Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Stiloma“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties dalies civilinėje byloje Nr. eB2-1297-221/2017, kurioje pareiškėjui J. A. iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Stiloma“, priteistos bylinėjimosi išlaidas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2016 m. lapkričio 29 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Stiloma“ (toliau – BUAB ,,Stiloma“, atsakovė) iškėlė bankroto bylą ir bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankroto administravimo partneriai“ (toliau – UAB ,,Bankroto administravimo partneriai“, administratorė), teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi atsakovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.2017 m. sausio 19 d. administratorei pateiktas pareiškėjo J. A. (toliau – pareiškėjas) prašymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje, kuriame buvo prašoma įtraukti jį į kreditorių sąrašą su 318 582,02 Eur finansiniu reikalavimu. Prie prašymo buvo pridėta 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutarties kopija bei lentelė, kurioje buvo nurodytos skolos tiekėjams, be kita ko, 318 582,02 Eur skola pareiškėjui.Administratorė 2017 m. balandžio 7 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl nurodyto prašymo, nurodžiusi, kad iš pateiktų įrodymų negalima nustatyti suteiktos paskolos bei grąžintos skolos dalies dydžio. Pareiškėjas pateikė teismui atsiliepimą kartu su papildomais įrodymais. Atsižvelgęs į tai, teismas paskyrė žodinį pareiškimo nagrinėjimą.Administratorės įgaliotas asmuo prieš teismo posėdį pateikė prašymą bylą nagrinėti administratorei nedalyvaujant ir nurodė, kad susipažinusi su pareiškėjo atsiliepimu ir papildomais dokumentais nebeprieštarauja šio finansinio reikalavimo patvirtinimui.Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas palaikė prašymą, paaiškino, kad jis atsakovei paskolino 1 400 000 Lt. Nurodė, kad paskoliniai teisiniai santykiai buvo susiklostę tarp UAB „Amber capital partners“ bei UAB „Izobara“, tarp pareiškėjo ir UAB „Izobara“, tarp atsakovės ir UAB „Izobara“. Siekiant išvengti tarpinių pervedimų UAB „Amber capital partners“ už pareiškėją pinigus pervedė tiesiogiai atsakovei. Pareiškėjas teigė, kad administratorei pateikė išrašą iš buhalterinės apskaitos, kuriame nurodyta atsakovės skola, o papildomus įrodymus rado kitoje byloje.

Kauno apygardos teismas 2017 m. birželio 27 d. nutartyje patvirtino pareiškėjo 344 805,32 Eur finansinį reikalavimą ir priteisė iš atsakovės 447,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, jį pripažįstant administravimo išlaidomis.Teismas nurodė, kad ginčo dėl pareikšto finansinio reikalavimo nėra, jis pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl patvirtintinas (ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis), patikslinant teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartyje patvirtintą 26 223,30 Eur finansinį reikalavimą.Teismas taip pat išsprendė pareiškėjo pateiktą prašymą dėl 1 436,82 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo už atsiliepimo į administratorės prieštaravimus rengimą, dokumentų rinkimą, analizę, teisines konsultacijas ir kitus susijusius veiksmus. Teismas konstatavo, kad prašoma priteisti suma yra nepagrįstai didelė, nes pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7 ir 8.16 punktus, rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už tokio pobūdžio paslaugą yra 329,12 Eur.Teismas nurodė ir tai, kad pagal 2017 m. gegužės 31 d. ataskaitos duomenis atsiliepimas į administratorės prieštaravimus buvo rengiamas ir su tuo susiję veiksmai atliekami ne tik 2017 m. gegužės 3 d., bet ir 2017 m. gegužės 5 d. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad pareiškėjo atsiliepimas į administratorės prieštaravimus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą buvo pateiktas 2017 m. gegužės 4 d. 17.57 val., t. y. iki 2017 m. gegužės 31 d. ataskaitoje nurodytų 2017 m. gegužės 5 d. veiksmų atlikimo, ir Kauno apygardos teisme užregistruotas 2017 m. gegužės 5 d. 6.50 val. Dėl šios priežasties 2017 m. gegužės 31 d. ataskaitoje nurodytos teisinės paslaugos, kurios įvardintos kaip pareiškėjui suteiktos 2017 m. gegužės 5 d., pagal jų pobūdį tą dieną negalėjo būti teikiamos. Teismas nurodė, kad vadovaujantis 2017 m. gegužės 31 d. ataskaita už atsiliepimo į bankroto administratorės prieštaravimus surašymą yra priteistina 315,4 Eur (260,66 Eur plius 54,74 Eur PVM). Teismas nustatė, kad 2017 m. gegužės 31 d. ataskaitoje taip pat nurodyta, jog teisinės paslaugos – dokumentų analizė, rengimasis teismo posėdžiui Kauno apygardos teisme, susiję teisiniai veiksmai – 2017 m. gegužės 31 d. teiktos 1 val. 30 min., valandos įkainis yra 115,85 Eur plius PVM. Atsižvelgęs į tai, vadovaudamasis Rekomendacijų 5, 7, 8.19, 9 punktais ir įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjui teismo posėdyje atstovavo advokato padėjėjas, – teismas nustatė, jog rekomenduojamas priteisti užmokesčio dydis už tokio pobūdžio paslaugą yra 131,65 Eur (2016 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (822,8 Eur) x 0,1 x 2 val. x 0,8). Tuo pagrindu teismas nusprendė, kad už visas nagrinėjamoje byloje pareiškėjui suteiktas teisines paslaugas iš atsakovės priteistinas 447,05 Eur atlyginimas.

