Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas Tauragės apylinkės teismo 2022-05-02 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2 epizodai), taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnį, 64¹ straipsnį - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant intensyvią priežiūrą - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo laiką namuose nuo 22 val. iki 6 val., bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; 2022-11-11 nutartimi 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę. Bausmę atliko (duomenys neskelbtini), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V., 2025 m. sausio 22 d., laikotarpyje tarp 14 val. 30 min. ir 17 val. 00 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtą prieš mažametį savo sūnų K. V., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. mediniu vaikiškos lovelės strypeliu tyčia sudavė ne mažiau šešių smūgių K. V. į įvairias kūno vietas, ir padarė poodines kraujosruvas kairiame sėdmenyje, klube, šlaunyje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje ausyje, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam K. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2025 m. sausio 23 d. tarnybinio pranešimo (1 t., b.l. 20-21) matyti, kad 2025 m. sausio 23 d. (duomenys neskelbtini) AVPK pareigūnams pagal pranešimą dėl galimo fizinio smurto prieš mažametį, atvykus į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kartu su vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistėmis, buvęs K. V. nurodė, kad vakar prieš jį smurtavo tėtis, sumušė su medine lazda. Ant vaiko kūno matėsi akivaizdūs smurto požymiai.

Iš 2025 m. sausio 24 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) VTAS pranešimo dėl galimo smurto prieš nepilnametį (1 t., b.l. 84-86) matyti, kad 2025 m. sausio 23 d. į (duomenys neskelbtini) atėjo (duomenys neskelbtini) klasės mokinys K. V., gim. (duomenys neskelbtini), su veido sumušimais ir nubrozdinimais. Vaikas nurodė, kad namuose fiziniu smurtu jį auklėjo tėvas, sudavė su pagaliuku, nes ,,neskaitė”. VTAS specialistei aptariant situaciją su vaiku, 2025 m. sausio 23 d., 12.15 val., K. V. nurodė, kad ,,jam su pagaliuku tėtis davė, nes neskaitė, tas pagaliukas visada yra, sudavė per visur, parodė užpakalio kairę pusę”. Vaikas sakė, kad jam skaudėjo, verkė. Kai mama grįžo, mamai pasakojo, kad tėtis jį mušė (1 t., b.l. 87-90).

Iš 2025 m. sausio 23 d. asmens apžiūros protokolo (1 t., b.l. 32-34), fotolentelės (1 t., b.l. 36-41) matyti, kad ant K. V. kūno užfiksuoti matomi smurto požymiai: kraujosruvos ant kojų, kairės rankos virš pažasties, ant kaktos.

VTMT (duomenys neskelbtini) Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 31) nurodyta, kad K. V. nustatyta poodinės kraujosruvos kairiame sėdmenyje, klube, šlaunyje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje ausyje-smilkinyje. Sužalojimai šlaunyje padaryti kietu buku pailgos formos daiktu, pvz.lazda; kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kokiu tai pailgu daiktu, tiek ranka, tiek ir kokiu kitu aplinkos daiktu. Sužalojimai padaryti šešių smūgių pasekoje. K. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1.t., b.l. 31).

Kitų objektų apžiūros protokolu (1 t., b.l. 127-129) apžiūrimas (duomenys neskelbtini) VPK RS tyrėjo Ž. S. kūno kameros įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Įrašo pradžia - 2025-01-23 13 val. 34 min. 11 s, pabaiga - 2025-01-23 13 val. 47 min. 11 s. Įrašo trukmė - 13 min.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo (1 t., b.l. 9-19) matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini).

Iš patalpų apžiūros protokolo (1 t., b.l. 119-126) matyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) klasės rūbinės patalpos apžiūra.

Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad M. V., 2025 m. sausio 22 d., laikotarpyje tarp 14 val. 30 min. ir 17 val. 00 min., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, būdamas savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo smurtą prieš mažametį savo sūnų K. V., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. mediniu vaikiškos lovelės strypeliu tyčia sudavė ne mažiau šešių smūgių K. V. į įvairias kūno vietas, ir padarė poodines kraujosruvas kairiame sėdmenyje, klube, šlaunyje, kelio sąnaryje, kaktoje, kairėje ausyje, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam K. V. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Be M. V. kaltės pripažinimo, jo nusikalstamus veiksmus patvirtina liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, asmens apžiūros protokolas, fotolentelės, VTMT (duomenys neskelbtini) Teismo medicinos specialisto išvada, kitų objektų apžiūros protokolas. M. V. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje (t.y. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) nurodytą veiką padarė mažamečiui arba kankindamas nukentėjusį asmenį.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jo baigtumą, kaltininko kaltės formą. M. V. padarė vieną tyčinį (tiesioginė tyčia) baigtą nusikaltimą, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), susijusį su K. V. sveikata. Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. M. V. teistas, teistumas neišnykęs (2 t., b.l. 37-42), administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 32-34), dirbantis. M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, atsižvelgdamas į visas anksčiau aptartas aplinkybes, daro išvadą, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pasiekti kaltinamajam M. V. už įvykdytą nusikaltimą paskyrus pagal BK 143 straipsnio 3 dalyje numatytą bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Taigi, už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą M. V. skirtina 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo laiką gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 5 dalies 4 punktas). Kadangi M. V. pripažino kaltę ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, skiriamos bausmės dydis mažintinas vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir jam skirtina galutinė - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo laiką gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir draudimą 6 (šešis) mėnesius vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-01-23, 13.58 val. (1 t., b.l. 175-177) iki 2025-01-24 13.51 val. (2 t., b.l. 2-3) (1 dieną), ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis). Teismo vertinimu, pagal M. V. asmenybę ir jo padarytą nusikalstamą veiką, būtent tokia bausmė ir būtent tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.

