Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „KT servisas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus Nerijaus Strikulio, ieškinį atsakovui UAB „Sistem“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžių metu ieškovo atstovas bankroto administratorius ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Papildomai paaiškino, kad darbų perdavimas įformintas į bylą pateikta PVM sąskaita – faktūra. Ieškovas, suteikęs paslaugą atsakovui, PVM sąskaitą – faktūrą pasirašė. Tai, kad atsakovas nepasirašė šios sąskaitos, nereiškia, kad paslaugos nebuvo suteiktos. Ieškovas šiam paslaugų teikimui turėjo pasitelkti trečiuosius asmenis – UAB „Senosios dirbtuvės“. Nors atsakovas tvirtino, kad buvo tam tikros bendravimo tarp šalių ir sąskaitų apmokėjimo taisyklės, tačiau bendradarbiavimas ne visada vyko taip, kaip nurodė atsakovas: ne visuomet buvo pasirašinėjami užsakymo lapai, sąskaitos - faktūros, tačiau atsakovas sąskaitas apmokėdavo. Atsakovo parašo PVM sąskaitoje faktūroje nebuvimas tėra formalumas, svarbu tai, kad paslaugos buvo suteiktos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

2013-09-12 Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas Nerijus Strikulys (37-39 b. l.). 2014-05-08 ieškovo atstovas - bankroto administratorius atsakovui išsiuntė pranešimą dėl įsiskolinimo pagal 2012-12-10 išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą KTS Nr. 0002055 (41 b.l.) padengimo. Minėtoje sąskaitoje-faktūroje nurodyta, kad ieškovas atliko tokius darbus: starterio išėmimas ir įdėjimas, starterio remontas, kuro sistemos diagnostika, kuro sistemos remontas, važiuoklės patikra, pakeistas atbulinis vožtuvėlis, iš viso atlikta darbų už 931,70 Lt (269,84 EUR). Užsakymo lape (59 b. l.) nurodyta, kad užsakovas UAB „Sistem“, transporto priemonė, kurios valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priimta 2012-12-07. Užsakymo lapo skiltyje „Numatomi atlikti darbai“ yra įrašas „Kažkas stipriai bilda. Sėda kuras“, o skiltyse „Atlikti darbai“ ir „Detalės“ yra įrašai „Kuro sistemos remontas 60 Lt, starterio n/u 80 Lt, atbulinis vožtuvas 30 Lt, starterio remontas 533 Lt“. Išanalizavus šių dokumentų turinį matyti, kad užsakymo lape ir PVM sąskaitoje - faktūroje įrašytų darbų apimtis skiriasi (užsakymo lape kaip atlikti darbai nėra įrašyta kuro sistemos diagnostika, važiuoklės patikra). Nei sąskaita - faktūra, nei bylos nagrinėjimo metu pateiktas užsakymo lapas atsakovo atstovo nėra pasirašytas.

Iš į bylą pateiktų užsakymo lapų bei PVM sąskaitų – faktūrų (24-26, 60-65, 67-85, 87, 89-90 b. l.) matyti, kad šalis siejo ilgalaikiai bendradarbiavimo santykiai: atsakovas pateikdavo transporto priemones, o ieškovas atlikdavo remonto darbus, už kuriuos atsakovas atsiskaitydavo. Nors atsakovas nurodė, kad visas ieškovo išrašytas sąskaitas atsakovo atstovas pasirašydavo, šias aplinkybes paneigia į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kurios nėra pasirašytos atsakovo atstovo, tačiau, ieškovo atstovo tvirtinimu, buvo apmokėtos. Nors teismo posėdyje dalyvavęs atsakovo vadovas nurodė, kad dar reikia patikrinti į bylą pateiktų sąskaitų apmokėjimą, pažymėtina, kad apie šių sąskaitų pateikimą ir priėmimą bylą atsakovas buvo informuotas 2016-01-25 per EPP, taigi iki teismo posėdžio, vykusio 2016-02-22, turėjo pakankamai laiko patikrinti ieškovo pateiktų į bylą sąskaitų pateikimą ir apmokėjimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog ūkinėje – komercinėje veikloje šalių sudaryti sandoriai yra pagrindas atsirasti abipusėms asmenų civilinėms teisėms ir pareigoms (CK 1.136 straipsnis). Iš įmonės veiklos kylantiems šalių ginčams dėl įsiskolinimo kiekvienu atveju sprendžiant tokių reikalavimų pagrįstumą turi būti nustatomas faktinis pagrindas įsiskolinimui atsirasti – šalių sudaryta dvišalė sutartis arba, tam tikrais atvejais, kiti civilinių teisinių santykių atsiradimo pagrindai, numatyti CK 1.136 straipsnio 2 dalyje. Todėl teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui teisiškai reikšmingos aplinkybės yra šalių sutartinių santykių buvimo nustatymas, kadangi atsakovui prievolė apmokėti įsiskolinimą gali kilti tik tuomet, jei tarp šalių buvo sudarytas sandoris dėl ieškovo minimos paslaugos teikimo ar darbų atlikimo. PVM sąskaitos - faktūros išrašymas yra vienašalis aktas, sukuriantis šį mokestinį dokumentą išrašiusiam asmeniui prievolę sumokėti nustatyto dydžio mokestį valstybei, tačiau vien šio dokumento pagrindu civiliniai – teisiniai santykiai neatsiranda (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004; 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1040/2003). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, jog ieškovo išrašyta PVM sąskaita faktūra atsakovui pati savaime neįpareigoja atsakovo apmokėti joje nurodytą sumą, nes tokiai prievolei atsirasti būtinos papildomos sąlygos – įrodymai apie sutarties vykdymą, konkrečios ūkinės operacijos atlikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2004)

Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad tam, kad dvišalis sandoris būtų sudarytas, būtina abiejų sandorio šalių suderinta valia (CK 1.63 straipsnio 6 dalis). Dvišalis sandoris sukuria, pakeičia ar panaikina šalių subjektines teises ir pareigas ne anksčiau, kaip nuo to momento, kada šalys laisvai išreiškė savo valią sudarydamos sandorį. Kuomet sudaroma dvišalė sutartis, ji sutarties šalims tampa privaloma taip pat nuo sutarties sudarymo momento, t. y. nuo sutarties akcepto, kuomet jį gauna oferentas, nebent šalys susitaria dėl kitokių konkrečios sutarties sudarymo bei jos įsigaliojimo sąlygų. Iki nurodyto momento šalys nesaistomos dar nesudarytos sutarties sąlygų, tačiau ikisutartiniuose santykiuose šalys privalo būti sąžiningos, kitaip privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.163 straipsnio 3 dalis). Civilinėje teisėje pripažįstama, kad civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas). Kai sutarties šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų, sutartis galioja ir yra privaloma sutarties šalims, nes turi joms įstatymo galią (CK 6.162 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl šalių susitarimo turinio, turi būti įvertinamos ne tik išrašytos PVM sąskaitos -faktūros, bet turi būti nustatytos ir kitos reikšmingos bylai aplinkybės, kurios leistų įvertinti ginčo šalių sutartinių santykių atsiradimo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas aplinkybes. Kad objektyviai būtų galima nustatyti, ar buvo sudaryta rangos sutartis, ar ne, būtina įvertinti, ar šalys susitarė dėl visų esminių (būtinųjų) tokios sutarties sąlygų: dėl konkrečių darbų atlikimo, tų darbų atlikimo terminų ir kainos (CK 6.664 straipsnio 1 dalis, 6.652 straipsnio 1 dalis). Byloje nesant rašytinės rangos sutarties, arba šalims sudarius žodinę sutartį, šalių sutartiniai santykiai gali būti patvirtinami sutarties sudarymo bei vykdymo veiksmų įrodymais.

Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga rangos teisinius santykius įforminti rašytine sutartimi, rangos sutartis gali būti sudaroma ir žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais, tačiau tokiu atveju sutarties sudarymo faktas bei sutarties sąlygos turi būti įrodomos. Teismų praktikoje pripažįstama, kad PVM sąskaita - faktūra gali patvirtinti rangos teisinių santykių susiklostymą, kadangi rangovo išrašyta ir užsakovo pasirašyta (akceptuota) PVM sąskaita – faktūra gali patvirtinti tiek tai, kad rangovas įvykdė savo įsipareigojimą perduoti darbų rezultatą užsakovui, tiek užsakovo patvirtinimą, kad darbai yra priimami (visi ar iš dalies) ir įsipareigojimą už priimtus darbus sumokėti. Kita vertus, įstatymų leidėjas nedraudžia įrodinėti sandorio sudarymo fakto ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis.

