Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2017-08-10 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-4374-957/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-10
Bylos Nr.
A15.-4374-957/2017
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00865-2017-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Pažeidėjas
M. O.
Nukentėjusysis
V. R.
Suinteresuotas asmuo
T. O.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A15.-4374-957/2017Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00865-2017-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.8; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Živilei Kalasauskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui M. O.,nukentėjusiajam V. R.,suinteresuotam asmeniui T. O.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. O., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. O. 2017 m. sausio 2 d., apie 14.11 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Be to, M. O., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, taip pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Be to, M. O., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, neturėdamas teisės vairuoti (kai ši teisė atimta), vairuodamas automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir apgadinęs vairuojamą automobilį bei stovintį automobilį „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. O. apklausiamas teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad važiuodamas kliudė veidrodėlį, nepastebėjo, manė, kad įvažiavo į duobę. Iš eismo įvykio vietos jis nepasitraukė, mašiną pastatė šone. Matė vaizdo įrašą, iš kurio matyti, kad nukrito veidrodėlis. Po to nuvažiavo toliau, pastatė automobilį, apžiūrėjo savo vairuotą automobilį. Nieko apgadinta nebuvo. Savo vairuotą automobilį apžiūrėjo, nes draugas pasakė, kad galbūt jis kliudė. Jis apžiūrėjęs pasakė, kad nieko nėra. Teisės vairuoti jis neturi, nes anksčiau buvo sustabdytas išgėręs. Pripažįsta, kad kliudė kitą automobilį, kad vairavo neturėdamas teisės vairuoti, tačiau nepripažįsta, kad pasitraukė iš įvykio vietos. Automobilis yra jo, tik yra registruotas motinos vardu. Automobilį jis pirko pats maždaug prieš dvejus metus, mokėjo 1200 Eur. Ir toliau nuolat važinėja be teisių, nes reikia nuvažiuoti iki darbo. Kai pirko automobilį, veidrodėlis jau buvo be plastmasės. Manė, kad buvo duobė, mašinoje grojo muzika, nepastebėjo, kad numušė veidrodėlį. Nesuprato, kad kliudė kitą automobilį. Įvykio metu jo vairuotas automobilis šiuo metu parduotas draugui, kuris ardo mašinas. Pardavė, nes reikėjo sumokėti draudimą.

Nukentėjusysis V. R. apklausiamas teisme parodė, kad apie apgadintą automobilį policijai pranešė jis pats. Pamatė, kad kažkas guli šalia automobilio, išėjo ir pamatė, kad tai jo automobilio veidrodėlis. Iš karto apie tai pranešė policijai. Tai buvo sausio 2 d., 14.11 val. Pagal vaizdo įrašą nustatyta, kad buvo apgadintas automobilis. Vaizdas labai prastas. Jo automobiliui buvo nulaužtas veidrodėlis ir nubrauktas visas šonas. Draudimas yra paskaičiavęs žalą ir jam atlyginęs, turi tai patvirtinančius dokumentus. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu jis nebuvo susitikęs, nebendravo, minėtas asmuo jokių pastangų nerodė. Išėjęs į kiemą kito automobilio kieme nematė, jo nebuvo. Tik peržiūrėjęs vaizdo įrašą pradėjo žiūrėti. Matė kito automobilio įbrėžimus, buvo pažeistas veidrodėlis. Negali pasakyti, ar tai buvo padaryta įvykio metu, ar prieš tai.

Suinteresuotas asmuo T. O. apklausiama teisme parodė, kad sūnus pirko automobilį su žmona už savo pinigus, tačiau automobilis registruotas jos vardu, nes registruojant automobilį jos vardu yra pigesnis draudimas.

M. O. savo rašytiniame 2017 m. kovo 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 2 d. jis važiavo automobiliu BMW“, važiuodamas kieme kliudė kitą automobilį, išgirdo įtartiną garsą, sustojęs apžiūrėjo savo automobilį, nepamatęs jokių akivaizdžių automobilio pažeidimų nusprendė, kad įvažiavo į kiemo duobę (b. l. 28).

