- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-1564-460/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03421-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aušra Maškevičienė (pirm.), Alona Romanovienė, Virginija Nijolė Griškevičienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“
- Atsakovas
- individualiai įmonei „Igmabalt“
Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-1564-460/2015
(S) 2.5.16.4; 3.3.1.19.9.
2015 m. lapkričio 20 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alonos Romanovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-5463-793/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „Igmabalt“ dėl skolos priteisimo, ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvaldija“ (apeliantė) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. galutinio sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Arvaldija“ 2015-03-24 kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, juo prašė priteisti iš atsakovės IĮ „Igmabalt“ 2547,78 Eur skolą, 8,3 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-12-01 ieškovė ir atsakovė sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1A-1 (toliau – sutartis), pagal kurią UAB „Arvaldija“ išnuomojo IĮ „Igmabalt“ dalį patalpų, esančių Šilutės pl. 106, Klaipėdoje, pažymėtas patalpų plane indeksu 1-12 (Sutarties 2.1. p.), o IĮ „Igmabalt“ įsipareigojo mokėti 805,00 Lt + PVM, iš viso 282,10 Eur (974,05 Lt) nuomos mokestį už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos (Sutarties 5.1., 5.5. p.). Ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitas faktūras apmokėjimui, tačiau IĮ „Igmabalt“ laikotarpiu nuo 2014 m. liepos mėn. iki 2014 m. gruodžio mėn. su UAB „Arvaldija neatsiskaitė, dėl ko susidarė 1701,46 Eur (5874,81 Lt) skola dėl nesumokėto nuomos mokesčio. Be to, atsakovė raštiškai neįspėjusi ieškovės apie sutarties nutraukimą 2015 m. sausio mėn. be išankstinio įspėjimo ir sutarties nutraukimo išsikėlė iš nuomojamų patalpų, esančių Šilutės pl. 106, Klaipėdoje, ir grąžino patalpų raktus. Todėl, atsižvelgiant į Sutarties 9.5. p. nuostatas UAB „Arvaldija“ prašė priteisti iš atsakovės IĮ „Igmabalt“ nuomos mokestį už tris mėnesius, už išankstinį, be raštiško įspėjimo, nuomos sutarties nutraukimą, t. y. 846,31 Eur (2922,15 Lt) (b. l. 2-5).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-03-25 preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės IĮ „Igmabalt“ 2547,78 Eur skolos, 8,3 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2547,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-03-25 iki sprendimo visiško įvykdymo ir 580,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, ieškovei UAB „Arvaldija“ (b. l. 32–33).
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, jog su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog prieš pradedant vykdyti veiklą iš ieškovės išsinuomotas patalpas turėjo įsirengti, pritaikyti jas darbui bei reikėjo atlikti remontą. Atsakovės teigimu, ji panaudojo 1271,22 Eur patalpų įrengimui – iš vienos patalpos reikėjo atitverti būsimą atsakovės nuomojamą patalpą. Atsižvelgiant į tai nurodo, jog praktiškai nuomojamomis patalpomis buvo naudotasi nuo 2014-04-23 iki 2014-06-30. Kadangi nuomojamos patalpos buvo strategiškai nepatogioje vietoje, atsakovė buvo priversta nutraukti nuomos sutartį. Teigia, kad 2014-06-30 atsakovė įspėjo ieškovę apie nuomos sutarties nutraukimą, kuri tam neprieštaravo, tik pasiūlė sutarties nutraukimą įforminti raštu. Kitą dieną jau buvo paruoštas susitarimas dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė neatvyko jo pasirašyti ir nuo to laiko su UAB „Arvaldija“ susisiekti nepavyko. Nurodo, kad stengėsi susidariusią situaciją išspręsti taikiai, kreipėsi į ieškovę raštu, tačiau laiškai grįžo neįteikti, surasti ieškovės jos buveinės adresu taip pat nepavyko. Atsižvelgiant į tai, atsakovė gera valia pagal Sutarties 9.5. punktą 2015-03-24 sumokėjo ieškovei 846,33 Eur kompensaciją už tris mėnesius nuomos mokesčio. Vadovaujantis išdėstytu prašo ieškinį atmesti (b. l. 35-36).
Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovės prieštaravimus, kuriuose sumažino savo reikalavimo sumą, prašydama iš IĮ „Igmabalt“ priteisti 1701,46 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį bei 8,3 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovės prieštaravimų motyvai dėl sutarties nutraukimo prieš terminą nepagrįsti, kadangi IĮ „Igmabalt“ 2014-06-30 nesikreipė į UAB „Arvaldija“ dėl sutarties nutraukimo. Faktiškai atsakovė iš nuomojamų patalpų išsikėlė 2015 m. sausio mėn. pradžioje be išankstinio įspėjimo dėl sutarties nutraukimo, o iki to laiko ieškovė nesinaudojo ir negalėjo naudotis išnuomotų patalpų dalimi (b. l. 59-60).
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-06-18 galutiniu sprendimu panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-25 preliminarų sprendimą; ieškinį atmetė. Nusprendė priteisti atsakovei IĮ „Igmabalt“iš ieškovės UAB „Arvaldija“600 Eur atsakovės patirtų atstovavimo išlaidų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartimi atsakovei pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nurodė, jog pačios ieškovės veiksmai patvirtina, kad apie sutarties nutraukimą jai buvo žinoma nuo 2014 m. liepos 1 dienos. Pažymėjo, kad atsakovės direktorius tarėsi su ieškovės direktoriumi dėl sutarties nutraukimo ir, konktrečiai, dėl kompensacijos dydžio ir sumokėjimo už išankstinį sutarties nutraukimą raštiškai neįspėjus ieškovės prieš tris mėnesius. Konstatavo, jog ieškovei apie sutarties nutraukimą buvo žodžiu pranešta ir buvo atlaisvinta patalpa bei grąžinti patalpos raktai 2014-06-30, todėl reikalavimą priteisti nuomos mokestį po 282,10 Eur už liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius atmetė kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Apeliantė teismui pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-06-18 galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą –pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-25 preliminarų sprendimą; priteisti ieškovei iš atsakovės 1 701,46 EUR skolos ir 8,3 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos niki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 738,71 EUR bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, jog nėra byloje duomenų, kad atsakovė 2014-06-30 pranešimą bei 2014-06-30 susitarimą ieškovei siuntė paštu. Pažymėjo, kad ieškovė nevengė susitikti su atsakove, priešingai, susitikimo vengė atsakovė. Teigia, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė, kad nuomos sutartis nutraukta nuo 2014-07-01 pagal sutarties 9.5 punktą. Tikina, kad atsakovė neįrodė patalpų perdavimo fakto. Nurodo, jog atsakovė 2014-06-30 raktų negrąžino, todėl neturėjo galimybės patekti į patalpas. Atsakovė neįrodė faktinio išsikraustymo iš patalpų fakto.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė prašo skundo netenkinti, Nurodo, jog ieškovė vengė susitikit ir pasirašyti nuomos nutraukimo sutartį raštu, melagingai nurodo, jog raktus atidaviau tik 2015 m. sausio mėnesį. Teigia, kad nutraukus veiklą, nesuprantama būtų nuomotis patalpas dar pusė metų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-01 tarp ieškovės UAB „Arvaldija“ ir atsakovės IĮ „Igmabalt“ sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1A-I pagal kurią UAB „Arvaldija“ išnuomavo IĮ „Igmabalt“ dalį patalpų, esančių Šilutės pl. 106, Klaipėdoje, pažymėtas indeksu 1-12 (Sutarties 2.1. p.), o IĮ „Igmabalt“ įsipareigojo mokėti 805,00 Lt + PVM, iš viso 282,10 Eur (974,05 Lt) nuomos mokestį už einamąjį mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio 10 dienos (Sutarties 5.1., 5.5. p.). 2013-12-01 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties priėmimo-perdavimo aktu Nr. 1 ieškovė atsakovei perdavė išsinuomotas patalpas su jose esančia įranga (b. l. 7-12). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1701,46 Eur nesumokėto nuomos mokesčio už 2014 m. liepos-gruodžio mėn. pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 2014-07-04 PVM sąskaita faktūra Nr. GKF0002643; 2014-08-05 PVM sąskaita faktūra Nr. GKF0002644; 2014-09-05 PVM sąskaita faktūra Nr. GKF0002645; 2014-10-06 PVM sąskaita faktūra Nr. GKF0002646; 2014-11-07 PVM sąskaita faktūra Nr. GKF0002647; 2014-12-03 PVM sąskaita faktūra Nr. GKF0002648. Tuo tarpu, atsakovė nesutinka su šiuo reikalavimu nurodydama, jog nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta 2014 m. birželio 30 d., todėl UAB „Arvaldija“ reikalavimas dėl nuomos mokesčio priteisimo yra nepagrįstas.