Tiek užsakymo lapas, tiek PVM sąskaita-faktūra kaip pagrindžiantys sulygtą darbų kainą ir apimtį galėtų būti laikomi pakankamais įrodymais tik tuo atveju, jei jie (ar bent vienas jų) būtų pasirašyti abiejų šalių arba šalies, kuri nepripažįsta sandorio, parašu, arba joje nurodyti duomenys būtų patvirtinami kitais rašytiniais įrodymais, nes tai reikštų, kad atsakovas prisiėmė sutartinę prievolę sumokėti būtent tokią darbų kainą už atitinkamai sulygtą darbų apimtį, ir tai atitiktų sutarties laisvės principą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, sutartinių santykių su atsakovu ir paslaugų suteikimo faktų egzistavimą ieškovas įrodinėja pateikta užsakymo lapu, PVM sąskaita - faktūra, ieškovo buvusio direktoriaus A. L. paaiškinimais, duomenimis apie tai, kad ieškovas patyrė išlaidų remontuodamas starterį. Teismo vertinimu, šių įrodymų nepakanka padaryti neabejotiną ar net labiau tikėtiną išvadą, jog tarp šalių egzistavo sutartiniai santykiai ir kad ieškovas tikrai suteikė atsakovui PVM sąskaitoje – faktūroje nurodytas paslaugas. Pažymėtina, kad nei PVM sąskaita - faktūra, nei užsakymo lapas nėra pasirašyta atsakovo atstovo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų tiek tai, kad sutartis buvo sudaryta, tiek tai, kad sutartis buvo įvykdyta. Ieškovo pateikti duomenys apie turėtas išlaidas už starterio remontą UAB „Senosios dirbtuvės“ (66, 86, 88 b. l.) pagrindžia tik tai, kad ieškovas remontavo starterį, tačiau iš pateiktų duomenų negalima spręsti apie tai, kokios konkrečios transporto priemonės starteris buvo remontuojamas. Trečiasis asmuo A. L. teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kokia forma ir būdu pateikė atsakovui sąskaitą apmokėjimui. Tai, kad šalys ne visada tinkamai pasirašydavo visus sutartinius santykius įrodančius dokumentus, nepatvirtina sutartinių santykių buvimo šiuo konkrečiu atveju. Remiantis vien ieškovo atstovo ir trečiojo asmens paaiškinimais, jog šalys dėl paslaugų teikimo susitarė žodžiu ir ieškovas sutartus darbus atliko, negalima daryti labiau tikėtinos išvados, jog tarp šalių buvo susiklostę tokie sutartiniai santykiai ir kad ieškovas tikrai atliko atsakovui PVM sąskaitoje - faktūroje nurodytus darbus, o atsakovas šiuos darbus priėmė ar atsisakė priimti. Pažymėtina, kad A. L., kaip buvusio ieškovo direktoriaus, duoti paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais ir patikimais įrodymais, ypač kai nėra pateikta kitokių paslaugų suteikimą patvirtinančių rašytinių įrodymų. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad aptariama PVM sąskaita - faktūra dar iki bankroto bylos iškėlimo buvo siųsta ar kitokiu būdu įteikta atsakovui. Pats atsakovas teigia (o šių aplinkybių jokiais įrodymais nepaneigė ir ieškovas), jog aptariamą PVM sąskaitą - faktūrą atsakovas gavo tik po kelerių metų nuo jos surašymo datos, o trečiasis asmuo A. L. nurodė, jog jis nepamena, kaip sąskaita buvo pateikta.

Nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima daryti pagrįstos (ar labiau tikėtinos) išvados, jog tarp šios bylos šalių buvo susiklostę sutartiniai santykiai ir atsakovui iš tikrųjų buvo atlikti PVM sąskaitoje - faktūroje nurodyti darbai. Išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu ieškovo ieškinys atmestinas, kadangi byloje nėra patikimų įrodymų, pagrindžiančių tarp šalių buvus sutartinius santykius ir PVM sąskaitoje faktūroje nurodytų darbų atlikimą atsakovui ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Ieškovas ieškiniu taip pat prašė iš atsakovo priteisti 6 proc. dydžio palūkanas. Atmetus reikalavimą dėl skolos priteisimo, atmestini ir išvestiniai reikalavimai dėl palūkanų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)270 straispsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.