- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-10-19
- Bylos Nr.
- eI3-2810-595/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00319-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Vita Valeckaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Gitana Butrimaitė, Vita Veleckaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos kariuomenė
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gitanos Butrimaitės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Veleckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovams Lietuvos Kariuomenei dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūrų vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjo R.K. skundas atsakovei Lietuvos kariuomenei dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūrų vilkinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenę skirti pareiškėją į MPB "Žemaitija" vadovybės G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininko (kapitonas) pareigas; netenkinus pirmo reikalavimo, prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenę svarstyti pareiškėjo kandidatūrą į visas Lietuvos kariuomenėje esančias laisvas ir atsilaisvinančias profesinės karo tarnybos pareigybes, kurias užimti keliamus reikalavimus pareiškėjas atitinka, priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos kariuomenės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad pareiškėjas pagal 2001-06-23 profesinės karo tarnybos sutartį Nr.1350 neterminuotai buvo priimtas į profesinę karo tarnybą. Dėl sveikatos problemų, kurios atsirado tarnybos metu, pareiškėjas užpildė vadovybės jam pateiktą standartinę prašymo nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį formą ir 2015-12-21 pateikė prašymą nuo 2016-01-08 nutraukti su juo sudarytą Profesinės karo tarnybos sutartį Nr.1350 dėl sveikatos būklės. Pareiškėjas buvo įsitikinęs, kad Profesinės karo tarnybos sutartis su juo turėjo būti nutraukiama vadovybės iniciatyva pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 str. 1 d. 9 punktą dėl to, kad jo sveikatos būklė dėl tarnybos pablogėjo taip, jog jis nebegali atlikti tarnybos pareigų, ir jam nustatytas neįgalumas. Tačiau Krašto apsaugos ministro 2016-01-11 įsakymu Nr.PRN-2RN Profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta KASOKTĮ 37 straipsnio 1 dalies pagrindu – pareiškėjo iniciatyva.Toks sutarties nutraukimo pagrindas prieštaravo faktinėms aplinkybėms ir pareiškėjo prašymo turiniui, todėl pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kurio prašė panaikinti Krašto apsaugos ministro 2016-01-11 įsakymą Nr.PRN-2RN; įpareigoti Krašto apsaugos ministeriją nutraukti su pareiškėju sudarytą 2001-06-23 Profesinės karo tarnybos sutartį Nr.1350 KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo 2016-01-20. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016-12-27 sprendimu administracinėje byloje Nr.eI-6082-643/2016 pareiškėjo skundą atmetė, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2017-07-31 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-3264-822/2017 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Taip pat pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuriuo prašė panaikinti Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisijos 2017-01-20 sprendimą Nr.TS-2 ir įpareigoti atsakovą iš naujo atlikti tyrimą dėl jo sveikatos sutrikimų priežastinio ryšio su tarnybinių pareigų vykdymu ir kario statusu nustatymo. Atsakovė nesutiko, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai yra susiję su tarnybos pareigų atlikimu. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017-10-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-2444-484/2017 pareiškėjo skundą tenkino, o Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2019-01-02 nutartimi administracinėje byloje Nr.eA-2737-1062/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vykdant teismo sprendimą šioje byloje Krašto apsaugos ministerijos Tarnybinio tyrimo komisija 2019-12-19 sprendimu Nr.TS-10 pripažino pareiškėjo sveikatos sutrikimus susijusiais su tarnybinių pareigų atlikimu. Pareiškėjas 2020-01-08 kreipėsi į Lietuvos Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regiono karo prievolės ir komplektavimo skyrių, prašydamas priimti jį į profesinę karo tarnybą. Pareiškėjas siekė tęsti tarnybą ir būti naudingas Tėvynei, kurios gynybai atidavė didelę dalį savo gyvenimo ir kurios patriotu jis yra. Atsižvelgiant į tai, buvo pradėtos pareiškėjo priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūros ir laukiama nurodymo pareiškėjui vykti privalomo sveikatos patikrinimo į Karinę medicinos ekspertizės komisiją. Tačiau Lietuvos Kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos Klaipėdos regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriaus 2020-01-15 raštu Nr.KLS-26 pareiškėjas informuotas, kad "vadovaudamiesi Karo prievolės įstatymo 3 str. 2 d. ir atsižvelgdami į Personalo valdymo sistemoje esantį įrašą apie turimą neįgalumą, ir tai, kad dėl turimo neįgalumo pareiškėjas yra atleistas nuo karo prievolės, informavo, kad pareiškėjo priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūros yra nutraukiamos. Pareiškėjas dėl šio nepagrįsto atsisakymo tęsti jo priėmimo į tarnybą procedūras kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Kadangi Lietuvos Kariuomenė sutiko su pareiškėjo skundu, šalys šioje byloje sudarė taikos sutartį, pagal kurią pareiškėjo priėmimo į Lietuvos Kariuomenę procedūros buvo tęsiamos toliau. Taikos sutartį Vilniaus apygardos administracinis teismas patvirtino 2020-03-06 nutartimi administracinėje byloje Nr. eI2-2168-595/2020.
Nurodo, kad tęsiant priėmimo į Lietuvos Kariuomenę procedūrą, pareiškėjas atliko visus LR Krašto apsaugos ministro 2007-11-27 įsakymu Nr.V-1179 (2020-06-23 įsakymo Nr.V-517 redakcija) patvirtintame Priėmimo į profesinę karo tarnybą ir profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) numatytus veiksmus bei pateikė visus Apraše numatytus dokumentus, reikalingus tam, kad jo kandidatūra dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą būtų svarstoma Apraše nustatyta tvarka (išlaikė fizinio pasirengimo testą, gavo reikiamus leidimus darbui su slapta informacija, praėjo karinę medicinos ekspertizę ir kt.).
Teigia, kad pareiškėjas tik žodžiu ir dažniausiai atsitikinai sužinodavo, kad jo kandidatūra keletą kartų buvo svarstoma, tačiau į atitinkamas pareigas jis nebuvo atrinktas. Nei karto pareiškėjui nei žodžiu, nei raštu nebuvo nurodytos priežastys, dėl kurių jo kandidatūra buvo atmesta ar kodėl į atitinkamas pareigas ji net nebuvo pasiūlyta. Tokia situacija, kai pareiškėjas nuo 2020 metų pradžios yra pateikęs prašymą dėl priėmimo į profesinę karo tarnybą, tačiau jo kandidatūra vis atmetama ar netgi nesvarstoma, yra nepateisinama ir pažeidžia jo teises.