Atsakovė pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kurioje pareiškėjui iš atsakovės priteistas 447,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, pripažįstant, jog tai – atsakovės administravimo išlaidos, ir priimti naują sprendimą – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti. kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimu įvykdymą. Šiuo atveju, administratorei peržiūrėjus pareiškėjo pateiktą prašymą, nustatyta, kad nepateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, todėl negalima patikrinti jo pagrįstumo.Pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas paskolos sutartis priskiriama realinių sutarčių kategorijai. Tai reiškia, kad teisiniai paskolos santykiai atsiranda, kai šalys susitaria dėl atitinkamo pinigų kiekio perdavimo ir kai pinigų gavėjas įsipareigoja paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą jam grąžinti. Todėl vien paskolos sutarties patekimas administratorei nesudarė teisinio pagrindo teikti teismui tvirtinti tokį reikalavimą. Pažymėtina, ir tai, kad administratorei perduotuose įmonės apskaitos dokumentuose nebuvo jokių duomenų apie minimą paskolą.Pareiškėjas su minimu prašymu nepateikė jo reikalavimą – skolos suteikimą, pagrindžiančių dokumentų, todėl elektroniniu paštu buvo pareikalauta, kad šis tokius duomenis pateiktų, tačiau į tokius administratorės veiksmus nebuvo reaguota. Būtent dėl šios priežasties administratorė teismui pateikė prieštaravimą ir tik po to Pareiškėjas į bylą pateikė paskolos suteikimą pagrindžiančius dokumentus.Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas nebūtų buvęs patvirtintas, jeigu šis nebūtų pateikęs reikalavimą pagrindžiančių dokumentų, t. y. pagal pradinius duomenis būtų patvirtintas tik 26 223,30 Eur dydžio reikalavimas

Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė palikti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartį nepakeistą.Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentaisĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis numato, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Kaip ir nurodoma atskirajame skunde, visų pirma pareiškėjas pateikė atsakovei prašymą dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo, kartu pateikdamas tuos dokumentus, kuriuos tuo metu turėjo: 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp pareiškėjo ir atsakovės, bei išrašą iš šios buhalterinės apskaitos sistemos, kurioje fiksuota, kad pastaroji jam yra skolinga 318 582,02 Eur. Daugiau jokių dokumentų nepateikta, nes jų paprasčiausiai neturėjo.Administratorė, neišanalizavusi po bankroto bylos iškėlimo jai perduotų dokumentų, tai yra atidžiai ir rūpestingai neįvykdžiusi savo pareigos, pareiškė prieštaravimą dėl šio reikalavimo. Administratorė iš turimų dokumentų būtų nustačius, kad pareiškėjas yra atsakovės kreditorius 318 582,02 Eur apimtyje, nes savo dispozicijoje turėjo turėti: 1) 2011 m. liepos 7 d, paskolos sutartį, kurios 1.2. punktas numatė, kad paskolą Atsakovei turi teisę pervesti ne pats pareiškėjas, o UAB „Amber capital partners“; 2) atsakovo banko sąskaitos išrašą, iš kurio matosi 1 400 000 Lt gavimas iš UAB „Amber capital partners“; 3) 2012 m. gruodžio 31 d. susitarimą, sudarytą tarp pareiškėjo, atsakovės ir UAB „Amber capital partners“, iš kurio matyti, kad 2012 m. gruodžio 31 d. Atsakovė buvo skolinga Pareiškėjui 1 323 333 Lt. Taigi, jeigu administratorė būtų pakankamai atidi ir rūpestinga, ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovės nebūtų kilęs.Pareiškėjas, gavęs administratorės prieštaravimą, kreipėsi į advokatą. Dokumentai, kuriuos pareiškėjas pateikė kartu su atsiliepimu į prieštaravimą dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo, buvo surinkti iš kitos civilinės bylos Nr. B2-5086- 577/2014, kurioje, be kita ko, buvo įvertinti sandoriai, sudaryti tarp BUAB „Izobara“, atsakovės, UAB „Amber capital partners“ ir pareiškėjo. Jei pareiškėjas būtų turėjęs šiuos