Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Gintautas Būga, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, įmonės kodas 112021042, buveinės adresas Kęstučio g. 45, Vilnius LT-08124, atsiskaitomoji sąskaita Nr.LT51 7044 0600 044 3925 AB SEB bankas ieškinį atsakovui F. Š. (F. Š.), asmens kodas nežinomas, gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), tretysis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, dėl turto dalies nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose priimtas ieškovės Valstybės įmonės Turto bankas ieškinys atsakovui F. Š. dėl turto dalies, esančios bendrojoje su kitais asmenimis nuosavybėje nustatymo.

Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes Visagino miesto 2-asis notaro biuras 2019 m. vasario 14 d. išdavė liudijimą, kad po V. Š. mirties, pradėta paveldėjimo byla, kurioje dėl palikimo priėmimo kreipėsi VĮ Turto bankas, kuris Valstybės vardu priima palikimą. Palikimo perėjimo valstybei liudijimas galės būti išduotas tik nustačius sutuoktinių turto dalis.

Atsakovui F. Š. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus 30 dienų asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje), o Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijai procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį niekas nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas teismo sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra, įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovės pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pasitvirtinus jų turiniui, ieškinys būtų pagrįstas.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad V ir F. Š. santuoka sudaryta 1977 m. vasario 4 d. Santuokos metu, 1992 rugsėjo 17 d. pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu V. Š. įgijo butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esantį (duomenys neskelbtini). V. Š. mirė 2015 m. lapkričio 8 d.

Iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo šeimos santykius Lietuvoje reglamentavo Santuokos ir šeimos kodeksas (toliau - SŠK). Pagal tuo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio nuostatas, turtas, įgytas santuokos metu, buvo laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir šiuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (CK 3.87, 3.88 straipsniai). Taigi iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad Butas buvo įgytas santuokos metu ir buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tiek SŠK, tiek 2000 m. CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas - turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Taigi įstatymo nustatyta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija. Be to, santuokoje įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tik CK 3.88 straipsnio 3 dalyje yra nustatyti bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto registravimo ypatumai: turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai; kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog tam, kad viešajame registre registruotinam turtui būtų galima taikyti sutuoktinių turto bendrumo prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis), būtinas bent vienas iš pirmiau nurodytų įrašų, t. y. arba įregistravimas turto abiejų sutuoktinių vardu, arba pažymėjimas registre, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė, nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Tačiau pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalį CK 3.88 straipsnio 3 dalies normos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo taikomos tada, kai turtas registruojamas galiojant 2000 m. CK. Iki naujojo CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas santuokos metu (Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-238-619/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. N. K, bylos Nr. 3K-3-30/2011; kt.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog minėto turto ½ dalis priklausė V. Š..

Sutinkamai su CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės reikalavimai tenkinami visiškai. Ieškovė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 11 p.). Kadangi ieškinys patenkintas, iš atsakovo turėtų būti priteistas valstybei 100 Eur dydžio žyminis mokestis.

CPK 93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos valstybei. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertindamas tenkinamų reikalavimų santykį ir nenustatęs aplinkybių, kad atsakovo procesinis elgesys buvo netinkamas, nepriteisia iš atsakovo valstybei 100 Eur žyminio mokesčio.

Valstybei bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tai yra pašto išlaidos, yra 5,52 Eur ir yra priteistinos iš atsakovo (CPK 92 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 (nauja redakcija 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusiai 2015 m. lapkričio 8 d., nuosavybės teisę į ½ dalį buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) ir ½ dalį lėšų, esančių galiojančiose bankų sąskaitose.

Priteisti iš atsakovo F. Š. (F. Š.), asmens kodas nežinomas, gimusio (duomenys neskelbtini), 5,52 Eur (penkis eurus 52 ct) į valstybės biudžetą išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660).

Atsakovas(-ė) negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmams pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2-3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.