Ginčas nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo dėl nuomos sutarties nutraukimo momento. Ieškovė UAB „Arvaldija“ tikina, kad nuomos sutartis su atsakove nutraukta 2015 m. sausio mėn. pradžioje, tuo tarpu, IĮ „Igmabalt“ su šiais ieškovės teiginiais nesutinka, nurodo, jog nuomos sutartis su ieškove nutraukta 2014-06-30, todėl UAB „Arvaldija“ nepagrįstai prašo priteisti iš atsakovės nesumokėtą nuomos mokestį už 2014 m. liepos – gruodžio mėn.
Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį, jog, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nuo 2014 m. liepos mėnesio ieškovė nebeišrašė ir neteikdavo atsakovei sąskaitų faktūrų už patalpų nuomą. Liudytoja E. B., dirbanti UAB „Arvaldija“ vyr. buhaltere, teismo posėdyje patvirtino, jog direktorius A. M. jai nurodė nuo 2014 m. liepos mėn. atsakovei sąskaitų faktūrų nebeišrašinėti. Liudytoja E. B. taip pat nurodė, jog sąskaitos faktūros atsakovei už patalpų nuomą už 2014 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius buvo išrašytos direktoriaus nurodymu tik 2015 m. sausio pradžioje. Papildomai dėl faktinės nuomos santykių pabaigos nuo 2014-07-01 paminėtina, kad ieškovės išrašytose sąskaitose faktūrose už 2014 m. liepos – gruodžio mėnesius nebuvo apskaityta (įtraukta) kaina už elektros energiją ir kitas komunalines išlaidas, kaip tai numatyta nuomos sutartyje (sutarties 5.3 punktas) (b. l. 9). Pabrėžtina, kad minėtos išlaidos už 2014 m, birželio mėnesį, kai atsakovė faktiškai patalpas nuomojosi, suskaičiuotos: įtraukta 10 kwh elektros energijos, 15, 02 Lt už patalpų apsaugą (b. l. 15). Suprantama, kad be elementarių komunalinių paslaugų– elektros energijos tiekimo, vandens atsakovė neturėjo galimybės patalpų nuomotis ir vykdyti įmonės normalią veiklą, o tokio ginčo nebuvimas reiškia tai, kad atsakovė faktiškai patalpų nuo 2014-07-01 nebesinuomojo (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Atsakovės pranešimai VMI apie padalinio duomenų pakeitimą (b. l. 42) liudija, kad atsakovė ginčo patalpose veikė iki 2014-06-30. Įvertinusi anksčiau nurodytą, kolegija mano, kad atsakovė faktiškai nuo 2014-07-01 ieškovės patalpų nesinuomojo.
Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal CK 6.535 straipsnyje nustatytas taisykles (CK 6.535 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad tinkamo pastato patalpų perdavimo faktas gali būti konstatuotas tik dviem atvejais: kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo–priėmimo aktas. Šiuo atveju konstatuotina, kad atsakovė nuo 2014-07-01 faktiškai perdavė nuomotojai patalpas, o aplinkybė, kad ieškovė nekelia ginčo dėl patalpų būklės, reiškia, kad atsakovė, nutraukusi nuomos sutartį, tinkamai įvykdė pareigą perduoti ginčo patalpas ieškovei tokios pačios estetinės ir techninės būklės, kokia ji buvo nuomos pradžioje (sutarties 4.4 punktas) (CK 6.535 straipsnio 2 dalis). Papildomai pabrėžtina, kad bylos duomenys: skambučių išklotinės (b. l. 122, 123), liudijančios apie atsakovės siekį bendradarbiauti su ieškove ir spręsti susidariusį ginčą, faktinė situacija dėl rašytinės formos sutarties nutraukimo nebuvimo, kai ginčo šalys verslininkai, leidžia manyti, jog ieškovė vengė nuomos sutarties nutraukimo faktą įforminti raštu. Toks ieškovės elgesys vertintinas ir kaip pamatinių sutarčių vykdymo principų – bendradarbiavimo, kooperavimosi pažeidimas (CK 6.200 straipsnio 2 dalis).