Siekiant išsiaiškinti tikrąją šio proceso padėtį, pareiškėjas 2021-09-29 raštu kreipėsi į Lietuvos Kariuomenę, prašydamas suteikti informaciją, inter alia, į kokias pareigas pareiškėjas per visą laikotarpį nuo jo atitikimo reikalavimams, buvo siūlomas, ir kokie jo kandidatūros svarstymų rezultatai. Lietuvos Kariuomenė 2021-10-25 raštu Nr.IS-451 atsakė į šį prašymą. Absoliučiai didžioji dalis prašytos informacijos pareiškėjui ir jo atstovui nebuvo pateikta. Atsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėjui buvo nustatytas reikalavimas turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma "Slaptai" (suteiktas 2020-08-24), fizinio parengtumo testą kandidatas išlaikė 2020-09-23 ir 2021-08-18. Rašte nurodoma, kad svarstymui pareiškėjas buvo pateiktas 2021-03-09. Rašte taip pat nurodyta, kad 2021-03-09 komisijoje teigiamų sprendimų dėl pareiškėjo skyrimo į pareigas nebuvo gauta, o 2021 m. birželio mėnesį pareiškėjas buvo siūlomas į KPKT Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo (kpt.) ir į KPKT Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo (kpt.) pareigas, tačiau buvo nutarta kandidato į šias pareigas neskirti. Rašte nurodo, kad pareiškėjo "priėmimo į PKT procedūros yra tęsiamos: 2021 m. spalio 18 d. kandidatas pateiktas Komisijos svarstymui, siūlomos pareigos: MPB "Žemaitija" vadovybė. G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininkas ir Depų tarnyba. Sandėlių centro viršininkas. Numatoma komisijos posėdžio data 2021-10-28".
Pareiškėjas 2021-11-19 el. laišku (siuntėja A. M. (duomenys neskelbtini)) buvo informuotas, kad jo kandidatūra bus teikiama 2021-11-30 KV Patariamosios komisijos posėdžio metu. Tačiau ir apie šio svarstymo rezultatus jis nebuvo informuotas. 2021-12-14 prašymu kreipėsi į Lietuvos Kariuomenę, prašydamas pateikti informaciją apie šiuos svarstymus ir jų rezultatus, o taip pat pateikti informaciją, kuri reikalinga įvertinti, ar pareiškėjo priėmimo procedūra nėra dirbtinai vilkinama, ar pareiškėjas į pareigas nėra skiriamas pagrįstai. 2021-01-14 raštu Nr. IS-28 Lietuvos Kariuomenė nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 3 d. ir gruodžio 1 d. posėdžiuose buvo svarstoma į rašte nurodytas pareigas, tačiau į kiekvienas iš šių pareigų, be pareiškėjo, kandidatavo dar po vieną kandidatą. Komisijos posėdžių metu buvo nutarta pareiškėjo neskirti į šias pareigas, kadangi į jas buvo "nuspręsta siūlyti skirti tinkamesnį (patirtis personalo, logistikos srityje) kandidatą minėtoms pareigoms užimti". Taip pat rašte nurodoma, kad "Kandidato priėmimo į PKT procedūros yra tęsiamos, kai KPKT gaus informaciją apie kitą planuojamą Komisijos posėdį ir kandidatas bus teikiamas Komisijos svarstymui".
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad Lietuvos Kariuomenė tikslingai vilkina procesą ir tikslingai siekia nepriimti pareiškėjo į esamas laisvas pareigas, kurias jis galėtų užimti pagal keliamus reikalavimus. Tokiu būdu Lietuvos Kariuomenė siekia neigiamai paveikti pareiškėją už tai, kad jis minėtuose teisminiuose procesuose išdrįso kreiptis teisminės gynybos ginant savo pažeistas teises. Tokiais veiksmais Lietuvos Kariuomenė iš esmės diskriminuoja pareiškėją, nes nesant tam jokių objektyvių ir pateisinamų priežasčių, jį traktuoja skirtingai nei kitus kandidatus į atitinkamas pareigas.
Pareiškėjas įsitikinęs, kad Lietuvos Kariuomenė tikslingai nepriima jo į esančias laisvas pareigas, kurias jis galėtų užimti, dėl to, kad yra nusistačiusi prieš pareiškėją.
Nurodo, kad Krašto apsaugos ministro 2007-11-27 įsakymu Nr. V-1179 patvirtintame Priėmimo į profesinę karo tarnybą ir profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo tvarkos apraše
numatyta, kad kandidatas į profesinę karo tarnybą turi atitikti atitinkamus bendruosius ir pareiginiuose nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Teigia, kad pareiškėjas šiuos reikalavimus atitiko. Pagal pareiškėjo turimą profesinės karo tarnybos patirtį ir laipsnį, pareiškėjas atitiko reikalavimus, keliamus užimti pareigas, kurioms reikalingas kapitono laipsnis. Pareiškėjas būtent į kapitono pareigas keletą kartų buvo siūlomas. Pareiškėjui žinoma faktinė informacija, kad Lietuvos Kariuomenėje yra ypatingai didelis trūkumas kapitono laipsnio pareigas galinčių užimti kandidatų. Todėl logiškai nepaaiškinamas ir nepateisinamas Lietuvos Kariuomenės sprendimas siūlyti pareiškėją tik į vieną kitą pareigybę, kai tuo pačiu metu Lietuvos Kariuomenėje atitinkamų laisvų pareigybių, kurias galėtų jis užimti, yra daugybė.
Pareiškėjas supranta, kad kiti kandidatai į atitinkamas pareigas gali būti labiau tinkami atitinkamoms pareigoms užimti ir šios aplinkybės pareiškėjas nekvestionuoja. Tačiau Lietuvos Kariuomenė elgiasi nesąžiningai, kadangi pareiškėją siūlo tik į tas pareigybes, kuriose jis neabejotinai turės konkuruoti su kitu kandidatu ir, atsižvelgiant į pareiškėjo sveikatos būklę, tikėtina kitas kandidatas bus pripažintas labiau tinkamu atitinkamoms pareigoms užimti. Tuo tarpu pareiškėjas nėra siūlomas į tas laisvas pareigas, kurias užimti kitų kandidatų nėra ir todėl pareiškėjas tokioje atrankoje neabejotinai į atitinkamas pareigas būtų paskirtas.
Šalies argumentai
Skunde pažymi, kad 2021-10-25 rašte Nr.IS-451 Lietuvos Kariuomenė nurodė, kad pareiškėjo kandidatūra bus svarstoma į pareigybę "MPB "Žemaitija" vadovybė; G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininkas (kpt.)", tačiau į šias pareigas jis nebuvo svarstomas. Pareiškėjas sužinojo, kad komisijos svarstymo metu į šias pareigas joks kitas kandidatas taip ir nebuvo paskirtas. Pareiškėjo vertinimu Lietuvos Kariuomenė tikslingai nutarė nesvarstyti pareiškėjo kandidatūros į šias pareigas, nors 2021-10-25 rašte Nr.IS-451 ir buvo žadėjusi tai daryti. Teigia, kad Lietuvos Kariuomenė taip pasielgė todėl, kad nebuvo kitų kandidatų, apart pareiškėjo, ir todėl pareiškėjas neabejotinai šią atranką būtų laimėjęs.
