Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant institucijos, duodančios išvadą – Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovei Zitai Karaliūnienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės E. B. ieškinį atsakovui P. B. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės , nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir ,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas P. B. į teismo posėdį neatvyko. Jam apie teismo posėdžio datą ir vietą pranešta tinkamai. Prašymo atidėti bylos nagrinėjimą atsakovas nepateikė, todėl teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant. Atsakovas nebuvo pateikęs ir atsiliepimo į ieškinį. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškinio neginčijo ir sutiko ginčą baigti ir santuoką nutraukti bendru sutarimu, tačiau savo pažadų neįvykdė ir neatvyko pas ieškovės atstovę pasirašyti dokumentų . Teismas, vertindamas jo pasisakymus dėl ieškinio parengiamojo teismo posėdžio metu , daro išvadą, jog atsakovas ieškinio neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos medžiaga, ieškovės, jos atstovės paaiškinimais , liudytojos parodymais nustatyta, jog šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono civilinės metrikacijos skyriuje . ( įrašo Nr. 40) Dar iki santuokos šalys gyveno kartu ir susilaukė vaikų- sūnaus E. B., (duomenys neskelbtini) ir dukters R. B., (duomenys neskelbtini). Santuokoje sutuoktiniai neįsigijo nei nekilnojamojo , nei kilnojamojo turto . Nuo 2015 metų liepos mėnesio sutuoktiniai gyvena atskirai , neveda bendro ūkio, negyvena sutuoktinių gyvenimo , todėl ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir kitų reikalavimų.

Dėl santuokos nutraukimo. Kaip nustatyta sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2015m.

liepos mėnesio, neveda bendro ūkio nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Ieškovė nurodė jog jų santuoka nutrūkusi ir turi būti nutraukta, taikytis atsisakė. Ieškovė nurodė, jog jų santuoką iširo tik dėl atsakovo kaltės, nes jis pastoviai girtavo, nesirūpino šeima . Pagal CK trečios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas . CK 3.60 straipsnio 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Kaip nustatyta nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio sutuoktiniai kartu nebegyvena , nebeveda bendro ūkio, nebegyvena sutuoktinių gyvenimo. Teismui nustatant , kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu. Byloje nustatyta jog sutuoktiniams dar iki santuokos gyveno kartu, susilaukė vaikų, tačiau jau tada atsakovas girtavo ir šeima dar 2012m. kovo 16d., buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Pateiktuose dokumentuose įvardijamas atsakovo girtavimas, psichologinis –emocinis smurtas , nesirūpinimas šeima, jog atsakovas girtavo namuose su draugais, visiškai nesirūpino vaikais, nesirūpino segančiais vaikais , neteikė vaikams išlaikymo , nedirbo.(b. l. 63-80) Ieškovė patvirtino rašytiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes dėl atsakovo girtavimo ir visiško nesirūpinimo šeima bei dėl jos atžvilgiu vartojo psichologinio smurto. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį ir neteikė įrodymų, jog ir ieškovė yra kalta dėl šeimos iširimo. 2015m. rugpjūčio mėnesį ieškovei palikus atsakovą, atsakovas nedėjo jokių pastangų sugrąžinti žmoną ir vaikus ir jais nesirūpina, nebendrauja. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, todėl teismas daro išvadą, jog atsakovas pripažįsta, jog santuoka iširo dėl jo kaltės. Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo P. B. kaltės. Todėl, šioje dalyje ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina dabartinė pavardė B., o atsakovui paliktina – B.

Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. ir

išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovė prašė nepilnamečių vaikų – sūnaus E. B., gim., (duomenys neskelbtini) ir dukters R. B. , gim., (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Atsakovas neteikė jokių prieštaravimų dėl šio reikalavimo, todėl teismas mano, jog dėl šio reikalavimo ginčo tarp šalių nėra. Anykščių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovė posėdžio metu taip pat neprieštaravo šiam ieškovės reikalavimui . Kadangi nėra ginčo dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl šioje dalyje ieškinys tenkintinas ir nepilnamečio E. B. ir R. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina E. B.

