- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-01-02
- Bylos Nr.
- 1S-9-531/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35575-2023-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Ciesiūnas
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., T. S.
- Kategorijos
neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. S. ir T. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundus dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir T. S. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje taikymas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi T. S., padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. birželio 25 d. nutartimi T. S. padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymas T. S. pratęstas.
Šalies argumentai
4. Suinteresuotas asmuo V. S. pateiktu skundu prašo panaikinti 2024 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartį ir taikyti T. S. ambulatorinį gydymą. Mano, kad pratęsti T. S. priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stenėjimo bendro stebėjimo sąlygomis taikymą nėra pagrįsta, racionalu, tikslinga ir teisinga, nes jis nėra pavojingas sau ar visuomenei. Nurodo, kad yra T. S. mama, jų santykiai yra labai geri, ji sūnumi rūpinasi bei jam padeda. Ji jį prižiūrėtų jam gydantis ambulatoriškai, užtikrintų, jog būtų ir toliau laikomasi gydymo sąlygų, teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių. Ji turi visas galimybes ir sąlygas prižiūrėti sūnų, užtikrinti jo gydymą, prisiima visą atsakomybę. Pažymi, kad T. S. gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų, suprato savo elgesio neigiamas pasekmes, padarė išvadas ir ateityje tokie jo veiksmai nepasikartos. Aiškina, kad sūnui Rokiškio psichiatrijos ligoninėje yra nesaugu, jį skriaudžia kiti pacientai ir ligoninės personalas, su juo netinkamai elgiamasi, todėl yra sudėtinga pasiekti resocializaciją, gydymo tikslus. Jos sūnaus padarytos nusikalstamos veikos nėra pavojingos. Atkreipia dėmesį, kad teikimo nagrinėjimo metu nedalyvavo prokuroras, nors apie posėdį jam buvo pranešta. Taigi negalima atmesti prielaidos, kad jam šios bylos klausimas, perspektyvos ir sprendimas nėra aktualus, nes prokuroras galimai nebemato T. S. pavojingumo, atitinkamai, jam galbūt nebėra svarbu, ar T. S. bus taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, ambulatorinis gydymas ar apskritai, gydymas bus nutrauktas. Pabrėžia, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikime ir teismo nutartyje skiriasi reikšmingų aplinkybių įvertinimas. Pvz.: ligoninė nurodė, kad T. S. kelis kartus yra pavogęs kitų pacientų telefonus, o nutartyje nurodyta, kad vidaus taisyklių pažeidimų nefiksuota. Mano, kad jei būtų fiksuota, jog T. S. kelis kartus yra pavogęs kitų pacientų telefonus, tai būtų kartu ir ligoninės vidaus taisyklių pažeidimas. Galbūt telefonų pasisavinimas buvo tiesiog nesusipratimas, pokštas ir pan. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės pozicija, kad gaunami nepagrįsti kaltinimai iš jos dėl sūnaus netinkamo gydymo yra nesusiję su nagrinėjamu klausimu. Ji mato kaip su sūnumi elgiamasi ligoninėje, todėl turi teisinę ir moralinę pareigą kelti klausimus dėl tinkamų sąlygų jam užtikrinimo. Pažymi, kad jos sūnų skriaudžia ir kiti pacientai, bet ligoninės personalas į tai nereaguoja ir smurto neužkardo. Jai nėra aišku, kodėl teismas nutartyje nurodęs tiek teigiamų, tiek neigiamų sūnaus elgesio, gydymo aplinkybių, visgi nusprendė, jog neigiamos nusveria teigiamas. Laikosi nuomonės, kad pusė metų, priešingai nei nurodė teismas ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, yra pakankamas laikas užtikrinti sūnaus gero ir progresyvaus gydymo, geresnio elgesio rezultatus.
5. T. S. pateiktu skundu nesutinka su 2024 m. gruodžio 9 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio nutartimi, prašo stacionarinį gydymą pakeisti į ambulatorinį pagal gyvenamąją vietą. Teigia, kad lankysis pas gydytojus, vartos vaistus, jį prižiūrės mama.
6. Teismo posėdyje T. S. ir jo gynėjas adv. A.Leonavičius bei suinteresuotas asmuo V. S. prašo skundus tenkinti - panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį ir pakeisti T. S. taikomą stacionarinį gydymą į ambulatorinį, o prokurorė siūlo skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
7. Skundai atmetami.
8. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs V. S. ir T. S. skundus, pateiktą bylos medžiagą ir skundžiamą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas, tinkamai įvertinęs visus byloje esančius duomenis, pagrįstai pratęsė T. S. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis terminą.
9. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
10. Iš kartu su 2024 m. lapkričio 18 d. teikimu dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės rūšies pratęsimo pateiktos 2024 m. lapkričio 8 d. Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama T. S. tęsti stacionarinį priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis nurodė, kad jo psichinė būsena per stebimą laikotarpį gerėjanti, bet nepakankamai gera. Per šį laikotarpį pacientas į konfliktines situacijas įsivėlęs nebuvo, skyriaus vidaus taisyklių laikėsi, gydymas nekeistas. Šiuo metu vyrauja intelekto deficitas, pacientui sunku apibendrinti, suprasti perkeltinę prasmę. Elgesys pastebimai ramesnis, adekvatesnis, pagerėjusi impulsų kontrolė. Emocijos nebrandžios, nuotaika lygi. Mąstymas normalaus tempo. Konkretus, stokoja nuoseklumo. Aktyvios psichopatologijos, suicidinių minčių nestebima. Neigia viską kas parašyta nutartyje, aiškina, kad jį apšmeižė, dejuoja, kad yra psichologiškai gniuždomas. Kritikos būklės bei teisiškai neleistinos veikos atžvilgiu nėra.
11. Taip pat Išvadoje nurodoma, kad psichozės, sujaudinimo, agresyvaus elgesio nefiksuota. Stebėti padidinto dirglumo, pažemintos nuotaikos epizodai. Vyrauja silpna impulsų kontrolė, sutrikusi fiksacinė atmintis. Pacientas su nežymia paklaida orientuojasi laike. Vietoje ir savyje orientuojasi teisingai. Pilnai prieinamas prasmingam kontaktui. Bendrauja formaliai. Dėmesio koncentracija pakankama. Nuotaika disforiška, emocijos neišraiškingos. Mąstymas menko produktyvumo, smulkmeniškas. Kliedesių, haliucinacijų neišsako. Reiškia nepasitenkinimą, kad yra uždarytas, atskirtas nuo visuomenės, nesupranta kokią nusikalstamą veiką padarė. Palaiko ryšius su motina.
12. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė apylinkės teisme vykusiame posėdyje nurodė, kad gydymo pradžioje stebėtas T. S. būklės pablogėjimas, o šiuo metu vis dar stebima jo kritikos stoka padarytų veikų ir savo būklės atžvilgiu. Gydymo laikotarpiu du kartus yra pavogęs kitų pacientų telefonus. Dėl to jam yra reikalinga struktūruota aplinka.
13. Skundus nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad T. S. vis dar būtina taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis. Kol kas ją pakeisti į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis nėra pagrindo. Kaip matyti iš Komisijos Išvados, T. S. stacionare gydomas kiek daugiau nei pusę metų, jo būklė nors ir gerėjanti, tačiau dar nepakankamai gera, jog jam jau būtų galima taikyti ambulatorinį stebėjimą. T. S. mąstymas yra menko produktyvumo, stokoja nuoseklumo, vyrauja silpna impulsų kontrolė, stebėti padidinto dirglumo, pažemintos nuotaikos epizodai. Jis nėra kritiškas nei savo būklei, nei padarytoms nusikalstamos veikoms, aiškina buvęs apšmeižtas. Pastebėtina, kad bylą nagrinėjant tiek apylinkės teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, T. S. ėmė teigti, kad gailisi dėl padarytų veikų, tačiau tokių jo teiginių aukštesnysis teismas nelaiko nuoširdžiais, akivaizdu, kad jis šiuo atveju tik siekia sau palankaus procesinio sprendimo priėmimo. Gi ir VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė patvirtino, kad dar stebima kritikos stoka jo padarytų veikų atžvilgiu. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad apylinkės teismas pagrįstai nutarė pratęsti T. S. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę. Dar negalima daryti išvados, kad T. S. socialinis pavojingumas visuomenei yra sumažėjęs tiek, jog jam galėtų būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Juolab, jog kaip nurodė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės atstovė, jis per gydymo laikotarpį, net du kartus yra pavogęs kitų pacientų telefonus, kas paneigia Išvadoje nurodomą aplinkybę, kad jis laikėsi vidaus taisyklių. Visa tai rodo, kad T. S. vis dar būtina stebėti stacionare, nes jam reikalinga struktūruota aplinka. Vien tai, kad T. S. galėtų prižiūrėti mama, nėra priežastis keisti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę, nes ji neužtikrino sūnaus tinkamo elgesio, jam būnant namuose. Taip pat tam pagrindo nesudaro ir jo pažadai lankytis pas gydytoją, gerti vaistus, kurie, atsižvelgiant į tai, kad T. S. nėra kritiškas savo būklės atžvilgiu, laikytini abejotinais. Be kita ko, minėtų teismo išvadų nekeičia ir tai, jog bylą nagrinėjant apylinkės teisme nedalyvavo prokuroras, priešingai nei teigia V. S., ši aplinkybė neleidžia vertinti T. S. asmenybės kaip mažiau pavojingos.
14. Atmetami V. S. skundo argumentai, jog VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje T. S. yra nesaugu, su juo netinkamai elgiamasi, smurtaujama, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie šiuos jos teiginius pagrįstų. Nėra fiksuota, jog T. S. būtų dėl to kreipęsis į ligoninės administraciją ar policiją.
15. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,
nutaria:
Suinteresuoto asmens V. S. ir T. S., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundus atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.