Pažymi, kad vilkinant pareiškėjo priėmimo į tarnybą procesą, baigiasi fizinio pasirengimo testo, teisės dirbti su įslaptinta informacija, sveikatos patikrinimo galiojimai, todėl pareiškėjui yra dirbtinai sukuriamos kliūtys ir nepatogumai, siekiant išvengti jo realaus priėmimo į tarnybą.
Nurodo, kad pareiškėjas prašė Lietuvos Kariuomenę pateikti su priėmimo procedūromis susijusią informaciją, tačiau ją buvo atsisakyta pateikti.
Teigia, kad Lietuvos Kariuomenė pažeidžia Apraše numatytą priėmimo į profesinė karo tarnybą tvarką, nesiūlo pareiškėjo į visas pareigybes, kurios yra laisvos ir kurias jis galėtų užimti pagal keliamus reikalavimus, tikslingai siekia nesiūlyti pareiškėjo į tas pareigybes, kurias jis užimtų be konkurencijos, nepildo atrankos metu kandidatų į profesinę karo tarnybą įverčio duomenų lentelių bei kandidatų duomenų įverčio lentelių, neatlieka realaus kandidatų vertinimo, atmesdama pareiškėjo kandidatūra be jokios realios atrankos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skundo reikalavimus, skunde nurodytais argumentais.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas 2020-07-07 pripažintas Karinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir KMEK) tinkamu profesinei karo tarnybai (toliau – ir PKT), tačiau tik pagal G sveikatos grupę. Atkreipia dėmesį, kad Aprašo 2 priede ,,Kandidatų į profesinę karo tarnybą įverčio duomenų lentelė“ nurodoma, kad kandidatui sveikatos grupė nustatoma, vadovaujantis Karinės medicinos ekspertizės nuostatais (toliau – ir KMEN). Lentelėje nurodoma, kad kiekvienai iš nustatytų sveikatos grupių yra priskirtas įverčio balas, kai G sveikatos grupei (priešingai nei A) skiriamas žemiausias įverčio balas, nes ši nustatyta sveikatos grupė žymi kandidato sveikatos būklę, kuri yra tik minimaliausiai tinkama PKT pareigų ėjimui (KMEN 5.8. Sveikatos grupė – bendros asmens sveikatos būklės, nustatant asmens tinkamumą tarnybai, rodiklis).
Pažymi, kad kandidatų priėmimo į PKT organizavimas nėra chaotiška, o labai struktūrizuota procedūra. Aprašo 10 punkte nurodyta, kad Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba (toliau – ir KPKT) kandidatų priėmimą į PKT organizuoja atsižvelgdama į kariuomenės padalinių komplektavimo prioritetus, Krašto apsaugos sistemos laisvas ir atsilaisvinančias pareigybes.
Nurodo, kad iš Aprašo nuostatų akivaizdu, kad kandidato priėmimo į PKT procese visos Lietuvos kariuomenės mastu kandidatui ieškomos laisvos bei atsilaisvinančios pareigybės, tokias radus susisiekiama su tuo kariniu vienetu, vyksta kandidato ir pareigybės į kurią pretenduojama kvalifikacinių reikalavimų atitikimo vertinimas ir, tik jeigu yra atitikimas tokiems reikalavimams, tęsiamos tolimesnės procedūros.
Šalies argumentai
Pažymi, kad teikdamas prašymą kandidatas į PKT savo prašyme savarankiškai nurodo pageidaujamą tarnybos vietą, o jeigu kandidatų atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, į atitinkamą pareigybę yra daugiau nei vienas ar kandidatų yra daugiau nei laisvų pareigybių, KPKT apskaičiuoja kandidatų bendrą reitingo balą pagal kandidatų į PKT įverčio duomenų lentelę ir sudaro kandidatų duomenų įverčio lentelę pagal kandidatų pageidautinas tarnybos vietas, bei prieš pateikiant pasiūlymus kandidatams į PKT, kreipiasi į atitinkamos komisijos pirmininką, ar į šias laisvas ar atsilaisvinančias pareigybes nėra priimtas Komisijos sprendimas siūlyti skirti PKT karius.
Nurodo, kad kandidatams į PKT laisvos arba atsilaisvinančios pareigybės ieškomos pagal paties kandidato išreikštą pageidavimą dėl tarnybos vietos, tačiau visais atvejais jau tarnaujantiems PKT kariams teikimas prioritetas užimti laisvas pareigybes Krašto apsaugos sistemoje.
Atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas pildydamas 2020-01-08 prašymą dėl priėmimo į PKT yra aiškiai nurodęs, kad jo pageidaujama tarnybos vieta turėtų būti tik Klaipėdos regione, todėl KPKT aktyviai nuo pat 2020-09-23, kai pareiškėjas atitiko kandidatams į PKT keliamus reikalavimus, iki 2021-06-03 Komisijos posėdžio ieškojo būtent pageidaujamame regione pareiškėjui laisvų tarnybos vietų, todėl pareiškėjo skundo argumentus, kad atsakovas vilkino jo priėmimą į PKT laiko nepagrįstais.
Komisijos 2021-06-10 protokole Nr. RK-5 užfiksuota, kad pareiškėjas Komisijos svarstytas į KPKT verbuotojų pareigybes Klaipėdoje ir Šiauliuose, o tai reiškia, kad buvo identifikuotos pareigybės, kurias pareiškėjas, kaip kandidatas po priėmimo į PKT, potencialiai galėtų užimti, tačiau, įvertinus kariuomenės padalinių komplektavimo prioritetus, Krašto apsaugos sistemos laisvas ir atsilaisvinančias pareigybes, o svarbiausia ir perspektyvinius planus kiek ir kelintais metais į Krašto apsaugos sitemą įsilies būsimi karininkai, nuspręsta siūlyti pareiškėjo neskirti į paminėtas pareigas.
Paaiškina, kad Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai karininkais (nuo leitenanto iki generolo leitenanto karinio laipsnio – KASOKTĮ 52 str. 3 d. 3-5 p.) komplektuojami iš: (1) PKT karininkų, kurie rotacijų/perkėlimo būdu keičia pareigybes; (2) civilių kandidatų, kurie pareiškė pageidavimą tapti PKT kariais (pareiškėjo atvejis); (3) jau tarnaujančių PKT karių, kurie nėra karininkais, bet tokiais numatoma, kad taps, kai pabaigs: arba (a) Karininkų specialistų pagrindinio karinio parengimo kursus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje (toliau – ir LKA); arba (b) Būrio vadų kursus LKA; (4) Jaunesniųjų karininkų mokymų dalyvių (Privalomosios pradinės karo tarnybos karių – Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.); (5) ir galiausiai LKA absolventų (kariūnų), kuriems pagal studijų su LKA sutartį KAS įsipareigoja suteikti tarnybos vietą po studijų baigimo.