dokumentus, jis juos, be abejonės, būtų pateikęs anksčiau. Tačiau, kita vertus, kaip minėta, administratorės turimų dokumentų turėjo pakakti, siekiant patikrinti pareiškėjo reikalavimą. Tai, kad paskolos sutartis yra realinė, nesuteikė pagrindo nesutikti su šiuo reikalavimu.Administratorė savo žinioje turėjo 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartį, kurios 1.2. punkte, kaip jau buvo paminėta, buvo numatyta, kad paskolą atsakovei turi teisę pervesti ne pats pareiškėjas, o UAB „Amber capital partners“, išrašą iš atsakovės banko sąskaitos, rodantį, kad ši pinigus gavo. Aplinkybių, kodėl pinigus pervedė ne pareiškėjas, o UAB „Amber capital partners“, administratorė taip ir nesiaiškino. Pačios administratorės neprofesionalumas ir aplaidumas lėmė tai, kad pareiškėjas turėjo inicijuoti bylinėjimąsi ir patirti išlaidas, kurių atlyginimą teismas teisėtai ir pagrįstai priteisė. Be to, svarbu pažymėti tai, kad sutikimą dėl pareiškėjo reikalavimo patvirtinimo administratorė pateikė tik prieš pat posėdį, nors laiko susipažinti su jo pateiktais dokumentais turėjo pakankamai. Dėl šios priežasties jam ir jo atstovui teko vykti į teismo posėdį, kuriame administratorė iš viso nepasirodė. Kitaip tariant, net ir gavusi papildomus dokumentus, administratorė nesiekė, kad pareiškėjas nepatirtų papildomų išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Teismas nagrinėja bylą neperžengdamas skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių ginčijamo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teismas nenustatė pagrindo peržengti atsakovės UAB „Stiloma“ atskirojo skundo ribų, o taip pat absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų.Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Kaip žinoma, pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas teismo procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Esminiai kriterijai, lemiantys tokių išlaidų paskirstymą, yra byloje nagrinėjamo klausimo pobūdis, taip pat šalių ir kitų proceso dalyvių procesinė padėtis bei jų teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi. Būtent pagal šiuos kriterijus sprendžiama, kas laikytinas procesą pralaimėjusia šalimi, privalančia atlyginti procesą laimėjusios šalies bylinėjimosi išlaidas.CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatos, leidžia nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi savo teisėmis ir sąžiningai atliko pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015).Kaip minėta, atsakovė atskirajame skunde teigia, kad jos elgesys procese buvo tinkamas ir sąžiningas, todėl pareiškėjo turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra atlygintinos. Tvirtina, kad peržiūrėjusi pareiškėjo pateiktą prašymą ir nustačiusi, jog nepateikti reikalavimą pagrindžiantys dokumentai, kreipėsi į jį dėl tokių dokumentų pateikimo, o šiam neatsakius, – kreipėsi į teismą su prieštaravimu. Taigi apeliantė tvirtina, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos yra kilusios dėl jo paties netinkamo elgesio.Tuo tarpu pareiškėjas nurodo, kad administratorė savo žinioje jau turėjo 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartį, kurios 1.2. punkte buvo numatyta, jog paskolą atsakovei turi teisę pervesti ne pats pareiškėjas, o UAB „Amber capital partners“, taip pat turėjo išrašą iš atsakovės banko sąskaitos, rodantį, kad ši pinigus gavo. Tvirtinama, kad administratorė neišsiaiškino situacijos, nepatikrino jos žinioje buvusių dokumentų, ir teismo procesą, dėl kurio atsirado šios išlaidos, buvo inicijuotas dėl jos pačios neprofesionalumo ir aplaidumo.Bylos medžiaga rodo, kad administratorės dispozicijoje iš tiesų buvo 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutartis ir išrašas iš AB Šiaulių banko sąskaitos apie pinigų – 1 400 000 Lt, gavimą iš UAB „Amber capital partners“. Kaip minėta, būtent šiais dokumentais pareiškėjas grindė paskolos faktinį suteikimą. Pareiškėjas teigia, kad administratorės turimų dokumentų turėjo pakakti tikrinant jo reikalavimo pagrįstumą, tai yra, jog šiuose dokumentuose esantys duomenys buvo pakankami sprendimui, kad paskolos atsakovei faktinio suteikimo sąlyga yra įrodyta, todėl administratorė neturėjo pagrindo prieštarauti tokiam reikalavimui ir inicijuoti teisminio proceso. Apeliacinis teismas, įvertinęs pareiškėjo paaiškinimą, 2011 m. liepos 7 d. paskolos sutarties sąlygas ir kitus byloje surinktus duomenis, nustatė, kad šios sutarties šalis siejo mišrūs santykiai. