Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Danguolės Šiugždinytės, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Ingai Kalkauskaitei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo V. Č. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nutarties, kuria atmestas Marijampolės pataisos namų administracijos teikimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Č., gim. 1952-02-12, nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2002-10-02 nuosprendžiu pagal LR BK 105 str. 5 p. – 13 metų laisvės atėmimo. Klaipėdos apygardos teismo 2003-03-07 nutartimi, vadovaujantis LR BK 42 str. 4 d., 2002- 04-15 ir 2002-10-02 nuosprendžiai subendrinti apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – 13 metų laisvės atėmimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-09 nutartimi LR BK 105 str. 5 p. perkvalifikuotas į LR BK 129 str. 2 d. 6 p. ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų. Bausmę atlieka nuo 2001-10-19, bausmės pabaiga 2014-10-19.

Proceso dalyviams apie posėdį pranešta tinkamai, posėdyje dalyvavusi prokurorė prašė skundą atmesti.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. Č. skundas atmestinas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas vadovaujasi LR BVK 8 straipsnyje įtvirtintu bausmės vykdymo individualizavimo principu, kurio esmė yra ta, kad pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį, todėl vertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet taip pat ir kitos aplinkybės, turinčias reikšmės sprendžiant lygtinio paleidimo tikslingumą, jų tarpe ir padarytos veikos, nuteistojo pavojingumas. Teismas taiko lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo įstaigos, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis V. Č. jau yra atlikęs LR BVK 157 str. 3 d. 3 p. privalomus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą be formaliojo pagrindo turi būti nustatytas ir materialusis pagrindas, jog lygtinai paleidžiamas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo V. Č. elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, atsižvelgė į jo patenkinamą charakteristiką, nuobaudas, pataisos įstaigos poziciją, jog ji netarpininkauja dėl lygtinio paleidimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistasis šiuo metu dar negali būti lygtinai paleistas iš pataiso įstaigos.

Psichologinės tarnybos išvadoje nurodyta, jog nuteistasis negatyvių nuostatų neturi, tačiau rizika padaryti pakartotiną nusikaltimą yra vidutinė, buvimas destabilizuojančioje aplinkoje gali paskatinti nusikalstamą elgesį. Pataisos namų administracijos V. Č. charakterizuojamas patenkinamai. Charakteristikoje nurodyta, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu keturis kartus skatintas, tačiau dešimt kartų pažeidė vidaus tvarkos taisykles, šešis kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis, nuobaudos negaliojančios, ne vieną kartą pastebėtas vartojant alkoholį. Pataisos namų administracijos nuomone, netikslinga nuteistąjį V. Č. lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, o sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, teismui pataisos įstaigos administracijos nuomonė yra ypatingai svarbi, nes jie betarpiškai bendrauja su nuteistaisiais. Teismui privalu vertinti ir tai, kad V. Č. teistas penkis kartus, bausmę atlieka už labai sunkaus ir visuomenei pavojingo nusikaltimo (kvalifikuoto nužudymo) padarymą, neatliktos bausmės dalis dar gana didelė. Įvertinus šias aplinkybes, negalima daryti išvados, kad asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, jog būtų galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės.

Skunde nurodytas argumentas, kad jis yra silpnos sveikatos, negali būti pagrindas skundžiamos nutarties naikinimui, kadangi nuteistiesiems sveikatos apsauga yra garantuojama LR BVK 11 str. 1 d. 3 p. ir kituose poįstatyminiuose aktuose numatytomis priemonėmis. Pažymėtina, kad LR BK 76 str. numato galimybę atleisti asmenį nuo likusios bausmės dėl sunkios sveikatos būklės, proceso reikalavimai numatyti LR BPK 359str., kad būtina gydytojų komisijos išvada, tačiau šiuo atveju skundas nagrinėjamas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos LR BVK 157 str. nustatyta tvarka.

Konstatuojama, kad šiuo metu nuteistajam atlikus 2/3 paskirtos bausmės ir lygtinai paleidus jį iš laisvės atėmimo įstaigos, valstybės taikomos priemonės nebus adekvačios siekiamam tikslui – nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir jį paveikti taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (LR BK 41 str. 2 d.). Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nutartis pagrįsta ir teisėta, motyvuotai nurodytos pataisos įstaigos teikimo atmetimo priežastys, nėra teisinio pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo V. Č. skunde nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutari a:

atmesti nuteistojo V. Č. skundą ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010-06-29 nutartį.

Nutartis neskundžiama.