Pabrėžia, kad kiekvienais kalendoriniais metais pabaigę aukščiau nurodytus kursus bei studijas KAS pasipildo asmenimis, tapusiais karininkais, kuriems reikalinga numatyti laisvas pareigybes, kurias jie galėtų užimti, kai pareigų užėmimas sprendžiamas Komisijos posėdžiuose suformuojamais siūlymais bei Lietuvos kariuomenės vado sprendimais.
Nurodo, kad 2020 m. Karininkų specialistų pagrindinio karinio parengimo kursuose LKA dalyvavo 31 asmuo, 2020 m. Būrio vadų kursuose LKA dalyvavo 11 asmenų, 2021 m. Būrio vadų kursuose LKA dalyvavo 16 asmenų, 2020 m. (pradėta 2019 m. pabaigoje) Jaunesniųjų karininkų mokymuose dalyvauja 215 asmenų, 2021 m. Jaunesniųjų karininkų mokymuose dalyvauja 187 asmenys, patvirtinta, kad 2020 m. LKA baigs 50 absolventų, patvirtinta, kad 2021 m. LKA baigs 48 absolventai. Šiems asmenims atsakovas turi numatyti laisvas pareigas.
Akcentuoja, kad nuolat pasipildant Lietuvos kariuomenei naujais pirmo karinio laipsnio (leitenanto) karininkais, atitinkamai leitenanto ar vyr. leitenanto pareiginį laipsnį ėję pareigas karininkai, kurie gauna aukštesnį karinį laipsnį, yra perkeliami į aukštesnio pareiginio laipsnio laisvas/atsilaisvinančias karininko pareigas, tokiu būdu atlaisvindami žemesnio pareiginio laipsnio karininko pareigas naujiems karininkams.
Kartu pažymi, kad baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams parengti, ir stojantiems į PKT arba atliekantiems PKT ir jos metu baigusiems karinio rengimo programas, skirtas karininkams, skiriamiems į pareigas, kurioms nustatytas reikalavimas turėti karinę specialybę, parengti, vietoj pirmojo leitenanto laipsnio tokia pačia tvarka gali būti suteikiamas aukštesnis vyresniojo leitenanto ar kapitono (kapitono leitenanto) laipsnis (KASOKTĮ 53 str. 6 d.), kas savo ruožtu taip įpareigoja atsakovą jiems planuoti turėti laisvas/atsilaisvinančias pareigybes ir aukštesnio pareiginio laipsnio (įskaitant kapitono į kurią pretenduoja ir pareiškėjas).
Akcentuoja, kad pareiškėjas, kaip civilis kandidatas į PKT, tikrai nėra vienintelis asmuo, kuris pretenduotų į Lietuvos kariuomenėje esamas laisvas/atsilaisvinančias pareigybes, o kai kurias atvejais būtent atsakovas net ir yra įpareigotas PKT karininkams perspektyvinėje ateityje suteikti (palikti) pareigybes, kurias pareiškėjas skunde įvardina kaip laisvas ir būtent jam nesuteiktinas. Teigia, kad pareiškėjo skunde dėstoma pozicija, kad laisvų pareigybių, kurias galėtų jis užimti, yra daugybė, yra nepagrįsta ir net prieštarauja atsakovo personalo komplektavimo tikslams, su kuriais bet kokiu atveju atsakovas neturi/neturėjo pareigos supažindinti pareiškėjo.
Šalies argumentai
Pasisakydams dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, kad 2021-10-25 rašte Nr. IS-451 atsakovas nurodė, kad pareiškėjo kandidatūra bus svarstoma į pareigybę ,,MPB "Žemaitija" vadovybės G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininkas (kpt.), tačiau vėliau matyti, kad į šias pareigas jis nebuvo svarstomas, paaiškina, kad atsakovo struktūrinis padalinys – KPKT, pasisakydamas dėl minėtų pareigų pareiškėjui paprasčiausiai suklydo ir neapsižiūrėjo, kad jos yra dar užimtos, t.y. rašto teikimo metu ten dar buvo karys, kuris yra dar neperkeltas.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad pareiškėjo atžvilgiu priėmimo į PKT procedūros yra vilkinamos. Atsakovas aktyviai, atsižvelgdamas į pareiškėjo pageidavimą išreikštą prašyme dėl priėmimo į PKT, veikė laisvų ar atsilaisvinančių pareigybių nustatyme, kurias pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę, moralines savybes, amžių pareiškėjas galėtų eiti (KASOKTĮ 28 str. 1 d.), pareiškėjas nuo 2020-09-23 buvo svarstytas Komisijos posėdžiuose mažiausiai į 5 pareigybes. Su pareiškėju buvo aktyviai vykdomas apsikeitimas informacija el. laiškais. KPKT specialistai, vykdantys priėmimo į PKT procedūras, su kandidatu ne kartą bendravo telefonu, tiek derindami galimas tarnybos vietas, tiek informuodami apie įvykusius Komisijos posėdžius, kai asmuo nebūdavo atrinktas. Kandidatas ir pats paskambindavo KPKT specialistams ir specialistai skambindavo jam.
Pažymi, kad dar iki to momento kai atsakovui tapo žinoma apie skundo pateikimą teismui, pareiškėjas dar kartą buvo pateiktas KPKT 2022-01-14 raštu Nr. IS-30 Komisijos svarstymui. Todėl dar ir ši aplinkybė tik patvirtina, kad atsakovo negalima būtų laikyti tikslingai vilkinančiu pareiškėjo priėmimo į PKT klausimo sprendimą.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo duomenų įverčio lentelę, kurios turinys iš esmės yra nekintantis, kol nesikeičia su pareiškėju susiję duomenys (o tokie nekito nuo pat 2020-09-23, kai buvo atnaujintos pareiškėjo priėmimo į PKT procedūros, išskyrus lentelės 17 stulpelį, kai pareiškėjui jau pakankamą laiko tarpą neatsirandant pareigų konkrečiai Klaipėdos regione, buvo nuspręsta jam pareigų ieškoti visoje Lietuvos kariuomenėje) matyti, kad pareiškėjui nustatyta G sveikatos grupė (lentelės 6 stulpelis), pareiškėjo karinio fizinio parengtumo testo išlaikymo rezultatas taškais yra 134 (lentelės 8 stulpelis), pareiškėjo fizinio parengtumo įvertis nurodomas 0 (lentelės 9 stulpelis).
