Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Teismo proceso Nr. 2-15-3-00827-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos:

2025 m. balandžio 29 d.

Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmų teisėjas Vaidotas Narvidas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo V. B. prašymą išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. A. ir V. B. prašymą, kuriuo buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui teikimo ir bendravimo tvarkos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. 2025 m. balandžio 7 d. teisme gautas pareiškėjo V. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2023 m. liepos 3 d. teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį dalyje dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku. Pareiškėjas nurodė, jog pareiškėja E. A. nevykdo 2023 m. liepos 3 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų, riboja laiką ir nustatinėja savo tvarką.

2. 2023 m. liepos 3 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)buvo patvirtinta pareiškėjų 2023 m. birželio 22 d. sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo joje nurodytomis sąlygomis.

Prašymas netenkinamas.

4. Vykdomojo rašto išdavimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 646 straipsnis. CPK 646 straipsnio 3 dalyje numato, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka; teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

5. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

6. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 3.170 straipsnis numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant, tvarką nustato teismas. Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant.

7. Teismų praktikoje yra nurodoma, jog bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaikų teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad teismo procesinis sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas teismo procesinio sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

8. Pažymėtina, kad, apibrėžiant tėvų elgesį, galioja ir bendrieji civilinės teisės principai – tiek tėvo, tiek motinos elgesys turi būti sąžiningas ir protingas (CK 1.5 straipsnis). CK 3.165 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, tėvai sprendžia tarpusavio sutarimu. Netgi taikos sutartimi nenustačius detalios keitimosi informacija tvarkos, tėvai patys turi nusistatyti abiem tinkamą tarpusavio bendravimo tvarką. Bendravimas su abiem tėvais yra esminis vaikų interesas, pagrindinė jų asmeninė teisė. Tai įpareigoja tėvus dėti pastangas ne trukdyti vienas kitam bendrauti su vaikais, o geranoriškai bendradarbiauti.

9. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju 2023 m. liepos 3 d. teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo patvirtinta pareiškėjų 2023 m. birželio 22 d. sudaryta taikos sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir išlaikymo priteisimo joje nurodytomis sąlygomis: 3.1. Šalys susitaria, kad veiks išimtinai vaiko interesais, viena kitai jokiais būdais netrukdys bendrauti su vaiku; 3.2. Atsižvelgdamos į vaiko amžių, Šalys susitaria, kad V. B. bendraus su sūnumi E. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), nenustatant konkretaus grafiko ir neribojant dienų ir valandų skaičiaus. V. B. turi teisę matytis su vaiku Šalių sutartoje vietoje, apie konkretų bendravimo laiką ir trukmę ne vėliau kaip prieš dvi dienas sutaręs dėl konkretaus bendravimo laiko ir trukmės su vaiko motina E. A., kuri įsipareigoja atvežti sūnų į Šalių sutartą vietą ir pasiimti jį sutartu laiku, jeigu šalys nesutars kitaip; 3.3. Kiekviena iš Šalių įsipareigoja dalyvauti vaiko auklėjime, rūpintis jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikui ugdytis ir mokytis sudarymo. Abi šalys vaiko auklėjime ir ugdyme dalyvauja vienodomis teisėmis.

10. Pareiškėjas prašo teismo išduoti vykdomąjį raštą, prašyme nurodė, kad vaiko mama nesilaiko teismo patvirtintos taikos sutarties, riboja laiką, nustatinėja savo tvarką.

11. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiantis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

12. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga pagal šias taisykles tenka tam, kas nurodo tam tikras aplinkybes, teigia, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. B. pateikdamas teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, turi pareigą įrodyti, kokiais veiksmais ar neveikimu E. A. nevykdo taikos sutarties dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos, t. y. kokiu būdu pasireiškia nesudarymas jam galimybės bendrauti su vaiku. Kaip nustatyta, iš pareiškėjo teismui pateikto prašymo turinio, pareiškėjas nepateikė jokių papildomų įrodymų ar argumentų, kad teismo patvirtinta bendravimo su vaikais tvarka yra nevykdoma, išskyrus deklaratyvius teiginius, kurie vertintini kaip neturintys jokio realaus pagrindo.

13. Priešingai, byloje pateikti pareiškėjos E. A. rašytiniai įrodymai – susirašinėjimai SMS žinutėmis su vaikų tėvu V. B. dėl bendravimo su vaikais, jų paėmimo patvirtina, kad vaiko motina E. A. į V. B. SMS žinutes atrašo, atsako į jo užduodamus klausimus, netgi skatina pasiimti vaiką suderintomis valandomis, nurodydama, jog vaikas turi savo režimą, kad vaikas turi priprasti prie tėvo. Todėl daryti išvadą, jog vaikų motina E. A. sudaro V. B. kokias nors kliūtis bendrauti su vaiku, teismui nėra jokio faktinio pagrindo. Byloje nėra pateikta jokių kitų įrodymų patvirtinančių tai, kad E. A. draustų tėvui matytis su sūnumi, ribotų jo dalyvavimą vaiko auklėjime, ar/ir darytų kokį nors neigiamą poveikį savo sūnui bendravimo su tėvu klausimu. Kaip matyti šalims kyla daug ginčų, tačiau E. A. nurodo, kad imasi priemonių ginčui išspręsti, todėl kreipėsi dėl mediacijos atlikimo, su mediatore suderino naują bendravimo tvarką, kuri bus pasiūlyta V. B..

14. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, teismas konstatuoja, kad šioje konkrečioje situacijoje priverstinio sprendimo vykdymo procesas nepaspartins ir/ar nesukurs tėvo norimos bendravimo tvarkos su sūnumi, o atliekami priverstinio vykdymo veiksmai gali dar labiau kelti tėvams ir vaikui įtampą, paveikti vaiko įprastą dienotvarkę ir/ar jo psichinę sveikatą, dėl ko vaiko interesai neabejotinai būtų pažeisti.

15. Teismas vertina, kad visuma nustatytų ir įvertintų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėjo nurodytos priežastys nėra pakankamos, kad būtų pagrindas konstatuoti, kad nurodyti taikos sutarties punktai dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku yra nevykdomi, bei šiuo atveju nesudaro teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą pagal pareiškėjo prašymą. Todėl teismas vykdomąjį raštą išduoti atsisako tuo netenkindamas pareiškėjo prašymo (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

16. Vykdydamas CPK 646 straipsnio 3 dalyje numatytą pareigą, teismas išaiškina proceso šalims, jog jos turi teisę abipusiu susitarimu pateikti teismui sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku arba įstatymo nustatyta tvarka spręsti klausimą dėl jos sąlygų pakeitimo.

17. V. B. išaiškintina, kad taikos sutarties sąlygų netinkamo vykdymo atveju, pareiškėjas turės teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 646 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

netenkinti pareiškėjo V. B. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Biržų rūmus.