- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-11
- Bylos Nr.
- 2S-842-265/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00530-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Kreditorius
- AB SEB bankas
- Skolininkas
- I. M.
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs hipotekos skolininkės ir įkeistų daiktų savininkės I. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-01-19 nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės I. M.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditorius 2011-12-15 pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodė, kad bankas, pagal 2006-12-06 tarp jo ir skolininkės, sudarytą kredito sutartį Nr. 0450618012151-23 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė kreditą. Kreditorius AB SEB bankas nurodė, kad sutartis su kredito gavėju (skolininke) yra nutraukta, nes skolininkė nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, todėl prašo pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą. Pažymėjo, kad skolininkės skola AB SEB bankui, įm. k. 112021238, yra 295 960,21 Lt, 10 732,43 EUR ir 139,00 Lt kreditoriaus sumokėtas žyminis mokestis.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-01-19 nutartimi areštavo įkeistą daiktą, įspėjant skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeistų daiktų savininkė prašo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir panaikinti areštą įkeistam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Skolininkė nurodo, kad sudarytos paskolos sutarties 4.1, 4.5, 5.2. punktai, kuriais remiantis bankas nutraukė sutartį, pažeidžia jos, kaip vartotojos, teises. Kaip nurodo skolininkė, Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3k-7-272/2011 pripažino negaliojančia ir nesąžininga vartotojų atžvilgiu sutarties sąlygą, kuria leidžiama bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti viso įsiskolinimo padengimo iš karto tuo atveju, kai kredito gavėjas netinkamai vykdo mokėjimus pagal kredito sutartį. Kaip nurodo apeliantė, paskolos sutartis sudaryta su SEB banku ir atskiri šios sutarties punktai yra nesąžiningu, nes jie akivaizdžiai atitinka nesąžiningų sutarčių sampratos. Be to, ji turėjo imti vartotojiškas paskolas, kad mokėtų bankui įmokas. Dėl to įkeitė turimus žemės sklypus. Nurodo, kad esant tokiais situacijai ji neteks ne tik žemės sklypų, bet ir buto, kuriame dabar gyvena. Pasak apeliantės, tokia situacija neatitiktų bendražmogiškumo, sąmoningumo ir protingumo kriterijų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą hipotekos kreditorius prašo skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad AB SEB bankas skolininkei ir įkeisto daikto savininkei I. M. 2010 m. lapkričio 10 d. raštais pranešė, kad netinkamai vykdomos prievolės pagal 2006 m. gruodžio 6 d. kredito sutartį ir prašė iki 2010 m. lapkričio 28 d. padengti pradelstus mokėjimus. Kadangi skolininkė ir toliau nevykdė savo prievolių bankui, pastarasis 2011 m. rugsėjo 20 d. įspėjo, jog nutrauks minėtą sutartį, jei iki 2011 m. spalio 19 d. nebus padengti pradelsti mokėjimai, kurių suma litais sudarė 40 523,80 Lt, o eurais — 2 124,88 EUR. Tačiau skolininkė savo prievolių bankui pagal kredito sutartį ir toliau nevykdė, į banko reikalavimus ir įspėjimus nereagavo, todėl bankas kredito sutartį nutraukė 2011 m. spalio 27 d., apie pranešdamas raštu. Kredito sutartis nutraukta dėl tos priežasties, jog skolininkė pažeidė esmines sutarties sąlygas - nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį. Kreditorius turi teisę nutraukti kredito sutartį vadovaudamasis Finansinių įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalies 4 punktu, Civilinio kodekso 6.217 straipsnio 1 dalimi, Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Pastarojo įstatymo 19 straipsnio 2 punktas kreditoriui suteikia teisę nutraukti sutartį, jei mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės. Pradelsti mokėjimai tęsėsi nuo 2010 m. lapkričio 8 d., o jų suma nuolat didėjo (viršijo 10 procentų negrąžintos kredito sumos). Todėl bankas, nutraukdamas sutartį, įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su skolininkės nurodoma pozicija, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3k-7-272/2011 pripažino negaliojančia ir nesąžininga vartotojų atžvilgiu sutarties sąlygą, kuria leidžiama bankui vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir pareikalauti viso įsiskolinimo padengimo iš karto tuo atveju, kai kredito gavėjas netinkamai vykdo mokėjimus pagal kredito sutartį. Šioje nutartyje išplėstinė teisėjų kolegija pripažino negaliojančiomis kredito sutarties sąlygas tik ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, o ne apskritai banko teisę nutraukti kredito sutartį esant esminiam jos pažeidimui.
Nagrinėjamu atveju sutartis su skolininke buvo nutraukta šiai praleidus sumokėti daugiau nei vieną įmoką. Dėl to šių kredito sutarčių vertinimas sąžiningumo kriterijams nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės. Kaip matyti iš banko 2011-09-20 siųsto rašto Nr. 01.10.03–1051, kuriuo reikalaujama sumokėti skolą, priešingu atveju sutartis su skolininke bus nutraukta, jos įsiskolinimas bankui siekė jau 40 523,80 Lt. Kaip matyti iš kitų skolininkei siųstų raštų, skolininkės įsiskolinimas bankui 2010-11-10 buvo 16 076,11 Lt. Iš to darytina išvada, kad sutartis su skolininke buvo nutraukta ne dėl to, kad skolininkė praleido sumokėti vieną įmoką. Pažymėtina, jog skolininkė nepateikė įrodymų teismui, jog po banko siunčiamų raštų būtų bent kiek sumokėjusi bankui. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad skolininkė jokių įmokų nemokėjo, jos įsiskolinimas bankui nuolat augo. Pažymėtina, jog apeliantės nurodomoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad kreditorius gali sutartį nutraukti, jeigu kita šalis jos neįvykdo per papildomai nustatytą protingą terminą. Tuo tarpu skolininkei 2010-11-10 rašte buvo nustatytas terminas iki 2010-11-28 padengti pradelstus mokėjimus, bemaž po metų kreditorius 2011-09-20 siųstu raštu vėl nustatė skolininkei vieno mėnesio terminą panaikinti įsiskolinimą, tačiau skolininkė jo nepadengė. Esant šių aplinkybių visetui nėra pagrindo pripažinti, kad bankas, nutraukdamas sutartį su skolininke, pažeidė jos kaip vartotojos teises, kadangi skolininkei visiškai nevykdant įsipareigojimų daugiau nei metus yra pagrindo pripažinti, kad skolininkė iš esmės pažeidė kredito sutartį (CK 6.217 str.). Dėl to nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Taip pat nepagrįstas skolininkės reikalavimas panaikinti areštą hipoteka įkeistam turtui, kadangi hipoteka įkeisto turto areštas yra sudėtinė priverstinio išieškojimo dalis iš įkeisto turto (CPK 558 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.