Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vansta“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI, ar ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Vansta“ (toliau – ir atsakovė) nemokumo (bankroto) bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartimi atsisakyta priimti VMI pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo.

3. Teismas, remdamasis VMI viršininko 2023 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl įgaliojimų suteikimo“ (toliau – ir Įgaliojimas), nustatė, kad VMI viršininkė E. J. įgaliojo Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus (toliau – NADBRS) vedėją G. V., o jos nesant – šio skyriaus patarėją D. Š., teikti parengtus teismams ir kitoms institucijoms teikiamus ieškinius, priešieškinius, prašymus ir atsiliepimus į asmenų (ieškovų) pareikštus ieškinius bei kitus procesinius dokumentus, teikiamus prašymus dėl proceso atnaujinimo bei siunčiamus lydraščius dėl dokumentų pateikimo teismui ir kitoms institucijoms. Tačiau įgaliojimus teikti pareiškimus dėl nemokumo bylos iškėlimo suteikė NADBRS patarėjai D. Š..

4. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju teismui teikiamą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vansta“ pasirašyti įgaliota buvo NADBRS patarėja D. Š., tačiau jį pasirašė NADBRS vedėja G. V., kuriai toks įgaliojimas nebuvo suteiktas. Teismas nutarė, kad pareiškimą VMI vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl yra pagrindas atsisakyti priimti VMI pareiškimą dėl UAB „Vansta“ nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Ieškovė VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vansta“ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6.1. Pagal Įgaliojimo 1.13.16.1 papunkčio apimtį NADBRS vedėjai G. V. yra suteikta teisė pasirašyti ieškinius, priešieškinius, prašymus ir atsiliepimus į asmenų (ieškovų) pareikštus ieškinius bei kitus procesinius dokumentus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 110 straipsnis).

6.2. Kadangi teismui pateiktas pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Vansta“ iškėlimo yra procesinis dokumentas, todėl pagal Įgaliojimo 1.13.16.1 papunktį NADBRS vedėja G. V. yra asmuo įgaliotas pasirašyti ne tik ieškinius, priešieškinius, prašymus ir atsiliepimus į asmenų (ieškovų) pareikštus ieškinius, bet ir kitus procesinius dokumentus, tame tarpe ir pareiškimus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios taisyklės taikomos ir nagrinėjant bylas pagal atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis).

8. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

9. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakytas priimti ieškovės pareiškimas dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo, nes pareiškimą VMI vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

10. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar NADBRS vedėja G. V. turėjo teisę pagal jai suteiktą Įgaliojimą pasirašyti pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo.

11. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 15 straipsnio 2 dalis numato, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK įtvirtinta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

12. CPK 51 straipsnio 1 dalis numato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys ir (arba) per atstovus. CPK 56 straipsnyje yra įtvirtintas asmenų, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, sąrašas. Juridinio asmens atstovais pagal pavedimą, be kitų asmenų, gali būti advokatai, advokatų padėjėjai, paties juridinio asmens darbuotojai (CPK 56 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai, 2 dalies 1–2 punktai). CPK 57 straipsnio 1 dalis nustato, kad atstovo pagal pavedimą teisės turi būti išreikštos įstatymų nustatyta tvarka išduotame ir įformintame įgaliojime. Šio straipsnio trečioji dalis nurodo, kad advokato arba advokato padėjėjo teisės ir pareigos bei jų mastas patvirtinami rašytine su klientu sudaryta sutartimi ar jos išrašu. CPK 59 straipsnyje įtvirtinta, kad įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

13. Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios teisinės pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės procesinės teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas turi pareigą patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgalinimų įforminimo ir teisių apimties aspektais.

14. Viena vertus, pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog Įgaliojime pažodžiui nėra nurodyta, kad NADBRS vedėja G. V. turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl suteiktų įgaliojimų apimties, reikšminga įvertinti ne tik pažodinį įgaliojimo tekstą, bet ir jo turinį, atsižvelgiant į CPK 59 straipsnio nuostatas bei atstovavimo tikslus. Minėta (žr. šios nutarties 12 punktą), įgaliojimas atstovauti teisme suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime.

15. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Įsakymu NADBRS vedėjai G. V., be kita ko, buvo suteikti įgaliojimai teikti VMI Nepriemokų administravimo departamento parengtus teismams ir kitoms institucijoms teikiamus ieškinius, priešieškinius, prašymus ir atsiliepimus į asmenų (ieškovų) pareikštus ieškinius bei kitus procesinius dokumentus, teikiamus prašymus dėl proceso atnaujinimo bei siunčiamus lydraščius dėl dokumentų pateikimo teismui ir kitoms institucijoms (Įsakymo 1.13.16.1 papunktis).

16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Įsakymo 1.13.16.1 papunkčio turinį, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju suteikto įgaliojimo apimtis nesuteikia teisės NADBRS vedėjai G. V. pateikti teismui pareiškimą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Priešingai, nors Įgaliojime atskirai nėra išskirta pastaroji teisė, tačiau jame nurodyta, kad suteikta teisė ne tik pasirašyti ieškinius, priešieškinius, prašymus ir atsiliepimus į asmenų (ieškovų) pareikštus ieškinius, bet ir kitus procesinius dokumentus (CPK 110 straipsnis, JANĮ 15 straipsnio 2 dalis), o duomenų, kad būtų atskirai aptarta išimtis, draudžianti atlikti aptariamą veiksmą, nenustatyta. Vien tai, kad Įgaliojime detalizuota NADBRS patarėjos D. Š. teisės pateikti teismui pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nepaneigia NADBRS vedėjai Įsakymo 1.13.16.1 papunkčiu suteiktų įgaliojimų apimties.

17. Taigi, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, netinkamai įvertino Įgaliojimo apimtį. Todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 1 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimo dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vansta“, priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.