- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-07-21
- Bylos Nr.
- 2A-421-253/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Pupeikienė, Savinijus Katauskas, Danguolė Martinavičienė
- Ieškovas
- K. A.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“
- Advokatai
- Asta Mačernytė
- Kategorijos
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2A-421-253/2010
Teisėjas Egidijus Mickevičius Procesinio sprendimo kategorija
NUTARTIS
2010 m. liepos 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė teisėja Albina Pupeikienė, kolegijos teisėjai Savinijus Katauskas, Danguolė Martinavičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, dalyvaujant ieškovei K. A. ir jos atstovei advokatei Astai Mačernytei, viešame kolegijos posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. A. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė teismo priteisti iš atsakovės UAB „Debreceno valda“ 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad 2009-06-02 jos mažametis sūnus, žaisdamas ant vejos prie namo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, įkrito į neuždengtą šviesduobę ir jam lūžo raktikaulis. Teritoriją administruoja atsakovė, kuri neužtikrino saugios bendro naudojimo objektų priežiūros. Vaikas turi kalbos, budrumo ir kitų sutrikimų, o po šios traumos jis buvo nustojęs kalbėti, jie turėjo atidėti kelionę į sanatorinį gydymą.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės ieškovei 7 500 Lt neturtinės žalos bei 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas, vadovaudamasis Klaipėdos miesto savivaldybės direktoriaus 2005 m. įsakymu, kuriuo patvirtintas administruojamų namų sąrašas, bei 2008-09-30 įsakymu, kuriuo patvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, nustatė, kad atsakovė yra atsakinga už nuolatinę namo techninę priežiūrą ir neužtikrino tvarkingo namo eksploatavimo – neuždengė namo šviesduobių ir taip sukėlė grėsmę aplinkinių saugumui ir sveikatai. Žala padaryta mažamečio vaiko sveikatai, tačiau duomenų, kad tai sukėlė ilgalaikes pasekmes nėra – gydymas netruko ilgai, vaikas pasveiko, lanko darželį. Ieškovė, žinodama, kad vaikas turi sveikatos sutrikimų, nebūdama įsitikinusi vietos, kurioje leido vaikui žaisti, saugumu, taip pat iš dalies prisidėjo prie žalos atsiradimo. Dėl šių priežasčių ieškiniu prašoma priteisti žalos atlyginimo suma sumažinta iki 7 500 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Debreceno valda“ apeliaciniu skundu nesutinka su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimo dalimi, kuria tenkintas ieškovės ieškinys, ir prašo ją panaikinti bei ieškovės ieškinį atmesti. Nurodo, kad atsakovė nėra namo, prie kurio susižalojo vaikas, rūsio langų šviesos ir vėdinimo šviesduobių savininkė, ji vykdo gyvenamųjų namų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą. Byloje, susijusioje su savivaldybei priklausančio turto administravimu, atsakove turėjo būti patraukta savivaldybė. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis nepagrįstas, neatsižvelgta į neatsargią atsakovės kaltės formą, didelį ieškovės neatsargumą, nes ji tinkamai neprižiūrėjo 2 metų 9 mėnesių psichologinės raidos sutrikimų turinčio vaiko ir iš dalies prisidėjo prie traumos atsiradimo. Teismas nenustatė ieškovės kaltės dydžio ir žalos vaiko sveikatai pasekmių – vaiko trauma nepriskirtina prie sunkių, byloje nėra duomenų apie ilgalaikes traumos pasekmes. Neturtinės žalos dydis nustatytas netinkamai, neįvertinus visų įstatyme nustatytų kriterijų.
