, mokosi VšĮ (duomenys neskelbrini) profesinio mokymo centre staliaus specialybės, jau yra įgijęs baldžiaus specialybę, tačiau vien šių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų nepakanka lygtinio paleidimo taikymui, kadangi sprendžiant klausimą ar nuteistasis jau yra pasiruošęs reintegruotis į visuomenę, o ypač taikant intensyvią priežiūrą yra būtina įvertinti nuteistojo praeities elgesio pokytį, per visą laisvės atėmimo bausmės atlikimą. Pagal 2018 m. sausio 31 d. Socialinio tyrimo išvadą P. R. elgesyje vis dar yra artimų kriminogeninių veiksnių – nuteistasis menkina savo pavojingumo lygmenį, kas padarytos nusikalstamos veikos kontekste neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Nors savo skunde P. R. ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo padarytą nusikalstamą veiką, tačiau su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kadangi kaip jau anksčiau aptarta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo yra vertinamas nuteistojo elgesys lygtinio paleidimo laikotarpiu atsižvelgiant į elgesį buvusį nusikalstamos veikos padarymo metu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad P. R. nurodo, jog yra kartais užsiplieskiantis, nesmurtaujantis, tačiau pastaroji aplinkybė neatitinka tikrosios nuteistojo charakteristikos, kadangi jis laisvės atėmimo bausmę atlieka už smurtinę nusikalstamą veiką, kas itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir atskleidžia jo nihilistinį požiūrį į visuomenėje vyraujančias vertybes, o smurtinio elgesio neigimas, šiuo atveju, tik patvirtina, kad nuteistasis dar nėra padaręs tinkamų išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio ir nededa pastangų tokio elgesio neabejotinai, teigiamai korekcijai, kuri būtų įtikinanti, kad likusią laisvės atėmimo dalį nuteistasis jau gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės. Be to P. R. savo nusikalstamą veiką vertina kaip spontanišką poelgį ir savo veiksmus sumenkina, vertindamas juos kaip gynybą. Dėl šių priežasčių yra akivaizdu, kad nuteistasis yra linkęs savo interesus iškelti aukščiau kitų asmenų, tokiu būdu sumenkindamas kitų visuomenės narių saugumo poreikį. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nustatyta, kad nuteistasis nurodė, jog pataisos namų aplinka jį kaip žmogų įtakoja neigiamai, todėl norėtų būti paleistas lygtinai. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įkalinimas pataisos įstaigoje yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, siekiant perauklėti asmenį, o būdamas laisvės atėmimo įstaigoje nuteistasis privalo stengtis koreguoti savo elgesį išimtinai teigiama linkme, tokiu būdu pataisos namai nėra įstaiga, kuri turėtų neigiamai veikti asmenį, juo labiau, kad pataisos įstaiga nuteistajam suteikia galimybes mokytis ir dirbti, o įgytos specialybės laisvėje asmeniui padeda lengviau reintegruotis į visuomenę. Aptartų duomenų visuma, leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu taikoma probacija dar nebūtų veiksminga ir nepasiektų jai keliamų tikslų. Pritariant pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytomis išvadomis bei tuo pačiu atsakant į skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis, padarytos nusikalstamos veikos kontekste vis dar yra labai didelė, o neatliktos bausmės dalies vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą nėra draudžiamas įstatymų, kartu ir nėra esminis faktorius vertinant ar nuteistasis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BVK 157 straipsnio nuostatos numato, kada nuteistieji jau gali teikti prašymus dėl lygtinio paleidimo, tačiau šios nuostatos jokiu būdu neįpareigoja nei Komisijos, nei teismo taikyti lygtinį paleidimą, kadangi be šio formalaus pagrindo yra vertinama ir aplinkybių visuma, kuri leidžia nuspręsti dėl lygtinio paleidimo taikymo efektyvumo. Be to pažymėtina, kad kiekvieną kartą sprendžiant klausimą ar asmuo jau yra pasiruošęs būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, situacija yra vertinama individualiai, tokiu būdu netgi ir analogiškose situacijose gali būti priimti skirtingi sprendimai, atsižvelgiant į tai kokia asmenybė yra nuteistasis. Neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies vertinimas negali būti traktuojamas kaip pakartotinis baudžiamumas, kadangi teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, paskyrė laisvės atėmimo bausmę, o sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, teismas tik nusprendžia ar jau yra aplinkybės, kurios suponuotų į bausmės atlikimo sąlygų pakeitimą, tačiau lygtinio paleidimo netaikymas nereiškia pakartotinio baudžiamumo. Šiuo konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl P. R. lygtinio paleidimo, teisėjų kolegija negali daryti abejonių nekeliančios išvados, kad nuteistojo elgesys neabejotinai leidžia jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o tuo labiau, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą sudaro 19 balų iš kurių tik 5 yra statiniai, o 14 dinaminių balų, kuriuos nuteistasis be abejo ne tik, kad gali, bet ir privalo koreguoti. Tik tokiu būdu gali parodyti, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos, kas leistų teismui pripažinti, kad paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad šiuo metu dar negalima nuspręsti apie pozityvius nuteistojo P. R. pokyčius.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet jokiu būdu ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį tik įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Įvertinęs visus šiuos aptartus duomenis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nėra jokio teisinio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
atmesti nuteistojo P. R. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2018 m. kovo 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.