Pastebi, kad vadovaujantis Aprašo 2 priedu, ties pareiškėjo fizinio parengtumo įverčiu nurodytas skaičius 0, kas reiškia, kad pareiškėjo fizinio parengtumo testo rezultatams esant tik 134 negalima įrašyti jokio kito skaičiaus tik šį, nes minimalus fizinio parengtumo įverčio balas 1 siejamas su minimaliu fizinio parengtumo testo metu surinktais 180 balų. Pareiškėjo atveju tokį žemą fizinio parengtumo testų rezultatą lėmė tai, kad pareiškėjas dėl sveikatos būklės vietoje privalomos 3000 m. bėgimo rungties, kaip pagrindinio pratimo, kurio rezultatai, vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. V-980, 28 p. perskaičiuojamas į taškus, o alternatyvaus pratimo rezultatai taškais nevertinami (kas laikoma, kad to pratimo rezultatas lygus 0 taškų) atlikinėjo alternatyvią rungtį – 4000 m. ėjimą. Tai dar viena, bet ne pagrindinė, priežastis, kuri lemia pareiškėjo konkurencinę padėtį kandidatuojant į atitinkamas pareigybes, kai kandidatai į atitinkamas pareigas yra atlikę pagrindinius fizinio testo pratimus, o tai lemia ir didesnį taškų skaičių. Tačiau esminiai momentai dėl pareiškėjo pretendavimo į PKT pareigybes eigos laike yra šie: jau tarnaujantiems PKT kariams yra skiriamas prioritetas dėl paskyrimo į PKT pareigas, įvertinamos jau tarnaujančių PKT karių karjeros kryptys bei tarnybos rezultatų rodikliai, bei visada yra atsižvelgiama į atsakovo įsipareigojimus prieš asmenis, kurie atsakovo atrenkami ir siunčiami į kursus ar studijas po kurių asmenys gauna karininko karinius laipsnius ir jiems yra planuojamos perspektyvoje pareigos.
Nesutinka su pareiškėjo skunde dėstoma nuomone, kad atsakovas bandė nuo pareiškėjo nuslėpti su jo priėmimo į PKT svarstymais susijusią informaciją. Pažymi, kad vadovaujantis Patariamosios kariuomenės vado komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės vado 2003-04-08 įsakymu Nr. V-274, 4 punktu Komisijos narių ir Komisijos posėdžio dalyvių posėdyje išsakyta nuomonė neskelbiama, o Komisijos priimti siūlymai neviešinami.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja
Skundas atmestinas.
Byloje kilęs ginčas dėl pareiškėjo priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūrų vilkinimo. Pareiškėjas kelia reikalavimus įpareigoti Lietuvos kariuomenę skirti jį į MPB "Žemaitija" vadovybės G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininko (kapitonas) pareigas; netenkinus pirmo reikalavimo, prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenę svarstyti pareiškėjo kandidatūrą į visas Lietuvos kariuomenėje esančias laisvas ir atsilaisvinančias profesinės karo tarnybos pareigybes, kurias užimti keliamus reikalavimus pareiškėjas atitinka.
Byloje nustatyta, kad 2001-06-23 Profesinės karo tarnybos sutarties pagrindu pareiškėjas buvo neterminuotai priimtas į profesinę karo tarnybą. 2016-01-08 pareiškėjas pateikė prašymą nutraukti su juo sudarytą Profesinės karo tarnybos sutartį dėl sveikatos. 2016-01-11 Profesinės karo tarnybos sutartis buvo nutraukta pareiškėjo iniciatyva. Pareiškėjas nesutikdamas su Profesinės karo sutarties nutraukimo pagrindu kreipėsi į teismą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2016-12-27 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-6082-643/2016 pareiškėjo skundas buvo atmestas. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas įsiteisėjo 2017-07-31 Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą.
2020-01-08 pareiškėjas kreipėsi į Krašto apsaugos ministrą su prašymu priimti jį į profesinę karo tarnybą. Prašyme nurodė, kad jo pageidaujama tarnybos vieta (prioritetine tvarka) – Klaipėdos regionas.
Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2020-01-15 raštu Nr. KLS-26 informavo pareiškėją, kad vadovaujantis karo prievolės įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgiant į Personalo sistemoje esantį įrašą apie pareiškėjo turimą neįgalumą, ir į tai, kad dėl turimo neįgalumo pareiškėjas yra atleistas nuo karo prievolės, pareiškėjo priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūra yra nutraukiama.
Pareiškėjas nesutikdamas su 2020-01-15 raštu Nr. KLS-26 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su skundu. 2020-03-06 administracinėje byloje Nr. eI2-2168-595/2020 buvo patvirtinta pareiškėjo R. K. ir Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2020-03-05 pasirašyta taikos sutartis, kurios pagrindu Lietuvos kariuomenės karo prievolės ir komplektavimo tarnyba įsipareigojo panaikinti ginčijamą raštą bei atnaujinti pareiškėjo priėmimo į profesinę karo tarnybą procedūras (Taikos sutarties 1.2.2 punktas).
2020-07-07 Daktaro J.B. karo medicinos tarnybos Karinės medicinos ekspertizės komisijos centrinė pakomisė priėmė Ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 1182, kurioje nustatyta, kad pareiškėjas pagal Sveikatos būklės įvertinimo principų, metodikos ir tinkamumo karo ar civilinei krašto apsaugos tarnybai pagal sveikatos būklę kriterijų Ekspertinių išvadų lentelės 3 skiltį pripažintas tinkamas profesinei karo tarnybai, tinkamas tarnybai aktyviajame rezerve, tinkamas tarnybai žvalgybos institucijoje pagal nustatytą G sveikatos grupę.
Pareiškėjas 2021-09-29 raštu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, prašydamas suteikti informaciją į kokias pareigas pareiškėjas per visą laikotarpį nuo jo atitikimo reikalavimams, buvo siūlomas, ir kokie jo kandidatūros svarstymų rezultatai.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2021-10-25 raštu Nr.IS-451 atsakė į pareiškėjo 2021-09-29 kreipimąsi. Atsakyme buvo nurodyta, kad pareiškėjui buvo nustatytas reikalavimas turėti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija žymima slaptumo žyma "Slaptai" (suteiktas 2020-08-24), fizinio parengtumo testą kandidatas išlaikė 2020-09-23 ir 2021-08-18. Rašte nurodoma, kad svarstymui Patariamajai komisijai pareiškėjas buvo pateiktas nuo 2021-03-09, nenurodant konkrečių pareigybių, tačiau teigiamų sprendimų dėl pareiškėjo skyrimo į pareigas KPKT negavo. Nurodė, kad Patariamosios komisijos posėdis vyko 2021 m. birželio mėnesį, pareiškėjo kandidatūra buvo svarstyta dėl priėmimo į KPKT Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo (kpt.) ir į KPKT Klaipėdos regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo (kpt.) pareigas, tačiau buvo nutarta kandidato į šias pareigas neskirti. Nurodė, kad vadovaujantis Nuostatų 4 punktu Komisijos narių ir Komisijos posėdžio dalyvių posėdyje išsakyta nuomonė neskelbiama, o Komisijos priimti sprendimai neviešinami, todėl priežastys, kodėl kandidatas nebuvo atrinktas KPKT nėra ir negali būti žinomas. Rašte nurodyta, kad pareiškėjo priėmimo į PKT procedūros yra tęsiamos: 2021-10-18 kandidatas pateiktas Komisijos svarstymui, siūlomos pareigos: MPB "Žemaitija" vadovybė. G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininkas ir Depų tarnyba. Sandėlių centro viršininkas. Numatoma komisijos posėdžio data 2021-10-28.
