Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. U. (A. U.) dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Atsakovui adresuotos ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimai įteikti 2018 m. rugsėjo 16 d. Atsakovas per nustatytą terminą, t. y. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš 2018-05-23 gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad atsakovui 2016 m. gruodžio 19 d. buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos 97,70 Eur sumai, kurios apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis (b.l. 5). Iš draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenų matyti, kad privalomuoju sveikatos draudimu atsakovas buvo draustas iki 2016 m. lapkričio 30 d. (b.l. 6).

Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog asmens sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, už kuriuos mokama iš PSDF biudžeto, asmenys gauna dar vieną mėnesį po to, kai už juos nustota mokėti arba kai jie patys nustoja mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ši garantija neatleidžia nuo prievolės mokėti įstatymo 17 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Sveikatos draudimo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad už asmeniui, nelaikomam apdraustuoju, suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas), kurių išlaidos buvo apmokėtos iš PSDF biudžeto lėšų, šio įstatymo 17 straipsnio 1–9 dalyse nustatytų įmokų mokėtojai moka Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. VA-78 patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos administruojamų privalomojo sveikatos draudimo įmokų administravimo taisyklių 11 punkte nustatyta, kad privalomojo sveikatos draudimo įmoka už atitinkamą mėnesį sumokama iki to mėnesio paskutinės dienos. Tad, jei asmuo, kuriam per vieną mėnesį po to, kai už jį nustota mokėti arba kai jis pats nustojo mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas, buvo suteiktos ir iš PSDF biudžeto lėšų apmokėtos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, iki šio mėnesio pabaigos nesumoka privalomojo sveikatos draudimo įmokos, jis neįgyja apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu teisinio statuso ir turi pareigą sumokėti už jam per šį laikotarpį suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio.

Po to, kad 2016 m. gruodžio 19 d. atsakovui buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, jis, ieškovo teigimu, privalomojo sveikatos draudimo įmokos nesumokėjo. Ieškovas 2018 m. birželio 6 d. pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl žalos atlyginimo (b.l. 7). Duomenų apie tai, kad atsakovas ieškovui būtų atlyginęs žalą, byloje nėra.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas neįvykdė įstatymo nustatytos pareigos laiku sumokėti privalomojo sveikatos draudimo įmoką, neatlygino PSDF biudžeto išlaidų dėl jam suteiktų paslaugų, todėl ieškovo reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 97,70 Eur žalos atlyginimo (CK 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (97,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio ir ieškinį tenkinus visiškai, į valstybės biudžetą iš atsakovo priteisiamos 18,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis ir 3,58 Eur teismo patirtos pašto išlaidos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo biudžetinės įstaigos „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“ ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui biudžetinei įstaigai „Vilniaus teritorinė ligonių kasa“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsiskaitomosios sąskaitos Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, iš atsakovo A. U. (A. U.), a. k. (duomenys neskelbtini) 97,70 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 70 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (97,70 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-08-01) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. U. (A. U.), a. k. (duomenys neskelbtini) 18,58 Eur (aštuoniolika eurų 58 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT24 7300 0101 1239 4300 AB Swedbanke; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.