M. O. savo rašytiniame 2017 m. liepos 20 d. paaiškinime nurodė, kad jis sausio mėnesį buvo paėmęs automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso motinai, tačiau kuriuo naudojasi jie visi. Automobilio raktelius jis paėmė nežinant, nes visi šeimos nariai žino, kur yra palikti automobilio rakteliai (b. l. 41).

Nukentėjusysis V. R. savo rašytiniame 2017 m. sausio 2 d. paaiškinime nurodė, kad 2017 m. sausio 1 d. jo automobilis „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), juodos spalvos, nuo 19 val. buvo priparkuotas prie namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 2 d. , apie 15.00 val. buvo pastebėti apgadinimai. Teritorija stebima vaizdo kameromis (b. l. 9).

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo T. O. savo rašytiniame 2017 m. kovo 2 d. paaiškinime nurodė, kad ji neatsimena, kas sausio 2 d. vairavo jai priklausantį automobilį. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą ji gali pasakyti, kad automobilį vairavo jos sūnus M. O. (b. l. 26).

Suinteresuotas asmuo T. O. savo rašytiniame 2017 m. liepos 20 d. paaiškinime nurodė, kad sausio mėnesį buvo autoįvykis su automobiliu „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris yra registruotas jos vardu, tačiau juo naudojasi visi šeimos nariai. Automobiliu naudojasi R. O. ir ji. Automobilio rakteliai būna palikti spintelėje. Ji nežinojo, kad Markas buvo pasiėmęs automobilį, apie tai sužinojo tik atvykusi į policiją ir pamačiusi vaizdo įrašą (b. l. 42).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2 kuopos 1 būrio vyriausiojo patrulio A. S. 2017 m. sausio 2 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2017 m. sausio 2 d. dirbant su skyriaus vyriausiuoju patruliu D. Š. iš VPK OVS gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), laukia apgadintas „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). „BMW“ vairuotojas paaiškino, kad jo automobilis stovėjo šioje vietoje nuo 2017 m. sausio 1 d., 19.00 val. Šiandien apie 15.00 val. pastebėjo, kad automobilis yra apgadintas. Kas apgadino nežino, liudytojų nėra. Ant (duomenys neskelbtini) namo yra vaizdo kameros (b. l. 5).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2017 m. sausio 2 d., apie 15.12 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas V. R. pranešimas apie tai, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo savo apgadintą automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), koks automobilis apgadino ir pasišalino nematė, yra vaizdo kameros (b. l. 6).

Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad joje užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 7).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso V. R., apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 8).

Iš fotolentelės matyti, kad jame užfiksuoti automobiliui „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padaryti apgadinimai (b. l. 29).

Iš 2017 m. kovo 16 d. transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobiliui „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) rasti šie techniniai defektai ir sugadinimai: apgadintas užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės durelės ir priekinis sparnas dešinėje pusėje, galinės durelės (b. l. 10).

Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktų duomenų matyti, kad automobiliui „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) yra apskaičiuota 729,15 Eur dydžio remonto kaina (b. l. 11-20).

Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, be kita ko, matyti, kad M. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 820 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nutarimas dėl specialios teisės atėmimo vykdomas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. ir bus vykdomas iki 2019 m. gruodžio 21 d. (b. l. 2-4).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio kompaktinio disko matyti, kad jame užfiksuoti keturi vaizdo įrašai. Vaizdo įraše pavadinimu „(duomenys neskelbtini)__6__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_avarija.avi“ matyti, kad laikotarpiu nuo 1 min. 27 sek. iki 1 min. 32 sek. šviesios spalvos „BMW“ automobilis, pravažiuodamas pro šalį, kliudo juodos spalvos automobilį, numuša jo priekinį dešinės pusės veidrodėlį ir iš įvykio vietos pasišalina. Minėta situacija iš toliau yra užfiksuota ir vaizdo įrašuose pavadinimais „(duomenys neskelbtini)__2__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_gerai matosi valst nr.avi“ (nuo 1 min. 23 sek.) bei „(duomenys neskelbtini)_4__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_avarija matosi valst nr raides.avi“ (nuo 1 min. 22 sek.) (b. l. 23).

Iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra T. O. (b. l. 24).

Dėl M. O. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje

ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog M. O. 2017 m. sausio 2 d., apie 14.11 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, taip pažeidė minėto KET punkto reikalavimus.

Pirmiausia pažymėtina, kad šį faktą patvirtino ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. O., kuris apklausiamas teisme parodė, kad neturėdamas teisės vairuoti, protokole nurodytu laiku vairavo automobilį. Teisės neteko, nes prieš tai vairavo būdamas neblaivus ir buvo už tai nubaustas. M. O. teigimu, jis nuolat važinėja neturėdamas teisės vairuoti, kadangi jam reikia vykti iki darbo. Aplinkybę, jog 2017 m. sausio 2 d. vairavo automobilį „BMW“, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo patvirtino ir savo rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 28, 41). Be to, iš suinteresuoto asmens T. O. tyrimo metu duotų paaiškinimų taip pat matyti, kad protokole nurodytu laiku ir vietoje jos vardu registruotą automobilį „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairavo jos sūnus M. O. (b. l. 26, 42). Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei suinteresuoto asmens paaiškinimai atitinka ir vaizdo įraše užfiksuotus duomenis (b. l. 23). Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus, be kita ko, matyti, kad M. O. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarimu už administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, padarymą paskirta nuobauda – 820 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams. Nutarimas dėl specialios teisės atėmimo vykdomas nuo 2016 m. gruodžio 22 d. ir bus vykdomas iki 2019 m. gruodžio 21 d. (b. l. 2-4). Šie duomenys patvirtina, kad aktualiu metu, t. y. 2017 m. sausio 2 d., M. O. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė jam buvo atimta.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad M. O. 2017 m. sausio 2 d., apie 14.11 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, taip pažeidė KET 14 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 424 straipsnio 3 dalyje.

Dėl M. O. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje

ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 9 punkte, be kita ko, įtvirtintas reikalavimas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Tuo tarpu KET 126 punkte, be kita ko, numatytas reikalavimas vairuotojams, atsižvelgiant į greitį, laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad nekyla abejonių, jog M. O. 2017 m. sausio 2 d., apie 14.11 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairuodamas automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, taip pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus.

Pirmiausia pažymėtina, kad šio fakto neneigė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas M. O., kuris apklausiamas teisme parodė, kad vairuodamas automobilį kliudė kitą automobilį, iš vaizdo įrašo matė, kad nukrito veidrodėlis. Iš byloje esančio bei teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)__6__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_avarija.avi“ matyti, kad laikotarpiu nuo 1 min. 27 sek. iki 1 min. 32 sek. šviesios spalvos „BMW“ automobilis, pravažiuodamas pro šalį, kliudo juodos spalvos automobilį, numuša jo priekinį dešinės pusės veidrodėlį ir iš įvykio vietos pasišalina. Automobilių kontakto metu stovintis tamsios spalvos „BMW“ automobilis sujuda. Minėta situacija iš toliau yra užfiksuota ir vaizdo įrašuose pavadinimais „(duomenys neskelbtini)__2__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_gerai matosi valst nr.avi“ (nuo 1 min. 23 sek.) bei „(duomenys neskelbtini)_4__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_avarija matosi valst nr raides.avi“ (nuo 1 min. 22 sek.) (b. l. 23). Taigi šiuose vaizdo įrašuose užfiksuota eismo įvykio situacija bei aplinkybės patvirtina, jog M. O. buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį nepaliko tarpo iš šono, dėl ko kliudė ir apgadino stovintį automobilį, bei savo vairuojamą automobilį. Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu automobiliui „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso V. R., apgadintas dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas (b. l. 8). Automobiliui „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio metu padaryti apgadinimai užfiksuoti ir 2017 m. kovo 16 d. transporto priemonės techninės apžiūros akte, iš kurio matyti, kad minėtam automobiliui rasti šie techniniai defektai ir sugadinimai: apgadintas užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės durelės ir priekinis sparnas dešinėje pusėje, galinės durelės (b. l. 10). Sugretinus minėtus automobiliui „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) padarytus apgadinimus su automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) foto lentelėje užfiksuotais apgadinimais (b. l. 29) matyti, kad jų pobūdis ir aukštis sutampa, todėl nekyla abejonių, jog minėtų automobilių apgadinimai atsirado būtent dėl automobilių kontakto, įvykusio 2017 m. sausio 2 d., apie 14.11 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), metu.

Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas konstatuoja, kad M. O. 2017 m. sausio 2 d., apie 14.11 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, buvo neatidus ir važiuodamas pro stovintį automobilį „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nepaliko tarpo iš šono, kliudė jį ir abu automobilius apgadino, taip pažeidė KET 9, 126 punktų reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 417 straipsnio 8 dalyje.

Dėl M. O. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje

ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte įtvirtinta pareiga su eismo įvykiu susijusiam dalyviui nedelsiant pranešti nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma – policijai, jei dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad šio pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino, t. y. veiką padarė tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis Nr. 2AT-7-3-2013).

Teismas konstatuoja, kad byloje nekyla abejonių, jog būtent M. O. 2017 m. sausio 2 d., apie 14.11 val., Vilniuje, ties (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW 725“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadino savo vairuojamą automobilį bei stovintį automobilį „BMW 523“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), iš eismo įvykio vietos pasitraukė, t. y. sukėlė eismo įvykį, bei iš šio eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET 222 punkto reikalavimus.

Iš teismo posėdžio metu apklausto M. O. parodymų matyti, jog paties eismo įvykio fakto M. O. neneigia, pripažįsta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje savo vairuojamu automobiliu kliudė stovintį automobilį ir abu automobilius apgadino, visgi jis neigia savo kaltę dėl pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Pasak administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, jis nesuprato, jog kliudė kitą automobilį, juto kažką, bet manė, kad ten yra duobė, mašinoje grojo muzika, nepastebėjo, kad numušė veidrodėlį. Jo teigimu, jis nuvažiavo toliau, pastatė automobilį, kurį apžiūrėjo, nes draugas pasakė, kad galbūt jis kliudė, tačiau apžiūrėjęs savo automobilį draugui pasakė, kad nieko nėra. Visgi tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti griežtos atsakomybės už padarytą nusižengimą, todėl jais remiasi tik tiek, kiek jie atitinka kitų byloje esančių įrodymų turinį.

