Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.7; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.2.2; 2.1.8; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2

2024 m. balandžio 3 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) faktiškai gyvenantis – (duomenys neskelbtini), teistas: 2018 m. spalio 3 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį arešto bausme 40 parų; 2019 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį arešto bausme 20 parų; 2021 m. gegužės 25 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243straipsnį, laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant 2 metams, Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. lapkričio 5 d. nutartimi panaikintas paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs 2022 m. rugpjūčio 5 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė, įrodymai ir jų vertinimas

1. M. S., 2023 m. spalio 23 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), vieną kartą diržu sudavė mažamečiam sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) per kojas ir taip sukėlė šeimos nariui nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą.

2. Kaltinamasis M. S. savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2023 m. spalio mėn. pradžioje jo vaiko - M. S. motinai laikinai išvykus į Vokietiją, ji M. paliko jam prižiūrėti. Su M. buvo labai sunku tvarkytis, jis nenorėjo eiti į mokyklą, jo neklausė, M. netgi vežė pas psichologus. M. vis norėjo sugrįžti pas motiną, nes jam nebūdavo duodama tiek laisvės kiek duodavo motina. 2023 m. spalio 23 d., tai yra pirmadienį ryte, būnant pas jo motiną (M. močiutę) adresu (duomenys neskelbtini), M. vėl nenorėjo eiti į mokyklą ir jo neklausė. Norėdamas sūnų pagąsdinti ir priversti jo klausyti paėmė diržą ir su diržu sudavė M. per dešinę koją. Smūgis buvo tik vienas ir nebuvo stiprus. Nuo suduoto smūgio sūnus išsigando ir pradėjo verkti. Jam taip pat pagailo sūnaus, todėl jam nieko nebesakė ir nebedarė. Tuo metu jokių žymių nuo smūgio diržu ant sūnaus kojų nematė, nors sūnus ir buvo su šortais. Tą dieną sūnaus taip ir neprikalbėjo eiti į mokyklą, nors jam skambino iš mokyklos ir sakė, kad jis turi užtikrinti vaiko atvykimą į mokymo įstaigą. Kitą dieną (antradienį) sūnus jau nuėjo į mokyklą. Pilnai pripažįsta savo kaltę dėl jam pateikto kaltinimo ir dėl to nuoširdžiai apgailestauja.

3. Kaltinamajam pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

4. Be kaltinamojo pilno prisipažinimo, jo kaltė taip pat visiškai įrodyta:

4.1 Nukentėjusiojo M. S. atstovės pagal įstatymą (liudytojos) J. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ji parodė, kad 2023 m. spalio mėn. ji išvyko į užsienį, vaiką M. paliko tėvui M. S.. 2023 m. spalio 23 d., per „Messenger“ programėlę jai paskambino sūnus M., jis verkdamas pasakė, kad jį muša tėvas, kad jam skauda. Tada sūnus jai iš karto persiuntė nuotraukas, kuriose buvo matyti ant kojos sužalojimas, paraudimas. Po nuotraukomis sūnus rašė: „Čia tėtis su diržu trenkė“. Ji iš karto tas nuotraukas persiuntė socialinei darbuotojai Ž. Č. ir prašė, kad pasižiūrėtų, kas vyksta. Tą pačią dieną ji kalbėjo su sūnumi. Jis sakė, kad liko gyventi pas močiutę, o tėvas išėjo gyventi kitur. Sūnus jos vis klausinėjo, kada ji atvažiuos jo pasiimti. (t. 1, b. l. 74-77)

4.2 Liudytojos Ž. Č. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ji parodė, kad 2023 m. spalio 24 d., ryte pastebėjo, jog į jos telefono „Messenger“ programėlę yra atėjęs pranešimas iš M. S. mamos J. D.. Ji atsiuntė nuotraukas, kuriose matėsi mėlynės. Ji parašė, kad čia sužalotas M. S., jį sužalojo jo tėtis M. S.. Ji mano, kad nuotraukas mamai atsiuntė pats M., nes iš nuotraukų matosi, kad darytos ekrano nuotraukos. J. D. jai apie viską pranešė, nes dirba su jų šeima kaip socialinė darbuotoja. Su vaiku toje šeimoje visada buvo problemų, jis buvo kaprizingas, neklausydavo tėvų. Ankščiau vaikas gyveno su savo motina J., bet vėliau ji vaiką paliko tėvui M., nes pati galimai išvyko dirbti į užsienį. Su motina lankydavosi pas psichiatrą, taip pat kai tėvui atiteko sūnaus globa, buvo užregistruoti lankyti psichologą. (t. 1, b. l. 44-45)

