- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-01-17
- Bylos Nr.
- 1N-6/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Ražinskaitė
teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiojo prokuroro skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2006 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla, kaltinant A. G. (A. G. ) ir B. G. (B. G. ) nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., perduota Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorui.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
A. G. ir B. G. kaltinami tuo, kad iš anksto susitarę ir veikdami bendrininkų grupe, turėdami tikslą neteisėtai realizuoti labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos metamfetamino, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos – 993,691 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 192,351 g (19 %) psichotropinės medžiagos metamfetamino. Tęsdami savo nusikalstamą veiką ir veikdami kartu, turėdami tikslą neteisėtai įgytą psichotropinę medžiagą metamfetaminą už 7 000 Lt parduoti tariamam narkotikų prekeiviui ,,Arūnui“, neteisėtai gabeno įgytą psichotropinę medžiagą automobiliu ,,XXXXXXXX, valst. Nr. XXXXXXX Kauno miesto gatvėmis iki restorano (duomenys neskelbtini), ir šalia restorano esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje 2005 m. gegužės 3 d., apie 19.35 val., tariamam narkotikų prekeiviui perdavė šią psichotropinę medžiagą, po to restorano ,,XXXX“ patalpose už perduotą tolimesniam platinimui psichotropinę medžiagą metamfetaminą iš tariamo narkotikų prekeivio gavo iš anksto sutartus 7 000 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas, rengdamas bylą nagrinėti teisme, 2006 m. gruodžio 15 d. nutartimi perdavė baudžiamąją bylą prokurorui. Teisėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Jame visiškai nenurodyta, kada įgytos ir laikytos narkotinės medžiagos, t. y. nusikalstamos veikos padarymo laikas, yra tik šių medžiagų realizavimo laikas. Kaltinamajame akte išdėstyti tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymai ir įrašų išklotinės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais. Kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu neigia kaltę, o byloje nepadaryta fonoskopinė ekspertizė dėl įrašų ir jų išklotinių. Ekspertizei padaryti būtini įtariamųjų tiriamųjų balsų pavyzdžiai, o juos galima paimti tik ikiteisminio tyrimo metu. Be ekspertizės bylos nagrinėti negalima. Iš bylos medžiagos matyti, kad narkotinėm medžiagom pirkti panaudoti pinigai, tačiau įtariamųjų kratos protokolai, pas juos rastų pinigų išėmimo protokolai prie bylos nepridėti. Nesant šių duomenų, bylos nagrinėti teisme taip pat negalima. Prokuroras privalo pridėti prie bylos šiuos duomenis ir juos išdėstyti kaltinamajame akte. Pagal kaltinimą nusikalstama veika padaryta 2005 m. gegužės 3 d., tačiau ikiteisminis tyrimas pradėtas tik 2005 m. gruodžio 22 d. ir nėra jokių procesinių dokumentų, kurie pateisintų tokį ikiteisminį tyrimą. Teisėjas remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimo ,,Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normų atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai” 16.6 punktu, kad teismas turi turėti įgaliojimus nuspręsti byloje atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus ir duoti pavedimus atitinkamiems subjektams, jei teismo turima informacija (baudžiamoji byla) yra nepakankama, prieštaringa. Taip pat teisėjas nutartyje remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, konkrečiais teismų sprendimais ir nurodo prokurorui dar kartą svarstyti, ar pagrįstai liudytojui „Arūnui” taikytas anonimiškumas, ir, jeigu buvo nepakankamas pagrindas, šį statusą pašalinti. Teisėjo nuomone, visa tai rodo, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų ir turi esminių trūkumų, dėl to baudžiamosios bylos nagrinėti teisme negalima.
