Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-01-14 · Byla Nr. ATP-7-354/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2013-11-05Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-01-14Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-14
Bylos Nr.
ATP-7-354/2014
Teisminio proceso Nr.
4-47-3-00780-2013-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nijolė Matuzevičienė
Pažeidėjas
A. L.
Administracinė byla Nr. ATP-7-354/2014Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00780-2013-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 45.4.4; 45.4.5; 52.5;79.1. .
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 14 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimo, kuriuo A. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 str. 2 d. ir nubaustas 100 Lt bauda, pripažintas kaltu pagal ATPK 130 str. 1 d. ir nubaustas 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtos nuobaudos subendrintos ir A. L. paskirta subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nubaustas už tai, kad 2013-05-25, apie 12 val., Telšių r., Varniuose, Ežero g. ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliu ,,Audi 100 Avant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga nepasirinko saugaus važiavimo atstumo ir atsitrenkė į R. L. priklausantį stovintį automobilį ,,Mitsubishi Galant“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) po eismo įvykio, kurio metu žmonės nenukentėjo, tačiau apgadinti abu automobiliai, pasišalino iš įvykio vietos, nepranešęs policijos pareigūnams, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p., 119 p., 132 p., 231 p, 232 p., 234 p., reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. L. prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. A2.6-956-941-2013 ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba nutartį pakeisti – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pasak apelianto, teismas nevertino aplinkybių, kurios buvo nurodytos teismo posėdžio metu. Pažymi, kad jis 2013-05-27 paaiškinime ir apklausiamas teisme nepripažino pasitraukimo iš autoįvykio vietos fakto, bet kad buvo minėtas įvykis, kurio metu dėl neatsargumo buvo sugadintas kitas automobilis, neneigė. Nurodo, kad teismas visiškai nevertino to, kad jis nepajuto jokio aiškaus smūgio ar dunkstelėjimo į jo vairuojamo automobilio ,,Audi 100 Avant“ galinę dalį, kad važiuojant atbuline eiga išniro priekinio kairiojo rato traukė, kad mašina tapo nevaldoma ir užpakaliniu bamperiu nežymiai nubrėžė a/m ,,Mitsubishi Galant“ šono dažus. Apelianto teigimu, jis negalėjo numatyti, kad įvyks toks jo automobilio gedimas, todėl negalėjo ir išvengti autoįvykio, t. y. susidūrimo su kita mašina.

Taip pat apeliantas teigia, kad jo 2013-05-27 paaiškinimą policijos tyrėja surašė klaidingai, o jis, pasitikėdamas surašyto paaiškinimo turiniu, neturėdamas skaitymui skirtų akinių, pasirašė paaiškinimą neskaitęs. Paaiškinime nebuvo nurodytos svarbios aplinkybės apie jo mašinos rato mechanizmo gedimą, bendravimą su policijos darbuotoju A. P., siekiant pranešti apie autoįvykį Telšių r. policijos budėtojui, neįvertintas jo grįžimas į įvykio vietą du kartus – 13 val. ir apie 15 val., apie ką jis pasakojo savo apklausos policijoje metu ir patvirtino teisme liudytojas D. G..

Apeliantas skunde deklaruoja manymą, kad teismas be pagrindo patikėjo vien liudytoja S. Ž., kad jis norėjo pabėgti iš autoįvykio vietos, nes buvo neblaivus, nes iš tikrųjų buvau visiškai blaivus.

Skunde nurodoma, kad Kelių eismo taisyklių 234 p. numato – jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusiojo asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie autoįvykį. Dėl to apeliantas nesutinka su teismo nutarimo motyvu, kad jo skambutis Telšių policijos budinčioje dalyje dirbančiam A. P. ir A. P. skambutis į Telšių r. budinčiąją dalį laikytinas tik pasidomėjimu, o ne pranešimu apie autoįvykį. Pasak apelianto, jis A. P. skambino, siekdamas pranešti apie eismo įvykį ir, sužinojęs, kad kelių policijos ekipažas jau išvykęs į Varnius, jo laukė atvykstant su D. G. iki 13 val., bet policija į įvykio vietą atvyko vėliau, ir jis policijos pareigūnų nesutiko.

Apeliantas pažymi, kad policijos budinčioje dalyje 2013-05-25 dirbę V. P., A. P., T. D. nepaneigė to, kad jų kolega A. P. galėjo skambinti ir kalbėti apie autoįvykį Varniuose.