4.3 Liudytojos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės) Nomedos Idienės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Ji parodė, kad 2023 m. spalio 24 d. buvo gautas pranešimas, kad prieš vaiką M. S. tėvas M. S. panaudojo smurtą. Nuvykus į nurodytą vietą adresu (duomenys neskelbtini), jau buvo pareigūnai, močiutė, vaiko tėvas bei pats vaikas M. S.. Aiškinosi su vaiku kas nutiko. M. S. aiškino, kad tėvas vieną kartą sudavė diržu virš kelių, sakė, kad jam skaudėjo, skausmas buvo „kaip šimtas bičių būtų sugėlę“, minėjo, kad pusę dienos negalėjo sulenkti kojos. Skaudėjo ir negalėjo dėl to eiti į mokyklą. Vaikas nebuvo išsigandęs, aiškino viską pakankamai ramiai. Girdėjo, kaip vaikas atvykusiems medikams aiškino, kad vieni sužalojimai iš ankščiau, o paraudimas yra nuo sudavimo. Jai vaikas rodė nuotraukas, kur buvo nusiuntęs motinai. Nuotraukose matėsi paraudimas aukščiau kelių. Tėvas M. S. pripažino, kad jis sudavė vaikui vieną kartą per kojas. Namuose buvusi močiutė patvirtino, kad matė kaip M. S. rankose turėjo diržą. (t. 1, b. l. 51-54)

4.4 Liudytojos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistės) Jurgitos Misiūnienės ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie savo esme yra analogiški liudytojos Nomedos Idienės parodymams. (t. 1, b. l. 58-61)

4.5 Liudytojo Aivaro Mišlėno ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis parodė, kad 2023 m. spalio 24 d. dirbo Rokiškio policijos komisariato Reagavimo skyriuje, kai apie 9.35 val. buvo gautas pranešimas iš socialinės darbuotojos Ž. Č. dėl smurto prieš vaiką. Nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo rastas vaiko M. S. tėvas M. S.. Jam buvo nustatytas 2,95 promilių neblaivumas. Jis paaiškino, kad buvusi sugyventinė J. D. jam paliko vaiką, pati išvyko į užsienį. Jis su vaiku negali susitvarkyti, vaikas jo neklauso, nenori eiti į mokyklą, todėl vakar, tai yra 2023 m. spalio 23 d., konflikto su sūnumi metu jis vieną kartą diržu trenkė vaikui. Aiškino, kad trenkė nestipriai, vaiko nesužalojo. Atvykusios vaiko teisių apsaugos specialistės bendravo su vaiku ir jis girdėjo, kaip M. S. papasakojo, kad vakar, tai yra 2023 m. spalio 23 d. ryte, prieš einant į mokyklą tarp jo ir tėčio M. S. įvyko konfliktas dėl to, kad jis nenorėjo eiti į mokyklą ir konflikto metu miegamojo kambaryje tėtis diržu vieną kartą trenkė jam į kairę koją ir pataikė į vidinę šlaunies dalį. Berniukas pasakojo, kad kai tėtis diržu jam trenkė į koją, jam skaudėjo visą dieną, kad skausmas buvo toks didelis, kaip kad „įgeltų 100 bičių“. Dėl skausmo negalėjo eiti į mokyklą. Skausmas praėjo tik kitą dieną. Berniukas buvo apžiūrėtas dalyvaujant skubios medicinos pagalbos specialistei. Ant kojos buvo matoma mėlynė ir įbrėžimas. Vaikas aiškino, kad vienas sužalojimas atsirado po to, kai tėvas sudavė jam diržu, o kitas iš ankščiau, kai užsigavo pats. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo mažamečiui. M. S. vaikų teisių specialisčių sprendimu buvo paliktas močiutės globai, o tėvas M. S. išėjo gyventi pas savo tėvą. M. S. buvo paaiškinta, kad jis negali būti kartu su sūnumi, nes prieš jį panaudojo fizinį smurtą. (t. 1, b. l. 65-68)

4.6 Savanoriško daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. spalio 24 d. Ž. Č. pateikė J. D. jai persiųstas nuotraukas, kuriose matyti M. S. sužalojimas ant kojos, paraudimas. Po nuotrauka įrašas: „čia tėtė trenkė iš diržo“. (t. 1, b. l. 108-111)

4.7 Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenimis, iš kurių matyti, kad 2023 m. spalio 24 d. buvo apžiūrėtas M. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini). Kvietimo priežastis: „berniukas 10 m., mėlynė ant kojos, praneša policijos pareigūnas“. Įvykio aprašyme nurodyta: vaiko žodžiais vakar tėtis šėrė su diržu. Kojoje virš kelio stebima 3-4 cm mėlynė, daugiau skundų neturi. Nustatytas šlaunies sumušimas. (t.1, b. l. 118-121)

4.8 2023 m. spalio 27 d. Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vaiko situacijos vertinimo anketa, kurioje nurodoma, kad 2023 m. spalio 24 d. bendrauta su M. S., kuris nurodė, kad „vakar susipyko su tėčiu ir tėtis sudavė diržu, labai skaudėjo“. Taip pat bendrauta su M. S., kuris nurodė, kad sūnus jį išvedė iš kantrybės, nes nenorėjo eiti į mokyklą ir jis vieną kartą diržu nestipriai sudavė sūnui per šlaunį. (t. 1, b. l. 91-107)