Pareiškėjas 2021-12-14 prašymu kreipėsi į Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybą, prašydamas pateikti informaciją apie Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos 2021-10-25 rašte Nr.IS-451 nurodytus svarstymus ir jų rezultatus, o taip pat prašė pateikti informaciją susijusią su kandidatų atrinkimu.
Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba 2021-01-14 raštu Nr.IS-28 nurodė, kad pareiškėjas 2021 m. birželio 3 d. ir gruodžio 1 d. posėdžiuose buvo svarstomas į rašte nurodytas pareigas, tačiau į kiekvienas iš šių pareigų, be pareiškėjo, kandidatavo dar po vieną kandidatą. Komisijos posėdžių metu buvo nutarta pareiškėjo neskirti į šias pareigas, kadangi į jas buvo nuspręsta siūlyti skirti tinkamesnį (patirtis personalo, logistikos srityje) kandidatą minėtoms pareigoms užimti. Taip pat rašte nurodoma, kad Kandidato priėmimo į PKT procedūros yra tęsiamos, kai KPKT gaus informaciją apie kitą planuojamą Komisijos posėdį ir kandidatas bus teikiamas Komisijos svarstymui.
Iš 2021-03-09 pareiškėjo atžvilgiu užpildytos Kandidato duomenų įverčio lentelės nustatyta, kad pareiškėjo bendras reitingo skaičius yra 6, iš kurių: 3 balai už turimą aukštąjį išsilavinimą, 1 balas už nustatytą G sveikatos grupę, 0 balų už fizinį ir karinį pasirengimą, 2 balai už atliktą tarnybą.
Iš 2021-06-10 Patariamosios kariuomenės vado komisijos protokolo Nr. RK-5 nustatyta, kad buvo svarstytas klausimas dėl pareiškėjo priėmimo į KPKT Šiaulių regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo (kpt.) ir į KPKT Klaipėdos regiono karo prievolės ir komplektavimo skyriaus vyresniojo verbuotojo (kpt.) pareigas bei nutarta neskirti kandidato į šias pareigas.
Iš 2021-12-08 Patariamosios kariuomenės vado komisijos protokolo Nr. RK-10 nustatyta, kad buvo svarstytas klausimas dėl pareiškėjo skyrimo į MPBŽ vadovybės Štabo G4 skyriaus Logistikos planavimo poskyrio planavimo vyriausiojo karininko (kpt.), SPVŠ G4 Logistkos operacijų skyriaus logistikos operacijų vyresniojo karininko (kpt.) bei JLMC Štabo S2/S3 skyriaus planavimo vyresniojo karininko (kpt.) pareigas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, Priėmimo į profesinę karo tarnybą ir profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2007-11-27 įsakymu Nr. V-1179.
Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą profesinė karo tarnyba – Lietuvos Respublikos piliečio pagal profesinės karo tarnybos sutartį savanoriškai įsipareigota ir teisės aktų nustatytomis sąlygomis bei tvarka atliekama nuolatinė karo tarnyba kariuomenėje ar kitose krašto apsaugos sistemos institucijose, taip pat šio įstatymo nustatytais atvejais kitose valstybės, užsienio valstybių ar tarptautinėse institucijose.
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad į profesinę karo tarnybą, vadovaujantis savanoriškumo ir atrankos principais, priimami pilnamečiai Lietuvos Respublikos piliečiai, pagal išsilavinimą, fizinį pasirengimą, sveikatos būklę ir moralines savybes tinkantys šiai tarnybai, o pagal amžių – tinkantys eiti kario pareigas, atitinkančias turimą ar suteikiamą kario laipsnį, arba karinio specialisto pareigas (turintys aukštąjį ar vidurinį išsilavinimą kariuomenei reikalingi specialistai). Jiems taikomi teisės aktų nustatyti reikalavimai mokėti valstybinę kalbą.
Priėmimo į profesinę karo tarnybą ir profesinės karo tarnybos sutarties sudarymo tvarkos aprašas reglamentuoja kandidatų į profesinę karo tarnybą atrankos, priėmimo į PKT ir PKT sutarties sudarymo tvarką (Aprašo 1 punktas).
Informacija, susijusi su kandidatų atranka, priėmimu ir sutarčių sudarymu, tvarkoma Krašto apsaugos sistemos riboto naudojimo informacinės sistemos personalo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – PerVIS) ir Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registre (toliau – KPR) (Aprašo 5 punktas).