Be to, apeliantas deklaruoja manymą, kad teismo jam paskirta griežta bausmė už netyčinį nežymų automobilio apgadinimą yra teisinga ir proporcinga, nes nukenčia ir jo šeima. Taip pat mano, kad teismas turėjo pagrindą nebausti jo pagal ATPK 130 str. 1 d., nes dėl autoįvykio jo kaltės nėra. Pažymi, kad KET 231.4 p. nurodyta – jei eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, būtina pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba pranešus policijai, grįžti į įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, o kitais turto sugadinimo atvejais būtina policijai tik pranešti apie autoįvykį, jos laukti taisyklės neįpareigoja (KET 234 str.). Apibendrindamas teigia, kad jis negali būti baudžiamas pagal ATPK 130 str. 1 d., nes KET taisyklių nepažeidė ir pažymėti įvykio vietą, kaip nurodyta KET 231.1 p., KET 97.2 p., KET 98 p., pareiga jam nekilo, nes jo mašina buvo patraukta nuo Ežero gatvės važiuojamosios dalies ir jo pastatyta namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, teismas pagal ATPK 127 str. 2 d. galėjo jam taikyti alternatyviąją sankciją ir neatimti teisės vairuoti transporto priemonės ar nustatyti, kad iš viso nėra teisinio pagrindo bausti. Pažymi, kad sugedus automobiliui, pasekmės pašalina jo veikos subjektyviosios pusės kaltės formas – tyčią ir neatsargumą. Administracinių teisės pažeidimo bylų praktikoje kaltė pasireiškia tiesioginiu ryšiu tarp nusižengimo subjekto ir jam priskiriamos kaltės, o šis autoįvykis laikytinas atsitiktiniu aplinkybių sutapimu. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. teigia, kad jis nebuvo pajėgus atlikti KET jam priskirtus įsipareigojimus (laikytis visų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus turto saugumui ir aplinkai, važiuodamas atbulas duoti kelią kitiems eismo dalyviams), nes nenumatė ir negalėjo numatyti mašinos rato traukės trūkimo, kas ir lėmė jo ir kito automobilio sugadinimą.

Savo skunde A. L. tvirtina, kad jis buvo blaivus, padarytas a/m apgadinimas nežymus, todėl jam nebuvo jokio pagrindo tyčia pasitraukti iš įvykio vietos. Dėl to mano, kad teismas turėjo atsižvelgti į jo atsakomybę šalinančius įrodymus – pagal ATPK 130 str. l d. dalį administracinę bylą nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio, o pagal 127 str. 2 d. – nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, teismo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje, ir apeliantas nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų netyręs ir neįvertinęs apylinkės teismas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas, iš esmės, aiškinosi faktines A. L. inkriminuojamų pažeidimų aplinkybes – apklausė administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, liudytojus S. L., R. R., A. P., S. Ž., D. G., į įvykio vietą vykusius policijos pareigūnus V. M. ir L. Š., kitus policijos pareigūnus V. P., A. P., T. D., pagarsino ikiteisminėje tyrimo stadijoje duotus liudytojų paaiškinimus, tarp jų ir paties A. L., ištyrė kitus įrodymus ir tai užfiksavo teismo posėdžio protokoluose (45–49; 60–62 b. l.). Dėl to aukštesnės instancijos teismas patikrino skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą pagal jau esančią byloje medžiagą, vertindamas pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Jau minėta, kad skundžiamu Telšių rajono apylinkės teismo nutarimu A. L. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. už tai, kad sukėlė eismo įvykį, nulėmusį kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą, ir už tai, kad pasišalino iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 11 d. reglamentuoja, kad eismo įvykis – įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Šiuo atveju iš apeliacinio skundo turinio aišku, kad A. L. iš esmės neneigia to, jog įvykio dieną atbuline eiga vairavo savo automobilį, pripažįsta, kad vairuodamas automobilį atsitrenkė į kitam asmeniui priklausantį automobilį ,,Mitsubishi Galant“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Tačiau savo veiksmams apeliantas teikia savitą įvertinimą, tvirtindamas, kad eismo įvykio jis negalėjo išvengti, nes neturėjo ir negalėjo numatyti, jog vairuojant automobilį išnirs pastarojo priekinio kairiojo rato traukė. A. L. apeliuoja į susiklosčiusios situacijos neišvengiamumą, aiškiai siekdamas išvengti atsakomybės dėl sukelto eismo įvykio. Dėl tokių apelianto argumentų pažymėtina, kad tai, jog A. L. vairuojant automobilį pastarasis sugedo, nekeičia šios bylos esmės ir nepaneigia ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad apeliantas automobilį vairavo nesaugiai, nepasirinko saugaus atstumo ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą automobilį. Liudytoja S. Ž. aiškiai ir vienareikšmiškai nurodė, jog A. L. automobilis dar iki eismo įvykio buvo sugedęs (,,išvirtęs priekinis ratas“), apeliantas negalėjo su juo pavažiuoti, smarkiai spaudė akseleratorių, tačiau A. L. toliau su automobiliu manevravo, atsitrenkė į kitą automobilį ir, maža to, nekreipdamas dėmesio nuvažiavo dar toliau. Šias liudytojos nurodytas aplinkybes aiškiai patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai ir net iš dalies paties A. L. parodymai, kurie išdėstyti ir aptarti skundžiamame nutarime, todėl dar sykį juos detalizuoti šioje nutartyje nėra būtinybės. Taigi, jei A. L. automobilis sugedo, jis turėjo nutraukti jo nesaugią eksploataciją, tačiau akivaizdu, jog pasirinko kitokį elgesio variantą. KET 9 p. numatyta bendroji eismo dalyvio pareiga laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, tačiau šių taisyklių apeliantas nepaisė ir dėl to kilo eismo įvykis. Būtent apelianto veiksmai yra priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir atsiradusiais padariniais (kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimas), todėl A. L. pagrįstai patrauktas atsakomybėn ir nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d.