Apeliantės argumentas, kad būtent atsakovė neišreiškė valios nutraukti nuomos sutartį atmestini kaip nepagrįsti. Būtent atsakovė inicijavo nuomos sutarties nutraukimą, faktiškai jas tinkamos būklės perdavė ieškovei. Aplinkybė, kad atsakovė galbūt neperdavė raktų, nėra lemiamą reikšmę bylai turintis aspektas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų teikusi nors vieną pretenziją dėl raktų perdavimo (CPK 12, 178 straipsniai). Priešingai, ieškovės su UAB „Aldroma“ 2014-11-20 sudaryta rangos sutartis dėl elektros instaliavimo darbų (b. l. 105–106, 107, 108) leidžia manyti, kad ieškovė raktais disponavo, kitaip nebūtų pasiryžusi su kitu juridiniu asmeniu sudaryti sutartį, sukuriančią abipuses teises bei pareigas (6 punktas). Šią išvadą leidžia daryti liudytojo S. A. paaiškinimai. Liudytojas nurodė, kad 2014 metų birželio pabaigoje vyko su I. M. padėti jam iš nuomojamų patalpų parsivežti linoleumą, tačiau nuvykus į vietą Igoris sutitiko su patalpų savininkų atidavė jam raktus ir grįžęs pasakė, kad linoleumo nebeims. Tą aplinkybę, jog nuomotose patalpose atsakovė paliko linoleumą, patvirtino ir ieškovės direktorius A. M.. Ieškovės konkliudentiniai veiksmai (neveikimas) dėl sąskaitų atsakovei už nuomą ir komunalines paslaugas nepateikimo patvirtina, kad ieškovė suprato apie atsakovės valią nutraukti nuomos sutartį, kad sutartis nutraukta žodžiu apie tai įspėjant ieškovę.
Apeliantės pateiktos rangos sutartys su kitais juridiniais asmenimis dėl rangos darbų ar nuomos sutarties (b. l. 99–111) neįrodo, kad atsakovė iki 2015 m. nuomojosi ieškovei priklausančias patalpas (CPK 185 straipsnis). Jokių pastabų ar faktų dėl nuomos fakto minėtuose ieškovės pateiktose sutartyse, ar kituose dokumentuose nėra, be to, nėra visiškai jokių nuorodų dėl trukdžių vykdant rangos sutartį. Liudytojo K. K. informacija apie tai, kad ieškovė negalėjo jam anksčiau nuomoti patalpų, gauta iš byloje suinteresuoto asmens – ieškovės direktoriaus, dėl to negali būti vertintina kaip objektyvi.
Byloje ginčo dėl sutartyje 9.5. punkte numatytos sąlygos, kad atsakovė, raštiškai neįspėjusi apie sutarties nutraukimą, privalo sumokėti ieškovei nuomos mokestį už tris mėnesius, nekilo. Atsakovė pripažino, jog nuomos sutartį nutraukė 2014-06-30, raštu neįspėjusi apie sutarties nutraukimą. Swedbank, AB, 2015-03-27 išrašas patvirtina, kad atsakovė 2015-03-24 sumokėjo ieškovei nuomos mokestį už tris mėnesius už negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą nuo 2014-07-01 pagal negyvenamų patalpų nuomos sutarties Nr. 1A-1, 9.5. punktą (b. l. 61).
Teisėjų kolegija, apibendrindama šalių argumentus, teisinį reguliavimą, konstatuoja, jog atsakovė 2014-11-26 ir 2014-12-10 sumokėjo ieškovei po 282,10 Eur nuomos mokesčio pagal pateiktą pretenziją už 2014 m. gegužės ir birželio mėnesius, atsiskaitė su ieškove pagal nuomos sutartį už laikotarpį iki 2014-07-01 (b. l. 44). Konstatavus, kad nuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta nuo 2014-07-01 ir atsakovė sumokėjo ieškovei nuomos mokestį už tris mėnesius už negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimą, darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas priteisti iš IĮ „Igmabalt“ 1701,46 Eur skolos už nesumokėtą nuomos mokestį po sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį atmetė kaip neįrodytą ir nepagrįstą.
Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.