Panevėžio apygardos teismo nutartis

2012-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-383-72-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-15
Bylos Nr.
1A-383-72-2012
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00592-2011-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Pranas Šimkus
Nuteistasis
G. M.
Advokatai
Egidijus Bičkauskas
Kategorijos
Teisėja Laima Šablevičienė Baudž. byla Nr. 1A-383-72/2012
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00592-2011-4Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. Procesinio sprendimo kategorija2012 m. gegužės 15 d.Panevėžys1.2.14.5.3;2.4.8.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Prano Šimkaus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei, dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei, nuteistajam G. M., jo gynėjui advokatui Egidijui Bičkauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 286 str. ir nuteistas 35 MGL, tai yra 4550 Lt, bauda. Vadovaujantis BK 65, 66 str., į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo nuo 2011-06-22 iki 2011-06-24 laikas, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikoma, kad G. M. 4 MGL, tai yra 520 Lt baudos bausmės dalį jau yra atlikęs.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. birželio 22 d., apie 10.05 val., Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, V. K. g. 18 namo kieme, siekdamas išvengti administracinio sulaikymo už administracinį teisės pažeidimą, pasipriešino teisėtiems Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyriausiojo tyrėjo V. R. reikalavimams nurimti ir vykti į policijos komisariatą, plūdosi necenzūriniais žodžiais, tyčia ranka sudavė V. R. į dešinės rankos dilbį, staigiais judesiais ranka žemyn bandė išplėšti iš policijos pareigūno V. R. antrankius, o nepavykus - tris kartus kumščiu sudavė jam į dešinės rankos dilbį bei pirštus, padarydamas nukentėjusiajam kraujosruvas dešinės rankos dilbio ir dešinės rankos piršto srityse, taip sukeldamas policijos pareigūnui nežymų sveikatos sutrikdymą; pastūmė V. R., alkūne užsimojo smogti, tačiau pareigūnas smūgio išvengė pasitraukdamas į šoną; grasino pareigūnui susidorojimu, tai yra fiziniu smurtu pasipriešino valstybės tarnautojui - policijos pareigūnui, atlikusiam tarnybos pareigas.

Šalies argumentai

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras G. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendį ir G. M. nuteisti laisvės atėmimu 2 metams, taikyti BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 7 p. ir įpareigoti G. M. atsiprašyti nukentėjusiojo, taip pat be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., taikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2011-06-22 iki 2011-06-24. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino nusikaltimo aplinkybes ir įrodymus, tačiau neteisingai nuteistajam paskyrė bausmę. Nors G. M. turi išnykusį teistumą už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, skirdamas baudą, neatsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir kaltininko asmenybę. Nurodo, kad G. M. nusikalstamais veiksmais buvo kėsinamasi į įstatymais nustatytą valdymo tvarką, į normalų valstybės institucijų funkcionavimą, sumenkinant policijos, kaip valstybės institucijos, autoritetą, aktyviais veiksmais policijos pareigūnam buvo trukdoma tinkamai atlikti tarnybines pareigas, taip pažeidžiant asmenų teises ir teisėtus interesus. G. M. yra anksčiau teistas už analogišką nusikaltimą, charakterizuojamas neigiamai, kaip nenuspėjamo būdo, agresyvus, konfliktiškas, linkęs jaunimą įtraukti į nusikalstamą veiką. Niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, neturi lėšų susimokėti jam paskirtą baudą. Mano, kad G. M. paskyrus baudą nėra ir nebus įgyvendintas teisingumo principas, kuris galėtų būti pasiektas taikant atitinkamus saugiklius, t. y. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir numatant įstatyme numatytus įpareigojimus. Dėl šių priežasčių mano, kad G. M. paskirta 35 MGL dydžio bauda yra per švelni ir neteisinga.