M. V. 2025 m. birželio 20 d. nutartimi pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo K. V., paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikintina.

Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio 1 dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

Civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo, kuriuo prašoma iš kaltinamojo M. V. priteisti 98,43 Eur už nukentėjusiajam K. V. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigoje.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis K. V. dėl sveikatos sutrikdymo buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, dėl nukentėjusiojo gydymo civilinės ieškovės patirtos žalos dydis įrodytas pateiktais dokumentais (1 t., b. l. 107-112), todėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo M. V. priteistinas 98,43 Eur turtinės žalos atlyginimas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (BPK 113 straipsnio 2 dalis, CK 6.263, 6.290 straipsniai).

Įgaliotas nukentėjusiojo K. V. atstovas advokatas Z. P., atstovaudamas mažamečio nukentėjusiojo interesus, dėl mažamečio nukentėjusiojo patirto fizinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimo, pažeminimo ir kt., pareiškė civilinį ieškinį 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nurodydamas, jog kaltinamasis M. V. nukentėjusiajam turi atlyginti 1000 Eur neturtinę žalą (1 t., b.l. 67-69).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos sumos svyruoja nuo kelių šimtų eurų.

Pateiktame civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė ne tik padarytos neturtinės žalos sumą, bet nurodė ir konkretesnių detalių ar savo išgyvenimų po įvykio, kurie pagrįstų civilinį ieškinį. K. V. buvo sukeltas nežymus sveikatos sutrikdymas, dėl sumušimų patyrė dvasinius išgyvenimus (1 t., b.l. 67-69). Kadangi, kaltinamasis pagal BK 140 straipsnio 3 dalį pripažintinas kaltu, bei įvertinus padarytus K. V. sužalojimus, nurodytus VTMT (duomenys neskelbtini) Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 31), teismo įsitikinimu, iš kaltinamojo M. V. prašoma priteisti 1000 Eur suma, yra nepagrįsta nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, tokia suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, tinkamą kaltinamojo ir nukentėjusiojo interesų balansą, be to, atsižvelgtina dar ir į tai, kad K. V. yra išlaikomas paties M. V., todėl nukentėjusiojo K. V. civilinys ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš kaltinamojo M. V. priteistina 500 Eur suma neturtinei žalai atlyginti (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirtina K. V. motina G. B.

Byloje 2025 m. liepos 22 d. gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (procesinis dokumentas Nr. DOK-(duomenys neskelbtini)), kurioje nurodyta, kad advokatui Z. P. teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam K. V. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma 591,67 Eur.

Teismas, įvertinęs tai, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos t.y. 591,67 Eur iš kaltinamojo turi būti išieškotinos valstybės naudai, kadangi dėl jo kaltės susidarė teisinės pagalbos išlaidos.

Iš 2025 m. vasario 11 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad kaltinamajam M. V. buvo paskirtas gynėjas advokatas R. J., kuris atstovavo jo interesus ikitiesminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje. Kaltinamajam M. V. yra 100 proc. suteikta apmokama antrinė teisinė pagalba, galiojanti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, todėl klausimas dėl išlaidų išieškojimo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra - buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis - įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 (šešis) mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir paskirti jam galutinę - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su intensyvia priežiūra – buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, - įpareigojant nuo 22.00 val. iki 07.00 val. būti Lietuvos probacijos tarnybai nurodytu faktiniu gyvenamosios vietos adresu, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per šį laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 6 (šešis) mėnesius uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025-01-23, 13.58 val. iki 2025-01-24 13.51 val. (1 dieną), ją prilyginant trims laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti M. V. recidyvistu .

M. V. 2025 m. birželio 20 d. nutartimi pratęstą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo K. V., palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti panaikinti.

(Duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš M. V. 98,43 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 43 ct) turtinės žalos atlyginimui Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri turi būti sumokėta į banko sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333, esančią banke „Swedbank“, AB, nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą.

Nukentėjusiojo K. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti K. V. iš M. V. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti K. V. įstatyminę atstovę, jo motiną G. B.

Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš M. V. valstybei 591,67 Eur (penkių šimtų devyniasdešimt vieno euro 67 ct) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB ,,Artea” banke, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Urbo bankas, įmokos kodas 5630, paskirtis ,,įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą”.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.