Visų pirma pažymėtina, jog vaizdo įraše užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens M. O. išsakytą versiją apie tai, jog jis pagalvojo, kad įvažiavo į duobę. Kaip jau buvo minėta, iš vaizdo įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)__6__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_avarija.avi“ aiškiai matyti, kad laikotarpiu nuo 1 min. 27 sek. iki 1 min. 32 sek. šviesios spalvos „BMW“ automobilis, pravažiuodamas pro šalį, kliudo juodos spalvos automobilį, numuša jo priekinį dešinės pusės veidrodėlį ir iš įvykio vietos pasišalina (b. l. 23). Atkreiptinas dėmesys, jog iš vaizdo įrašo aiškiai matyti, kad minėtoje kelio dalyje jokių žymių duobių nėra (šiuo atveju duobės aiškiai matyti, kadangi kitose vietose, kur yra duobės ir jose susidariusios balos, tuo tarpu šioje vietoje nesusidariusi jokia bala). Pažymėtina ir tai, kad iš vaizdo įrašo matyti, jog stovintis automobilis „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuo kontakto su M. O. vairuojamu automobiliu gana stipriai sujuda. Tai, kad automobilių kontaktas įvyko M. O. vairuoto automobilio kaire puse, be to tai, kad jis buvo gana stiprus, paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versija, jog šio kontakto jis nepastebėjo. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie tai, kad jis nepastebėjo kontakto, paneigia ir ta aplinkybė, jog kontakto metu stovinčio automobilio dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis buvo atsidūręs praktiškai prieš priekinį M. O. vairuojamo automobilio stiklą, automobiliai lietėsi ne tik veidrodėliais, bet ir korpusais. Aiškiai matyti, kaip apgadinto automobilio dešinės pusės veidrodėlio dalys po smūgio lekia pro M. O. vairuojamo automobilio kairės pusės šoną gana plačia amplitude ir oš esmės patenka į M. O. stebėjimo lauką (vaizdo įrašas nuo 1.27 min.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš vaizdo įrašo „(duomenys neskelbtini)__6__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_avarija.avi“ 1.28 minutė (paros laikas 14 val. 11 min. 31 s) matyti, kad po kontakto M. O. vairuoto automobilio BMW šoninis veidrodėlis užsilenkęs prie vairuotojo stiklo. Tuo tarpu iš vaizdo įrašo, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)_4__2017-01-02_14_10-2017-01-02_14_15_avarija matosi Valst. Nr. raides“ 3.21 min. (paros laikas 14 val. 13 min. 34 s) matyti, kad M. O. automobilis vos po trijų minučių grįžta su jau atstatytu veidrodėliu į vietą ir be dangtelio. Visos šios aplinkybės sustiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad M. O. aiškiai matė ir suvokė, jog apgadino kitą automobilį, pavažiavęs į priekį atstatė savo veidrodėlį, tačiau nepaisydamas to, kad sukėlė eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pažymėtina ir į tai, jog M. O. nesiėmė tinkamų priemonių, kad įsitikintų, ar savo vairuojamu automobiliu nekliudė kito automobilio, nors turėjo aiškią pareigą tai padaryti. Pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdžio metu nurodė, jog jo draugas pasakė, kad galbūt jis kliudė automobilį, todėl jis apžiūrėjo savo vairuojamą automobilį. Visgi iš pateikto vaizdo įrašo, kurio pavadinimas „(duomenys neskelbtini)__2__2017-01-02_15_00-2017-01-02_15_05_matosi vairuotojas“ matyti visai kitokios šio eismo įvykio aplinkybės. Minėto įrašo pradžioje matyti, jog iš sidabrinės spalvos „BMW“ automobilio išlipa vairuotojas ir šalia jo sėdėjęs keleivis. Vos išlipęs keleivis, dar stovėdamas prie dešinės pusės priekinių durelių, pirštu rodo vairuotojui į automobilio priekinę kairę pusę, pastarasis tik atsainiai žvilgteli į nurodytą vietą, o keleiviui dar pasilenkus pažiūrėti į priekinę kairės pusės automobilio dalį, abu nueina. Taigi šie vaizdo įraše užfiksuoti duomenys paneigia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus apie tai, kad jis apžiūrėjo savo automobilį ir pasakė draugui, kad jokių apgadinimų nėra, kadangi, kaip matyti iš vaizdo įrašo, vairuotojas automobilio neapžiūrėjo, tiesiog atsainiai į jį žvilgtelėjo ir nuėjo. Pažymėtina, kad ir teisme apklaustas nukentėjusysis V. R. parodė, kad apžiūrėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobilį aiškiai matė šio automobilio apgadinimus, nebuvo veidrodėlio dangtelio ir t. t. Taigi, toks M. O. elgesys (detaliai neapžiūrėjo savo automobilio, taip pat negrįžo įsitikinti, ar iš tiesų neapgadino stovinčio automobilio) rodo, kad M. O. suvokė, jog apgadino kitą automobilį, tačiau tai ignoruodamas pasišalino iš įvykio vietos, apie įvykį nepranešdamas nei nukentėjusiajam, nei policijai. Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tokiam elgesiui M. O. turėjo motyvą, nes iš bylos medžiagos matyti, jog dėl vairavimo esant neblaiviam eismo įvykio metu jis vairavo neturėdamas tam teisės, be to, matyti, kad kontaktas buvo gana stiprus, plačiai pabiro nukentėjusiojo automobilio dalys, kas sudaro pagrindą manyti, jog M. O. suvokė padaręs didelę turtinę žalą. M. O. teiginiai apie tai, kad jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, o automobilį pastatė toliau, nepaneigia jo kaltės padarius šį pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, jog M. O. negrįžo į pačią eismo įvykio vietą, neieškojo nukentėjusiojo, o jo automobilis iš karto po įvykio buvo pastatytas gerokai toliau nuo jos, ir tik vaizdo kamerų dėka pavyko jį surasti.