Šalies argumentai
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ONKT departamento vyriausiasis prokuroras skundu prašo nutartį panaikinti kaip nepagrįstą. Nurodo, jog BK 260 str. 3 d. numato nusikalstamos veikos objektyviosios pusės alternatyvią sudėtį, t. y. neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą, siuntimą, pardavimą ar kitokį platinimą, taip pat numato narkotinių medžiagų kiekį – disponavimą labai dideliu tokių medžiagų kiekiu. Šiuo konkrečiu atveju užfiksuotas psichotropinės medžiagos platinimas prezumuojant, kad prieš tai kaltinamieji A. G. ir B. G. ją įgijo bei gabeno Kauno miesto gatvėmis iki restorano ,,XXXX”, šalia esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje 2005 m. gegužės 3 d., apie 19.25 val., tariamam narkotikų prekeiviui perdavė šią psichotropinę medžiagą, o restorano ,,XXXX” patalpose už perduotą tolimesniam platinimui metamfetaminą iš tariamo narkotikų prekeivio gavo iš anksto sutartus 7 000 Lt. Psichotropinės medžiagos įgijimo aplinkybės (data, vieta, laikas) ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos, tačiau nustatytas vienas iš objektyviosios nusikaltimo sudėties alternatyvių elementų, t. y. šios medžiagos platinimas, taip pat nusikaltimo data, vieta ir laikas. Prokuroras nurodo, kad pagal BPK 201 str. 2 d. apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymais; šių asmenų parodymais galima pagrįsti apkaltinamąjį nuosprendį tik tuo atveju, kai juos patvirtina kiti įrodymai. Tačiau teismas nepagrįstai ėmėsi įrodymų vertinimo, dar bylos parengimo nagrinėti teisme metu nepripažindamas įrodymais duomenų, užfiksuotų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. liudytojo A. M. parodymų; 2005 m. gegužės 16 d. specialisto išvados Nr. 3843, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio uždaromo maišelio masė yra 993,691 g, jų sudėtyje yra 192,351 g (19%) psichotropinės medžiagos metamfetamino; techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolų, kuriuose užfiksuoti pokalbiai tarp liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, A. G., B. G. ir kitų asmenų. Būtent šie duomenys, jeigu jie teisminio nagrinėjimo metu bus ištirti ir pripažinti įrodymais, patvirtina liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu nepadaryta fonoskopinė ekspertizė, tačiau jos darymas nebūtinas, nes įrašų autentiškumą patvirtina liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, pats dalyvavęs pokalbiuose. Autentiškumą patvirtina ir liudytojas A. M., betarpiškai stebėjęs liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, susitikimą su kaltinamaisiais. Kaltinamasis A. G. neneigia pokalbių autentiškumo, jis atsisako duoti parodymus. Be to, jeigu teismas mano esant reikalinga padaryti fonoskopinę ekspertizę, ją galima padaryti ir lyginamuosius balso pavyzdžius paimti ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Tokią teismo galimybę numato BPK 239 str. 1 d. 3 p., leidžiantis ekspertizės darymo organizavimą pavesti ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kratos metu nebuvo rasta pinigų, panaudotų psichotropinėms medžiagoms pirkti, kadangi kratos kaltinamųjų gyvenamosiose vietose padarytos, praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamojoje byloje yra duomenų, kad po nusikalstamos veikos padarymo A. G. ir B. G. išvyko į Angliją, kur buvo sulaikyti už analogišką nusikalstamą veiką, todėl operatyvinė informacija realizuota, tik jiems grįžus į Lietuvą. BPK nenumato jokių procesinių dokumentų, pateisinančių ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą. Prokuroro manymu, liudytojui pagrįstai taikytas anonimiškumas. Tokią nuomonę prokuroras išreiškė, ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą patvirtindamas savo sutikimu.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą tenkinti, gynėjas prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro skundas tenkinamas.
BPK 234 str. 2 d. nuostatos nustato, kada byla perduodama prokurorui, nesant jo prašymo. Tam būtina trijų sąlygų visuma: ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą.
Aptariant pirmą sąlygą, BPK 219 straipsnyje aiškiai išdėstyti kaltinamajam aktui keliami reikalavimai. Vieni iš esminių reikalavimų, išdėstytų šio BPK straipsnio trečiame, ketvirtame ir penktame punktuose, yra nusikalstamos veikos aprašymas, kaltinimą pagrindžiantys pagrindiniai duomenys ir už padarytą veiką numatantis atsakomybę BK straipsnis.
Susipažinus su byloje esančiu kaltinamuoju aktu matyti, kad jis atitinka jau aptartus reikalavimus.
Teisėjas savo nutartyje nurodė, jog kaltinamajame akte nėra duomenų, kada įgyta ir laikyta narkotinė medžiaga, yra tik jos realizavimo laikas (atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamieji kaltinami ne narkotinės, bet psichotropinės medžiagos metamfetamino neteisėtu įgijimu, gabenimu ir realizavimu). Tačiau kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamieji psichotropinę medžiagą įgijo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens. Taigi ikiteisminio tyrimo pareigūnai nežinojo kitokių duomenų dėl psichotropinės medžiagos įgijimo ir laikymo, todėl šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes nurodė tiek, kiek jas nustatė. Metamfetamino realizavimo aplinkybės kaltinamajame akte išdėstytos išsamiai.