Prokuroras teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. nuostatų. Sprendžiant G. M. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai jo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 286 str. Apeliaciniu skundu G. M. kaltė bei veikos kvalifikacija neginčijama, iš esmės nesutinkama tik su nuteitajam paskirta, apelianto nuomone, per švelnia ir dėl to neteisinga bausmės rūšimi bei prašoma pakeisti skundžiamą teismo nuosprendžio dalį dėl G. M. paskirtos bausmės, pastarajam paskiriant laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant ir paskiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 str. 3 d. išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d. ir 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 str. 1 d. ir 2 d.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, o skirdamas laisvės atėmimo bausmę teismas privalo motyvuoti savo sprendimą (BK 55 str.). BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ reiškia, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas pirmiausia apsvarsto galimybę skirti įstatymo, pagal kurį nuteisiamas asmuo, sankcijoje numatytas alternatyvias laisvės atėmimo bausmei bausmes. Laisvės atėmimo bausmė tokiam asmeniui skiriama tik tada, kai teismas prieina prie išvados, kad laisvės atėmimo bausmė, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo aplinkybes ir kaltininko asmenybę, į bausmės tikslus, yra teisingiausia bausmė. Tačiau tokiu atveju teismas privalo motyvuoti savo sprendimą, nes to reikalauja BK 55 straipsnis.

BPK 328 str. 2 p. numatytu pagrindu (dėl neteisingai paskirtos bausmės) pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas tik tada, kai nuteistajam paskirta bausmė savo rūšimi ar dydžiu yra aiškiai per švelni ar per griežta. Tačiau konkretų bausmės dydį, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas įstatymo nuostatas, nustatyti įgaliotas tik skiriantis bausmę teismas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. M. bausmę, t. y. parinkdamas jos rūšį ir nustatydamas jos dydį, priešingai nei savo skunde nurodo apeliantas, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, taip pat kaltės formą, stadiją, atsakomybę lengvinančių bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tinkamai įvertino G. M. asmenybę ir BK 54 str. bei BK 55 str. nuostatų nepažeidė. Skiriant bausmę atsižvelgta, kad skundžiamu teismo nuosprendžiu inkriminuotą tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą nuteistasis G. M. padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs), turėdamas vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą. Pažymėtina, jog vertindamas nuteistojo asmenybę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kad G. M. anksčiau (1999-09-01) buvo teistas už pasipriešinimą policininkui pagal BK 201¹ str. (iki 2003-05-01 galiojusi BK redakcija), nuosprendžiu atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, kad seniūnijos charakterizuojamas neigiamai – kaip nenuspėjamo būdo, agresyvus, konfliktiškas, linkęs jaunimą įtraukti į nusikalstamą veiką. Skirdamas bausmę G. M. pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nuteistasis niekur nedirba, tačiau pagrįstai nurodė, jog nuo 2011 metų registruotas darbo biržoje. Atsižvelgęs į visas šias bei kitas aplinkybes - kad nuteistasis yra sveikas bei darbingas, neturi šeimos, kad kartu su juo gyvena jo pilnametis sūnus G. M., teismas priėjo prie išvados, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. M. paskyrus vieną iš švelnesnių inkriminuoto straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių rūšių (BK 286 str. sankcija numato tris alternatyvias bausmės rūšis: viešuosius darbus, baudą, laisvės atėmimą iki trejų metų) – baudą, o atsižvelgęs į tai, kad nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, baudos dydį nustatė mažesnį nei už šį nusikaltimą galimas vidurkis. Esant nurodytoms aplinkybėms, kurios privalomos vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam pagrįstai skyrė baudos bausmę, kurios teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad naujų aplinkybių, į kurias būtų neatsižvelgta skiriant G. M. bausmę, apeliantas savo skunde nenurodė, neturi teisinio pagrindo pakeisti kita bausmės rūšimi. Be to, jei prokuroras mano, kad laisvės atėmimas yra labiausiai tinkanti G. M. bausmė, nelabai logiška, prašyti ją paskyrus atidėti jos vykdymą. Taip pat, jei prokuroras mano, kad G. M. paskyrus baudą nebus įgyvendintas teisingumo principas, nes jis neturės lėšų susimokėti jam paskirtą baudą, nelabai logiška, prašyti atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą taikyti nuteistajam baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (1300 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atsižvelgusi į pirmiau nurodytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad nuteistajam G. M. paskirta 35 MGL (4550 Lt) dydžio baudos bausmė nėra aiškiai per švelni, yra teisinga ir tinkama realizuoti bausmės tikslus, nuosprendžio išvados dėl bausmės rūšies ir jos dydžio pagrįstos bylos duomenimis ir motyvuotos, todėl skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Sigitas BagdonavičiusPranas Šimkus