Apeliaciniame skunde A. L. tikina ir tuo, kad jis tinkamai pranešė policijai apie eismo įvykį – paskambino pažįstamam policijos pareigūnui liudytojui A. P., laukė įvykio vietoje atvykstančių policijos pareigūnų – buvo į įvykio vietą sugrįžęs du kartus – apie 13 val. ir apie 15 val., tačiau jų nesulaukė ir policijos pareigūnų nematė. Pirmosios instancijos teismas įvertino tokias apelianto keliamas versijas ir argumentuotai jas atmetė kaip nepagrįstas.

Aukštesnės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo teiginius, įvertinęs surinktus ir ištirtus įrodymus, dar sykį akcentuoja, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko, nes į policiją paskambino liudytoja S. Ž., o ne A. L.. To, kad A. L. skambino pažįstamam policijos pareigūnui liudytojui A. P., kuris, be kita ko, įvykio dieną atostogavo, ir teiravosi, ar į Varnius yra iškviesta policija – apylinkės teismas pagrįstai nelaikė pranešimu policijai apie sukeltą eismo įvykį, kaip reglamentuoja KET 234 p. (Jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai). Šios aplinkybės tik dar sykį patvirtina išvadą, kad A. L. iškart suprato sukėlęs eismo įvykį – apgadinęs kitam asmeniui priklausantį automobilį, nes kitaip skambinti pažįstamam policijos pareigūnui ir teirautis jo dėl policijos iškvietimo į Varnius, nebūtų priežasties. Kartu šios aplinkybės patvirtina ir A. L. tyčią nepasilikti eismo įvykio vietoje, nelaukti policijos, pasitraukti iš eismo įvykio, su kuriuo yra tiesiogiai susijęs, vietos, nevykdyti kitų KET 231 p. numatytų pareigų. Apelianto teiginių, kad jis laukė atvykstančių policijos pareigūnų įvykio vietoje, kad du kartus – apie 13 val. ir apie 15 val. – buvo grįžęs į įvykio vietą, nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, o ir pats A. L. nurodo, kad policijos pareigūnų sutikęs nebuvo, kada į įvykio vietą atvyko policijos pareigūnai, nematė, nors byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai liudytojai V. M. ir L. Š., formindami eismo įvykio vietą ir aiškindamiesi įvykio aplinkybes, užtruko maždaug nuo 12.30 val. iki 15 val., tačiau A. L. nei jie, nei kiti liudytojai nematė, o atvykus pas A. L. į namus, niekas policijos pareigūnams buto durų neatidarė, ir A. L. pirmą sykį buvo apklaustas apie įvykį tik po dviejų dienų (19 b. l.). Visa tai rodo, jog apeliantas siekė nuslėpti savo dalyvavimą eismo įvykyje, išvengti gręsiančios atsakomybės, tačiau policijos pareigūnų ir liudytojų pastangomis buvo nustatytas ir identifikuotas. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. L. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus, apie eismo įvykį ir kilusią situaciją policijai nepranešė, todėl apylinkės teismas pagrįstai jį patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d., todėl naikinti skundžiamą nutarimą šioje dalyje, kaip prašoma apeliaciniu skundu, taip pat nėra teisinio pagrindo. Tai, kad įvykio metu apeliantas buvo blaivus, kaip tvirtina jis pats, neturi reikšmės konkrečiu atveju, nes girtumas A. L. ir nėra inkriminuotas.

Be kita ko, apeliantas skunde tvirtina, kad yra per griežtai nubaustas, ir prašo pagal ATPK 127 str. 2 d. neatimti jam teisės vairuoti transporto priemones. Pirmiausia pažymėtina, kad papildoma nuobauda – specialios teisės atėmimas, A. L. paskirta pagal ATPK 130 str. 1 d., o pagal ATPK 127 str. 2 d. paskirta bauda – 100 Lt. ATPK 130 str. 1 d. nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo 3000 Lt iki 4000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 2 iki 5 metų <...>“. Teismas akcentuoja, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Pirmosios instancijos teismas A. L. paskyrė minimalias atitinkamai ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijose numatytas nuobaudas, tinkamai jas individualizavo ir teisingai paskyrė galutinę subendrintą nuobaudą, todėl nelaikytina, kad apeliantas nubaustas aiškiai per griežtai, ir keisti skundžiamą nutarimą šioje dalyje taip pat nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad Telšių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą A. L. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas tiek dėl apelianto kaltės, tiek dėl jo atžvilgiu taikytinos atsakomybės, todėl keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

A. L. apeliacinį skundą atmesti ir Telšių rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Nijolė Matuzevičienė