Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-12-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2592-430/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-05
Bylos Nr.
e2S-2592-430/2024
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-10758-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Ieškovas
D. S.
Atsakovas
L. R.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-2592-430/2024Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10758-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo D. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui L. R. dėl skolos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui L. R. dėl 8 500,00 Eur skolos, 3 193,90 Eur palūkanų, 5,00 procentų dydžio procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Šalies argumentai

2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovo turtą 11 693,90 Eur sumai.

3. Ieškovas nurodė, kad kyla rizika jog atsakovas yra nesąžiningas ir suinteresuotas paslėpti turimą turtą, todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo ieškinio tenkinimo atveju būtų labai apsunkintas arba taptų neįmanomas ieškovui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas, jei nesąžiningas atsakovas realizuotų jam priklausantį turtą prieš ieškovui palankaus sprendimo priėmimą

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

5. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo reikalavimą – aiškiai suformulavo ieškinio dalyką, išdėstė aplinkybes ir aplinkybėms pagrįsti pateikė rašytinius dokumentus.

6. Teismo vertinimu, ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovo turto areštą, nenurodė pagrįstų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovo galimą nesąžiningumą (ketinimą paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą), turint tikslą eliminuoti bet kokią galimybę ateityje šio turto sąskaita įvykdyti nepalankų atsakovui teismo sprendimą. Vien tai, kad atsakovas vengia atsiskaityti su ieškovu, nepateikus objektyvių duomenų, teismui nesuponuoja išvados dėl grėsmės jo sprendimo vykdymo procesui ir nesudaro pagrindo varžyti antrąją ginčo šalį bei jos interesus.

7. Ieškovui nenurodžius jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikus objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo pagrįstą nesąžiningumą bei galimą vengimą vykdyti jam teksiančias pareigas, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, teismas sprendė, kad ieškovas (sąlygų visumos) – grėsmės būsimo, galimai jam palankaus, teismo sprendimo įvykdymui, neįrodė.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 04 d. nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Teismas visiškai nemotyvuotai atsisakė išnagrinėti ieškovo pateiktus argumentus dėl galimo atsakovo turto paslėpimo ar jo iššvaistymo.

8.2. Ieškovui yra žinoma, kad atsakovo nekilnojamajam turtui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), taikomas disponavimo teisės apribojimas, turo areštas pritaikytas kelių skirtingų antstolių kontorų. Būtent dėl atsakovo atžvilgiu vykdomų vykdomųjų bylų kyla rizika, jog atsakovas yra nesąžiningas ir suinteresuotas paslėpti turimą turtą (tam, kad jis nebūtų išieškotas), todėl spręstina, kad nagrinėjamu atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovo ieškinio tenkinimo atveju būtų labai apsunkintas arba taptų neįmanomas ieškovui palankaus procesinio sprendimo įvykdymas, jei nesąžiningas atsakovas realizuotų jam priklausantį turtą prieš ieškovui palankaus sprendimo priėmimą.

8.3. Ieškovas teismui pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame matomi visi atsakovo nekilnojamajam turtui taikomi antstolių areštai, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog ieškovas nepateikė pagrįstų duomenų ar aplinkybių, patvirtinančių atsakovo galimą nesąžiningumą. Kartu su atskiruoju skundu teismui papildomai pridedamas Turto arešto aktų registro išrašas, kuriame matomi visi atsakovo atžvilgiu taikomi areštai, kurį prašoma prijungti prie bylos.

8.4. Peržiūrėjus teismų informacinės sistemos duomenis ir pamačius teisminių procesų prieš atsakovą kiekį, teismas galėtų susidaryti įspūdį apie atsakovą ir ieškovo galimybes atgauti reikalaujamą skolą. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 179 straipsnio 3 dalimi vadovaujantis, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų.

8.5. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovas yra sudaręs susitarimą su antstolių kontora, dėl areštuoto nekilnojamojo turto pardavimo. Sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, tačiau šios sutartys yra neregistruotinos ir ieškovas neturi galimybės su preliminaria sutartimi susipažinti.

8.6. Laikytina, kad trumpalaikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio išnagrinėjimo konkrečiu atveju nesukels tokių padarinių, kokie galėtų atsirasti teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių.

8.7. Išnagrinėjus ieškovo ieškinį, ieškovas kreiptųsi į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Kadangi atsakovas ketina parduoti savo nekilnojamąjį turtą, ieškovas kartu su kitais kreditoriais galėtų išsiieškoti bent dalį savo skolinio reikalavimo. Jei laikinosios apsaugos priemonės nebus pritaikytos, atsakovas realizuos vienintelį jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir ieškovas nebeturės galimybės tikėtis bent dalinio skolos atlyginimo po skolininko turto pardavimo. Todėl vertintina, kad laikinųjų apsaugos priemonių teikiama nauda būtų didesnė negu neigiamos šių priemonių netaikymo pasekmės (CPK 145 straipsnio 1 dalies 1-2 punktai, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

11. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo turtą.