Minėti įrodymai ir išdėstyti motyvai patvirtina, kad M. O. tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Jo padarytas nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, kadangi byloje esantys AB „Lietuvos draudimas“ duomenys patvirtina, jog eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (b. l. 11-20). Teismo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, jog jo automobiliui padaryta žala, kurios dydis 729,15 Eur, jam yra atlyginta (atlygino AB „Lietuvos draudimas“).

Dėl M. O. skirtinos nuobaudos

Skirdamas administracinę nuobaudą M. O. teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (vairuotas automobilis neturint tam teisės, kai teisė vairuoti atimta, keliant pavojų kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei, sukėlus eismo įvykį pasitraukta iš eismo įvykio, kurio metu apgadinti du automobiliai, vietos, pažeidimai itin šiurkštūs), į administracinėn atsakomybėn traukiamo M. O. asmenybę – yra jauno amžiaus, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat M. O. sąmoningą priešingą teisei elgesį (paties teigimu, jis nuolat ir toliau važinėja neturėdamas teisės vairuoti), į tai, kad jis sistemingai pažeidinėja teisės aktų reikalavimus, M. O. už kiekvieną nusižengimą atskirai skirtinos minėtų straipsnių sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs sankcijose numatytiems baudų vidurkiams.

Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Dėl transporto priemonės konfiskavimo

Už ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, vadovaujantis ANK 426 straipsnio 8 dalimi, padarymą asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Nors iš VĮ „Regitra“ pateiktų duomenų matyti, kad automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas įvykio metu buvo T. O. (b. l. 24), visgi teismo posėdžio metu tiek T. O., tiek M. O. nurodė, jog faktinis minėto automobilio savininkas nusižengimų padarymo metu buvo M. O., pastarasis pats už savo pinigus pirko automobilį ir juo naudojosi, o motinos vardu jis buvo registruotas tik dėl mažesnės draudimo kainos. Nors, teismo manymu, nagrinėjamu atveju yra įžvelgiamas pagrindas konfiskuoti šią transporto priemonę, visgi to padaryti šiuo metu nebėra galimybės, kadangi teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog automobilis yra parduotas kitam asmeniui, o tyrimą atlikę pareigūnai nesiėmė jokių priemonių ir neužtikrino, kad iki bylos išnagrinėjimo automobilis nebūtų perleistas kitiems asmenims. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas netaikytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 35 straipsniu, 38 straipsniu, 417 straipsnio 8 dalimi, 424 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam vienuolikos eurų (11 Eur) dydžio baudą.

M. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam penkių šimtų septyniasdešimt penkių eurų (575 Eur) dydžio baudą.

M. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų (1750 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, M. O. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio septynių šimtų penkiasdešimties eurų (1750 Eur) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 17066343728 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Marijus Kursevičius