Aprašo 10 punkte nustatyta, kad KPKT, atsižvelgdama į kariuomenės padalinių komplektavimo prioritetus, KAS laisvas ir atsilaisvinančias pareigybes, organizuoja kandidatų priėmimą į PKT: 10.1. sudaro kandidatų, atitinkančių bendruosius reikalavimus, sąrašus, vykdo kandidatų duomenų kontrolę PerVIS; 10.2. likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos pabaigos, organizuoja karinių vienetų atstovų ir (arba) RKPKP susitikimus su nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančiais kariais; 10.3. likus ne mažiau kaip 7 mėnesiams iki jaunesniųjų karininkų vadų mokymų pabaigos, inicijuoja ir organizuoja karinių vienetų atstovų ir (arba) RKPKP susitikimus su jaunesniųjų karininkų vadų mokymų dalyviais; 10.4. pagal PerVIS duomenis atrenka laisvas ir atsilaisvinančias pareigybes, sutikslina jas su institucijų ar jų struktūrinių padalinių vadovų įgaliotais personalo administravimo specialistais, taip pat gauna iš jų informaciją apie jų rekomenduojamus kandidatus, kurie atitinka pereiginiuose nuostatuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Jeigu kandidatų atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus, į atitinkamą pareigybę yra daugiau nei vienas ar kandidatų yra daugiau nei laisvų pareigybių, apskaičiuoja kandidatų bendrą reitingo balą pagal kandidatų į profesinę karo tarnybą įverčio duomenų lentelę (2 priedas) ir sudaro kandidatų duomenų įverčio lentelę (3 priedas) pagal kandidatų pageidautinas tarnybos vietas; 10.5. jeigu atrinktos pareigybės patenka į atitinkamos krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado patariamosios atrankos komisijos, atsakingos už siūlymų šioms pareigybėms užimti teikimą vadovui, turinčiam teisę skirti karį į pareigas, atsakomybės sritį (toliau – komisija) – prieš pateikiant pasiūlymus kandidatams į PKT, kreipiasi į atitinkamos komisijos pirmininką, ar į šias laisvas ar atsilaisvinančias pareigybes nėra priimtas komisijos sprendimas siūlyti skirti PKT karius; 10.6. susisiekia su kandidatais, siūlo atitinkamas laisvas ar atsilaisvinančias pareigybes ir derina preliminarias priėmimo datas (pirmenybė teikiama aukštesnį bendrą reitingo balą turintiems kandidatams); 10.7. kandidatui sutikus su pasiūlymu, rengia įsakymą dėl asmens priėmimo į PKT ir skyrimo KAS institucijos ir jos struktūrinio padalinio vadovo (vado) žinion. Jeigu pareigybė, kurią užimti sutinka kandidatas, patenka į atitinkamos patariamosios atrankos komisijos, atsakingos už siūlymų šioms pareigybėms užimti teikimą vadovui, atsakomybės sritį, informaciją apie kandidatą ir jam siūlomas pareigas pateikia atitinkamai patariamajai atrankos komisijai svarstyti ir įsakymą dėl asmens priėmimo į PKT ir skyrimo Lietuvos kariuomenės vado ar atitinkamo vieneto vado žinion rengia po patariamosios atrankos komisijos siūlymų vadovui ir vadovui priėmus teigiamą sprendimą dėl skyrimo į pareigas. Jei kandidatas nėra atlikęs privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitu būdu įgijęs pagrindinio karinio parengtumo, karinio vieneto vadas priėmimo į PKT įsakyme įpareigojamas kandidatą siųsti mokytis pagal karinio rengimo programas, skirtas pagrindiniam kariniam parengtumui įgyti; 10.8. kaupia ir apibendrina kandidatų atrankos statistinius duomenis ir pagal poreikį teikia juos KAS institucijų ar jų struktūrinių padalinių vadovams.
Teismų praktikoje viešojo administravimo subjekto vilkinimu atlikti veiksmus yra suprantamas toks šio asmens neveikimas, kai viešojo administravimo subjektas nepriima sprendimo (teigiamo arba neigiamo) prašomu išspręsti klausimu per įstatymo nustatytą terminą, neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti (LVAT2016-02-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-173-438/2016).
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra reiškiamas tada, kai tam tikra institucija neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006, 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-444-387/2013, 2014 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-442/2014).
Taigi, skundą teismui, reiškiant reikalavimą įpareigoti Lietuvos kariuomenę atlikti tam tikrus jos kompetencijai priskirtinus veiksmus, suinteresuotas asmuo gali pateikti tik tuo atveju, jeigu jo atžvilgiu yra priimtas šio administravimo subjekto atsisakymas atlikti prašomus veiksmus ar viešojo administravimo subjektas vilkina prašomą atlikti veiksmų atlikimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad jis yra diskriminuojamas, Lietuvos kariuomenė tikslingai vilkina jo priėmimo į PKT procesą ir tikslingai siekia nepriimti pareiškėjo į esamas laisvas pareigas Lietuvos kariuomenėje, kurias jis galėtų užimti pagal keliamus reikalavimus ir prašo įpareigoti atsakovą skirti jį į MPB "Žemaitija" vadovybės G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininko (kapitonas) pareigas; netenkinus pirmo reikalavimo, prašo įpareigoti Lietuvos kariuomenę svarstyti pareiškėjo kandidatūrą į visas Lietuvos kariuomenėje esančias laisvas ir atsilaisvinančias profesinės karo tarnybos pareigybes, kurias užimti keliamus reikalavimus pareiškėjas atitinka.
ABTĮ 3 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinis teismas, spręsdamas viešojo administravimo srities ginčus, tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas ar veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-04-10 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-140-602/2017 ir 2017-04-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-222-602/2017 pažymėjo, kad administracinį sprendimą priima viešojo administravimo institucija, o ne teismas.
Vertinant priėmimo į PKT klausimus, darytina išvada, kad sisteminis Aprašo nuostatų vertinimas leidžia daryti išvadą, kad kandidatams į PKT laisvos arba atsilaisvinančios pareigybės ieškomos pagal paties kandidato išreikštą pageidavimą dėl tarnybos vietos, tačiau visais atvejais jau tarnaujantiems PKT kariams teikiamas prioritetas užimti laisvas pareigybes Krašto apsaugos sistemoje.
Teismas laiko pagrįstais atsakovo argumentus, kad Komisija, svarstydama dėl karių priėmimo į PKT, atsižvelgia ne tik į laisvas pareigybes, bet ir į tuo metu KAS finansuojamų pareigybių skaičių, taip pat ilgalaikius personalo planus ir Krašto apsaugos sistemos poreikius.
Iš atsakovo paaiškinimų nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai karininkais (nuo leitenanto iki generolo leitenanto karinio laipsnio – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 52 str. 3 d. 3-5 p.) komplektuojami iš: 1) PKT karininkų, kurie rotacijų/perkėlimo būdu keičia pareigybes; 2) civilių kandidatų, kurie pareiškė pageidavimą tapti PKT kariais (Pareiškėjo atvejis); 3) jau tarnaujančių PKT karių, kurie nėra karininkais, bet tokias numatoma, kad taps, kai pabaigs: - arba (a) Karininkų specialistų pagrindinio karinio parengimo kursus Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje; - arba (b) Būrio vadų kursus LKA; 4) Jaunesniųjų karininkų mokymų dalyvių (Privalomosios pradinės karo tarnybos karių – Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo 4 str. 1 d. 3 p.); 5) LKA absolventų (kariūnų), kuriems pagal studijų su LKA sutartį KAS įsipareigoja suteikti tarnybos vietą po studijų baigimo.
Teismas įvertinęs PKT komplektavimo ypatumus sutinka su atsakovo argumentu, kad pareiškėjo pozicija, jog laisvų pareigybių, kurias galėtų jis užimti, yra daugybė, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti atsakovo personalo komplektavimo tikslams.