4.9 Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodyta, kad M. S. 2023 m. spalio 25 d. pateikė diržą, kuriuo sudavė savo sūnui. Šio diržo apžiūros metu nustatyta, kad diržas su metaline sagtimi, diržo bendras ilgis 118 cm, plotis 3,8 cm. (t. 1, b. l. 122, 123-126)

5. Išdėstyti kaltinamojo, liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga patvirtina ir įrodo, kad M. S. kilusio konflikto su sūnumi M. S. pasekoje tyčia vieną kartą sudavė su diržu sūnui M. S. per kojas dėl ko atsirado odos paraudimas ir tuo M. S. buvo sukeltas fizinis skausmas. Atsižvelgiant į tai, kad M. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini), todėl laikytina nustatytu, kad M. S. fizinį skausmą sukėlė savo sūnui, kuris yra mažametis (dar nesulaukęs 14 metų).

6. Remiantis išdėstytais argumentais ir motyvais laikytina nustatytu ir įrodytu, kad M. S., 2023 m. spalio 23 d., apie 7.00 val., (duomenys neskelbtini), vieną kartą diržu sudavė mažamečiam sūnui M. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) per kojas ir taip sukėlė šeimos nariui nukentėjusiajam M. S. fizinį skausmą, todėl tokia M. S. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

II. Bausmės skyrimo motyvai

7. Kaltinamojo M. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą neišnykus teistumui, tai yra būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

8. Parenkant bausmės rūšį M. S. už jo padarytą nusikaltimą atsižvelgiama į tai, kad jis praeityje jau buvo teistas (t. 1, 136-147), naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Atsižvelgiama taip pat ir į tai, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu mažamečiam vaikui buvo suduotas tik vienas sąlyginai nestiprus smūgis diržu į gyvybiškai nepavojingą kūno vietą. Galimai kaltinamojo elgesiui įtakos turėjo ir jo turimi psichikos sutrikimai susiję su alkoholio vartojimu bei psichozinis sutrikimas t. 1, b. l. 168). Dėl panaudoto smurto iš esmės vaikui buvo tik sukeltas fizinis skausmas, tačiau tai nebuvo susiję su sužalojimų padarymu, kurių gydymas būtų susijęs su ilgesne medicinine intervencija, kas šiek tiek mažina padarytos veikos pavojingumą. Teismo nuomone, esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. S. parinktina su trumpalaikiu laisvės atėmimu susijusi bausmės rūšis, tai yra arešto bausmė, kuri vykdytina realiai.

9. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad M. S. padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, jis kaip asmenybė charakterizuojamas daugiau neigiamai (anksčiau teistas (t. 1, 136-147), baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 160-163)), jo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes M. S. skirtinas bausmės dydis didesnis nei arešto bausmės, galimos skirti už nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkis (BK 61 straipsnio 2 dalis).

10. Kaltinamasis savo kaltę pripažino pilnai, dėl to bylos nagrinėjimo procese buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam skirtinos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

11. M. S. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 2, b. l. 1-5), paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikintina.

12. Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržas, paimtas iš kaltinamojo M. S. kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankis (saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje pagal 2024 m. sausio 26 d. Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktą Nr. PD-00000020390) (t. 1, b. l. 129-130) nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BK 72 straipsnio 1-3, 6 dalys, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktai).

13. Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas,

Rezoliucinė dalis

nuspren džia:

M. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje ir skirti jam arešto bausmę 60 (šešiasdešimt) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi M. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti, kad jam yra paskirta galutinė arešto bausmė 40 (keturiasdešimt) parų.

Arešto bausmę paskirti atlikti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjime.

M. S. išaiškinti, kad jis arešto bausmės atlikimui ne vėliau kaip per septynias dienas nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą (Šiauliai, Trakų g. 10) darbo dienomis, įstaigos darbo metu, planuojamą atvykimo laiką iš anksto suderinęs telefonu su įstaiga (kontaktiniai telefonai nurodomi Lietuvos kalėjimų tarnybos internetinėje svetainėje www.kaldep.lt), o dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių nustatytu laiku negalėdamas atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu pranešti Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo administracijai, pateikti neatvykimo priežastis pateisinančius dokumentus ir suderinti su ja atvykimo atlikti bausmę datą.

Išaiškinti M. S., kad jam nurodytu terminu neatvykus į Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą ir nustatyta tvarka nepranešus bei nesuderinus bausmės vykdymo atlikimo datos, įstaigos administracija per penkias dienas turi teisę kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo. Be to, savanoriškai neatvykus per nurodytą laikotarpį, neatvykimas gali būti laikomas ir vengimu atlikti arešto bausmę.

M. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – diržą, paimtą iš M. S. kaip nusikalstamos veikos padarymo įrankį, saugomą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugykloje (2024 m. sausio 26 d. Paimto, konfiskuotino turto, turto, į kurį nuosavybės teisės laikinai apribotos, daiktinių įrodymų perdavimo ir priėmimo aktas Nr. PD-00000020390) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.