LR CK 3.192str. 1d. numato, jog tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus . Materialinį išlaikymą vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo tėvų turtinės padėties, tačiau sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje- prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas , priimdamas sprendimą, visų pirma turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik būtinieji poreikiai( maistas, apranga, higiena ir pan.,) bet skiriamas dėmesys ir vaiko lavinimui, žaislams ir kitiems tik kūdikiui skirtiems daiktams. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo vaikams išlaikymą po 150 eurų kas mėnesį kiekvienam. Kaip byloje nustatyta iki šiol šalių mažamečiai vaikai gyvena su motina – ieškove ir ji sūnų ir dukrą visiškai išlaiko. Ieškovė nedirba, jos pajamos yra gaunama gauna socialinę pašalpą 260 eurų per mėnesį . (b.l. 62) Kitokių pajamų ji neturi, jai padeda motina . Jokio turto ieškovė neturi. Atsakovas yra jauno amžiaus, sveikas, todėl turi visas galimybes dirbti iš teikti vaikams išlaikymą. Pažymėtina tai, jog byloje nustatyta aplinkybė, jog atsakovas , gyvendamas kartu su ieškove ir vaikais, jais nesirūpino, neteikė jiems išlaikymo. Atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, jog jis neišgalės mokėti ieškovės prašomos išlaikymo sumos. Byloje nustatyta, jog šalių dukra turi ir sveikatos problemų. Todėl, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, jų vaikų amžių, poreikius, šių dienų kainas , iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams- sūnui E. ir dukrai R. kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 eurų kiekvienam iki jų pilnametystės. Toks išlaikymo dydis atitinka protingus vaikų poreikius ir atsakovo turtinę padėtį . Be to pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis , tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Išvadą duodančios institucijos atstovė nurodė, jog Vaiko teisių apsaugos skyrius pilnai palaiko ieškovės ieškinį ir prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo dydį. Mano, jog jis realus, galintis patenkinti šalių vaikų būtiniausius poreikius, bei atitinka atsakovo turtinę padėtį. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai. Teismas pažymi, jog nepilnamečių vaikų išlaikymo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus tėvų turtiniai padėčiai ar vaiko poreikiams, tėvas ( motina) turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. ( LR CK 3.201 str. 1d.)

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymo įsiskolinimą nuo 2015m. rugpjūčio 1 dienos iki 2015m. lapkričio 1d., t.y. už tris mėnesius 900eurų , teigdama, jog atsakovas per tą laiką neteikė vaikams jokio išlaikymo. Atsakovas šio reikalavimo neginčijo ir neteikė teismui įrodymų, jog jis vaikus išlaikė. Teismas, įvertinęs ieškovės, liudytojos I. B. parodymus , VTAS atstovės išsakytą poziciją dėl šio reikalavimo, daro išvadą, jog atsakovas neteikė vaikams už nurodytą laikotarpį pastovaus kasmėnesinio išlaikymo , todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina išlaikymo įsiskolinimo suma 900 eurų. (LR CK 200str.)

3.Dėl kreditorių. Ieškovė ieškinyje ir teisme nurodė , jog gyvenant santuokoje ji kreditorių neturi, nes iš niekur nesiskolino.

4. Dėl bylinėjimosi išlaidų . Kadangi teismas sprendime konstatavo, jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, tai ieškovės patirtos dokumentų ruošimo ir atstovavimo išlaidos priteistinos iš atsakovo . Byloje ieškovei valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu buvo suteikta 100 procentų apmokama teisinė pagalba. Ją atstovavo advokatė. Ieškovė pagal įstatymą buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant ieškinį į teismą, todėl iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas žyminis mokestis už ieškinio padavimą -41 euras, žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą- 108 eurai ir už išlaikymo įsiskolinimo priteisimą – 27 eurai , bei antrinės teisinės pagal išlaidos -150,54 eurai. (b.l. 61)

Sutinkamai su LR CPK 96 straipsnio reikalavimais iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos turėtos teismo pašto išlaidos – 6, 56 eurai.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, tarp E. B. , a.k(duomenys neskelbtini) ir P. B. , a.k(duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Rokiškio rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo (duomenys neskelbtini), nutraukti.

Pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo P. B. kaltės.

Ieškovei po santuokos nutraukimo palikti pavardę- B. o atsakovui palikti pavardę– B.

Nepilnamečių vaikų- sūnaus E. B. , gim. (duomenys neskelbtini), dukters R. B. , gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina E. B..

Priteisti nuo 2015 m. spalio 28d., iš P. B. , a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiams vaikams sūnui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir dukrai R. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 150 eur kiekvienam , iki jų pilnametystės , išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją .

Priteisti iš P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) E. B. išlaikymo įsiskolinimą 900 eurų .

Išieškoti į valstybės biudžetą iš P. B., a.k. (duomenys neskelbtini) žyminį mokestį 176 eurus , teismo turėtas pašto išlaidas 6,56 eurus. ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660) ir 150,54 eurus už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą ( sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5630)

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.