Tai, kad pareiškėjas nėra supažindinamas su atsakovo personalo komplektavimo aplinkybėmis negali būti pripažįstama jo diskriminavimu. KASOKTĮ 10² straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės ir tarnybos paslapties nesudaranti informacija apie karinių vienetų pajėgumus ir jų vystymą, tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, karinių teritorijų saugumo organizavimą laikoma krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija tol, kol jos atskleidimas gali pakenkti valstybės saugumo ir gynybos interesams. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad krašto apsaugos sistemos tarnybinio naudojimo informacija teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems atliekant tarnybines funkcijas būtina su ja dirbti ar susipažinti. O Aprašo 5 punkte numatyta, kad informacija, susijusi su kandidatų atranka, priėmimu ir sutarčių sudarymu, tvarkoma Krašto apsaugos sistemos riboto naudojimo informacinės sistemos personalo valdymo informacinėje sistemoje ir Lietuvos Respublikos karo prievolininkų registre. Vadovaujantis Patariamosios kariuomenės vado komisijos veiklos nuostatų, patvirtintų Lietuvos kariuomenės vado 2003-04-08 įsakymu Nr. V-274, 4 punktu Komisijos narių ir Komisijos posėdžio dalyvių posėdyje išsakyta nuomonė neskelbiama, o Komisijos priimti siūlymai neviešinami. Todėl šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl galimos jo diskriminacijos dokumentų neteikimo atveju laikytini nepagrįstais.
Pažymėtina, kad priėmimo į PKT metu prioritetas teikiamas Generolo J. Ž. Lietuvos karo akademijos absolventams ir kitiems (PKT) kariams, baigusiems pirmąjį (bazinį) karininkų rengimo lygį. Pagal Generolo J.Ž. Lietuvos karo akademijos statuto 56 straipsnį Studijas ir karinio rengimo programą Akademijoje ar užsienio valstybės karo mokymo įstaigoje, taip pat studijas kitoje Lietuvos ar užsienio valstybės aukštojoje mokykloje ir karinio rengimo programas Akademijoje baigusiems kariūnams suteikiamas pirmasis karininko laipsnis ir jie priimami į profesinę karo tarnybą arba išleidžiami į atsargą. Todėl pagrįstai sprendžiant PKT komplektavimo klausimus turi būti atsižvelgiama į Kariūnų atrinktų į profesinę karo tarnybą ir į Lietuvos karo akademijos absolventų skaičių. Pareiškėjo argumentai apie esančius laisvus kapitonų pareigybes, kuriuos galimai galėtų jis užimti, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Lietuvos kariuomenės atsakingų institucijų nėra vertinamos galimų pretendentų jas užimti ir galimo finansavimo aspektu.
Nors pareiškėjas teigia, kad jis yra diskriminuojamas, tačiau teismas susipažinęs su bylos rašytine medžiaga pažymi, kad pareiškėjo atveju egzistuoja eilė faktorių, kurie mažina jo konkurencingumą kitų pretendentų atžvilgiu. Nustatyta, kad pareiškėjas 2020-07-07 KMEK pripažintas tinkamu PKT (Ekspertinio nutarimo pažyma Nr. 1182), tačiau tik pagal G sveikatos grupę. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui nustatyta G sveikatos grupė (priešingai nei A) skiriamas atitinkamai žemiausias įverčio balas, nes ši nustatyta sveikatos grupė žymi kandidato sveikatos būklę, kuri yra tik minimaliausiai tinkama PKT pareigų ėjimui (KMEN 5.8. Sveikatos grupė – bendros asmens sveikatos būklės, nustatant asmens tinkamumą tarnybai, rodiklis). Pareiškėjo karinio fizinio parengtumo testo išlaikymo rezultatas taškais yra 134, jo fizinio parengtumo įvertis yra 0, nes minimalus fizinio parengtumo įverčio balas 1 siejamas su minimaliu fizinio parengtumo testo metu surinktais 180 balų. Kaip nustatyta, pareiškėjo atveju tokį žemą fizinio parengtumo testų rezultatą lėmė tai, kad jis dėl sveikatos būklės vietoje privalomos 3000 m. bėgimo rungties, kaip pagrindinio pratimo, kurio rezultatai, vadovaujantis Krašto apsaugos sistemos karių fizinio parengtumo testo organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Krašto apsaugos ministro 2007-10-04 įsakymu Nr. V-980, 28 punktu perskaičiuojamas į taškus, o alternatyvaus pratimo rezultatai taškais nevertinami (kas laikomas, kad to pratimo rezultatas lygus 0 taškų) atlikinėjo alternatyvią rungtį – 4000 m. ėjimą.
Kaip nustatyta iš rašytinės bylos medžiagos pareiškėjas, kaip pretenduojantis į PKT, du kartus buvo svarstomas Komisijos posėdžiuose.
Komisijos 2021-06-10 protokole Nr. RK-5 užfiksuota, kad pareiškėjas Komisijos svarstytas į KPKT verbuotojų pareigybes Klaipėdoje ir Šiauliuose, o tai reiškia, kad buvo identifikuotos pareigybės, kurias pareiškėjas, kaip kandidatas po priėmimo į PKT, potencialiai galėtų užimti, tačiau, įvertinus kariuomenės padalinių komplektavimo prioritetus, Krašto apsaugos sistemos laisvas ir atsilaisvinančias pareigybes, o svarbiausia ir perspektyvinius planus kiek ir kelintais metais į Krašto apsaugos sistemą įsilies būsimi karininkai, nuspręsta siūlyti pareiškėjo neskirti į paminėtas pareigas.
Komisijos 2021-12-08 protokole Nr. RK-10 užfiksuota, kad pareiškėjas Komisijos svarstytas į PB ,,Žemaitija“ vadovybės G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininko (kapitonas) pareigas, Sausumos pajėgų vadovybės štabo G4 skyriaus Logistikos operacijų skyriaus logistikos operacijų vyresniojo karininko (kapitonas) pareigas, J. L. Mokymo centro Štabo S2/S3 skyriaus planavimo vyresniojo karininko (kapitono) pareigas. Komisija nutarė siūlyti į PB ,,Žemaitija“ vadovybės G4 skyriaus Logistikos operacijų poskyrio viršininko (kapitonas) pareigas skirti PKT karį, į J. L. Mokymo centro Štabo S2/S3 skyriaus planavimo vyresniojo karininko (kapitono) pareigas skirti PKT karį, o į Sausumos pajėgų vadovybės štabo G4 skyriaus Logistikos operacijų skyriaus logistikos operacijų vyresniojo karininko (kapitonas) pareigas, svarstymo dienai, neskirti nei vieno iš kandidatų.
Taigi, teismas išanalizavęs bylos medžiagą konstatuoja, kad pareiškėjas nuo 2020-09-23 buvo svarstytas Komisijos posėdžiuose į 5 PKT pareigybes. Vien tai, kad pareiškėjo kandidatūrai nebuvo pritarta, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas yra diskriminuojamas. Lietuvos kariuomenė turi plačią diskreciją spręsdama klausimus dėl PKT personalo formavimo.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Lietuvos kariuomenė neatlieka veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėsto daugiau argumentų, tačiau teismas dėl jų nepasisako, nes jie neturi esminės įtakos galutinei teismo išvadai. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą Van de H. prieš Nyderlandus, 1997-12-19 sprendimą H. prieš Suomiją; LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl teismo išlaidų atlyginimas jam nepriklauso. Teismas atmeta pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.