Prokuroras savo skunde pagrįstai nurodo, kad BK 260 str. 3 d. numato nusikalstamos veikos objektyviosios pusės alternatyvias sudėtis. Ar pakanka įrodymų kaltinamųjų kaltei pagrįsti pagal visą pareikšto kaltinimo apimtį, galės nuspręsti tik teismas teisiamajame posėdyje, ištyręs turimus arba papildomai gautus duomenis.
Kiti teisėjo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai (nėra įtariamųjų kratos protokolų, pinigų išėmimo protokolų) negali būti pripažinti esminiais, nes tai duomenys, sietini su jų pakankamumu ir vertinimu, o tą gali daryti teismas tik teisiamajame posėdyje. Be to, prokuroras savo skunde dėl to motyvuotai pasisakė nurodęs, kad kratos metu pinigų nerado, kadangi kratas kaltinamųjų gyvenamosiose vietose padarė, praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams po nusikalstamų veikų.
Iš kaltinamojo akto turinio matyti, jog jame išdėstyti duomenys, kuriais prokuroras pagrindė kaltinimą padarius nusikalstamą veiką (b. l. 154-156). Šie duomenys paminėti, aprašant prokuroro skundo turinį, todėl nekartojami. Ar tų duomenų pakanka ir ar jie laikytini įrodymais, vėlgi gali nuspręsti tik teismas, teisiamajame posėdyje nagrinėdamas bylą. Be to, nagrinėdamas bylą teismas gali ir turi vadovautis BPK 287 str. nuostatomis.
Antra būtina sąlyga bylai perduoti prokurorui – kaltinamojo akto turinio trūkumų negalima ištaisyti teisme.
Teisėjas nutartyje akcentavo nepadarytą fonoskopinę ekspertizę. Atkreipiamas dėmesys, kad tai yra procesinis veiksmas, kuris siejamas su ikiteisminio tyrimo kokybe, bet ne su kaltinamojo akto surašymu. Bylos nagrinėjimo teisme operatyvumas ir kokybė iš tiesų labai priklauso nuo ikiteisminio tyrimo kokybės. Tačiau jau minėto BPK 287 str. nuostatos teismui leidžia atlikti proceso veiksmus arba pavesti šiuos veiksmus atlikti ar organizuoti jų atlikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Taigi teisėjo nutarties argumentas, jog šio procesinio veiksmo paruošiamieji darbai gali būti atlikti tik ikiteisminiame tyrime, yra nepagrįstas. Tuo pačiu nenustatytas toks kaltinamojo akto turinio trūkumas, kurio negalima ištaisyti teisme.
Trečia bylos perdavimo prokurorui būtina sąlyga – netinkamai surašytas kaltinamasis aktas trukdo nagrinėti bylą.
Šioje nutartyje jau aptarta, kad esminių kaltinamojo akto trūkumų nėra, todėl byloje esantis kaltinamasis aktas netrukdo nagrinėti bylos. Tiesa, bylos nagrinėjimas gali užsitęsti, jeigu nagrinėdamas bylą teismas nuspręs, kad reikia atlikti papildomus procesinius veiksmus, tačiau ši aplinkybė nėra pagrindas bylą perduoti prokurorui. Jei teismas nustatys rimtų ikiteisminio tyrimo trūkumų, kurie apsunkins bylos nagrinėjimą, turi teisę apie tai informuoti atitinkamas institucijas.
Kiti teisėjo nutarties motyvai, įvardijantys tariamus kaltinamojo akto trūkumus (dėl pavėluoto ikiteisminio tyrimo pradžios, anonimiškumo taikymo liudytojui pagrįstumo ir pan.) negali būti siejami su šio procesinio dokumento surašymui keliamais reikalavimais.
Taigi daroma išvada, jog skundžiamoje teisėjo nutartyje nurodyti kaltinamojo akto trūkumai nėra esminiai ir nėra kliūtis bylą nagrinėti teisme. Dėl to nutartis nepagrįsta ir naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjo 2006 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti bylą tam pačiam teismui parengti ją nagrinėti.