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad pagal 2017 m. liepos 10 d. banko sąskaitos išrašo duomenis UAB „Amber capital partners“ savo pinigų pervedimo mokėjimo nurodyme buvo pažymėjusi, jog pinigai atsakovės dispozicijon perduodami kaip „mokėjimas pagal 2011-05-09 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį ir 2011-07-04 prašymą“, o ne kaip paskola, ką tvirtina pareiškėjas.Teismas, vertindamas šias aplinkybes, pažymi, kad pagal ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalį būtent kreditorius privalo visiškai įrodyti savo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Tuo tarpu, pareiškėjas, atsakydamas į administratorės reikalavimą pateikti dokumentus, pagrindžiančius būtent paskolintų pinigų perdavimą, kaip jau minėta, nurodė, kad ši turi visus reikalingus dokumentus, tačiau jei jie nebūtų rasti, jis asmeniškai galėtų surinkti trūkstamus dokumentus. Teismas sprendžia, kad turint omenyje teismų praktikoje ne kartą išryškintus įmonių bankroto proceso tikslus, ypatumus ir viešo intereso buvimą, o taip pat ĮBĮ suformuluotų nuostatų ir įpareigojimų imperatyvų pobūdį, be kita ko, taip pat ir nustatant atskirų veiksmų atlikimo terminus bei tvarką, reikalavimą, kad bankroto procesas būtų užbaigtas per įmanomai trumpiausią terminą ir su mažiausiais kaštais, – pirmiau paminėtos aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo procesinį elgesį pagrindžiant savo reikalavimą, bendradarbiaujant su administratore, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nesuteikia pagrindo jį traktuoti kaip tinkamą ir sąžiningą (CPK 178 straipsnis). Bylos medžiaga rodo, kad administratorė savo skunde pagrįstai tvirtina, jog rašytinius įrodymus, pagrindžiančius pirmiau minėtų pinigų pervedimo atsakovei teisinį pagrindą, pareiškėjas pateikė tik teismui, nagrinėjančiam administratorės prieštaravimą, ir būtent dėl šios priežasties pastaroji sutiko su pareikštu reikalavimu. Sutinkant su pareiškėju, sektų išvada, kad nepateikus visų šių dokumentų, administratorė pati privalėjo iš kitų civilinių bylų etc. surinkti būtinus įrodymus ir atlikti sudėtingų teisinių santykių, susiklosčiusių tarp atsakovės, pareiškėjo, UAB „Amber capital partners“ bei kitų asmenų, analizę, o tai akivaizdžiai prieštarauja tiek ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimams, tiek kitų įmonės kreditorių interesams, tiek ir pirmiau paminėtai bankroto proceso esmei – būtų patirtos papildomas laiko ir administravimo išlaidų sąnaudos (CPK 185 straipsnis).Teismas, remdamasis pirmiau pateiktais argumentais, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio nuostatomis, o taip pat teismų praktikos išaiškinimais (nutarties 18. 19 punktai) sprendžia, kad atsakovės UAB „Stiloma“ bankroto administratorės UAB „Bankroto administravimo partneriai“ pateiktas skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje pareiškėjui J. A. iš atsakovės priteista 447,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, jas pripažinus pastarosios administravimo išlaidomis, naikinama ir šiuo klausimu priimamas naujas sprendimas – prašymas dėl minimų išlaidų atlyginimo priteisimo netenkinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 27 d. nutarties dalį, kuria J. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Stiloma“ (j. a. k. 161643663) priteistas 447,05 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt septynių eurų ir penkių centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.