12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir kartu užtikrinti teismo sprendimo privalomumą.

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas, kadangi ieškovas suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pridėjo prie ieškinio savo reikalavimus pagrindžiančius įrodymus, susijusius su pareikštu ieškiniu, ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus. Apeliantas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

14. Antroji būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).

15. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovui nenurodžius jokių objektyvių aplinkybių ir nepateikus objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo pagrįstą nesąžiningumą bei galimą vengimą vykdyti jam teksiančias pareigas, priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą, teismas sprendė, kad ieškovas (sąlygų visumos) – grėsmės būsimo, galimai jam palankaus, teismo sprendimo įvykdymui, neįrodė.

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne atsakovės galimas nesąžiningumas šalių sutartiniuose santykiuose dėl prievolių, dėl kurių vykdymo ar netinkamo vykdymo iš esmės nagrinėjamas teisminis ginčas, o atsakovės atlikti, atliekami ar realiai ketinami atlikti veiksmai, kuriais sąmoningai siekiama pakeisti savo turtinę padėtį tokiu būdu (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti), kad būtų apsunkintas ieškovei tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymas ateityje (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1146-330/2022; 2022 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1155-1120/2022; 2024 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-400-790/2024).

17. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirąjį skundą iš esmės motyvuodamas tuo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių atsakovo nesąžiningumą patvirtinančių duomenų. Priešingai, atsakovas pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą bei kartu su atskiruoju skundu teikia Turto arešto aktų registro išrašą, kuriame matomi visi atsakovo nekilnojamajam turtui taikomi antstolių areštai. Būtent dėl atsakovo atžvilgiu užvestų vykdomų vykdomųjų bylų kyla rizika, jog atsakovas yra nesąžiningas ir suinteresuotas paslėpti turimą turtą. Ieškovo turimais duomenimis, atsakovas yra sudaręs susitarimą su antstolių kontora, dėl areštuoto nekilnojamojo turto pardavimo. Sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šios sutartys yra neregistruotinos ir ieškovas neturi galimybės su preliminaria sutartimi susipažinti.

18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo nurodyti argumentai apie atsakovo atžvilgiu užvestų vykdomųjų bylų kiekį savaime nesudaro pagrindo laikyti šį asmenį nesąžiningu. Atsakovo finansiniai sunkumai nepagrindžia jo nesąžiningumo ar ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti, kad išvengtų galbūt apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo. Akcentuotina tai, kad negalėjimas įvykdyti įsipareigojimų apeliantui ir siekis išvengti teismo sprendimo įvykdymo – skirtingos faktinės situacijos. Pažymėtina, kad apelianto nurodoma aplinkybė, jog jo žiniomis atsakovas yra susitaręs su antstoliu parduoti turtą jo surastam pirkėjui, tokiu būdu siekiant gauti kuo didesnę kainą, taip pat negali būti pagrindu spręsti apie atsakovo nesąžiningumą ir tai, kad šių veiksmų imamasi sąmoningai siekiant paslėpti turtą siekiu išvengti galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo vykdymo. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovas neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos.

19. Apeliantas nurodė, kad trumpalaikis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iki ieškinio išnagrinėjimo konkrečiu atveju nesukels tokių padarinių, kokie galėtų atsirasti teismui nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi išnagrinėjus ieškovo ieškinį, ieškovas kreiptųsi į antstolių kontorą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Atkreiptinas dėmesys, jog iš informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad byla, kurioje ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėta. Kauno apylinkės teismas 2024 m. spalio 1 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. . e2-21882-1087/2024 tenkino ieškovo ieškinį. Sprendimas už akių įsiteisėjo 2024 m. spalio 22 d. 2024 m. spalio 23 d. ieškovo prašymu buvo išduotas vykdomasis raštas dėl šio sprendimo už akių vykdymo. Remiantis Antstolių informacinės sistemos AIS duomenimis, ieškovas jau yra pateikęs antstoliui vykdyti minėtą vykdomąjį raštą ir jo pagrindu antstolio Sauliaus Užkuraičio kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0034/24/02066.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikis šioje byloje ne tik kad neįrodytas, tačiau ir prarado aktualumą, kadangi ieškovo laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai bus užtikrinti vykdymo procese.

21. Nurodytų argumentų pagrindu skundžiama nutartis paliktina nepakeista.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Loreta Braždienė