Ieškovė atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovė pripažino savo atsakomybę už šviesduobių priežiūrą, nes jos atstovė patvirtino, kad rūpinosi duobių uždengimu, tačiau dangčiai buvo vagiami. Įvykio metu buvo rengiamasi uždengti duobes. Ieškovės vaiko, turinčio psichologinės raidos sutrikimų, kontaktus su išoriniu pasauliu reikia skatinti, todėl riboti vaiko judėjimo laisvės negalima.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje yra nustatyta, kad ieškovė prašė priteisti 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo už jos mažamečio sūnaus M. J. A. gim. 2006 m. (duomenys neskelbtini), patirtą traumą įkritus į namo rūsio langų šviesduobę teritorijoje, už kurios priežiūrą atsako atsakovė UAB „Debreceno valda“.
Apeliantė UAB “Debreceno valda“ nurodo, kad ji nėra namo, prie kurio susižalojo vaikas, savininkė, todėl už patirtą žalą neatsako. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais argumentais. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio mėnesio įsakymu UAB “Debreceno valda“ paskirta Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore, jai priskirtų administruoti namų sąraše yra ir namas (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, prie kurio susižalojo ieškovės vaikas. Klaipėdos mieto savivaldybės administracijos direktorius 2008-09-30 įsakymu patvirtintų Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.5 punktas numato, kad administratorius organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą (apžiūras, eksploatavimą, privalomojo darbo remonto darbus ir kt.) ir namui priskirtos žemės sklypo tvarkymą, 9.13 punktas numato, kad administratorius turi atlikti visus veiksmus, būtinus bendrosios nuosavybės objektams valdyti, išsaugoti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti ir užtikrinti jų naudojimą pagal paskirtį. Ieškovės sūnus įkrito į prie atsakovės administruojamo namo rūsių langų esančias betonines šviesduobes, kurios turi būti uždengtos. Atsakovė UAB “Debreceno valda“ pripažino, kad šviesduobės buvo dengiamos dangčiais, tačiau jie buvo vagiami ir praeidavo tam tikras laiko tarpas iki nauju dangčių pagaminimo ir pritvirtinimo. Ieškovės sūnaus 2009-06-02 traumos metu šviesduobės buvo atviros. Atsakovė, būdama atsakinga už pastato naudojimą ir priežiūrą, nesiėmė jokių priemonių patekimui į duobes apriboti, kol bus pagaminti šviesduobių dangčiai, todėl turi atsakyti už ieškovės sūnaus, įkritusio į tokią į duobę, traumos pasekmes.
Neturtinė žala, išreikšta pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose numatytus ir konkrečioje byloje teismo pripažintus reikšmingais kriterijus. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad ieškovė turėjo įrodyti patirtos neturtinės žalos dydį ir patirtos traumos liekamuosius reiškinius. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus – ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, vaiko medicininių dokumentų išrašus konstatuoja, kad dėl 2009-06-02 vaiko kairio raktikaulio lūžio ieškovės sūnaus trauma nepriskirtina prie sunkių, gydymas buvo ambulatorinis ir truko 14 dienų (b. l. 61). Vaikui po traumos skaudėjo petį, kairės rankos judesiai buvo riboti, 2009-06-02 paskirtas gydymas – ortopedinis fiksacinis aparatas ir vaistai nuo skausmo. Skausmas mažėjo ir 2009-06-18 gijimą kontroliuojančiam gydytojui nebuvo pareikšta jokių nusiskundimų, kairės rankos judesiai buvo neriboti ir neskausmingi, todėl gydymas baigtas (b. l. 10-15, 21). 2009-06-22 gydytojas konstatavo, kad vaikui 2-3 kartus per mėnesį skauda galvą, nusiųstas okulisto konsultacijai. 2009-06-30 medicininiame išraše nurodyta, kad vaikui skauda galvą (b. l. 60). Tačiau byloje nėra duomenų, ar kada prasidėjo tokie skausmai, ar jie susiję su patirta trauma, nes 2009-06-02 gydytojas nustatė, kad yra skausmingas tik vaiko petys, o dėl galvos sutrenkimo ar skausmo nusiskundimų nebuvo. Tai, kad vaikas turėjo kalbos ir miego sutrikimų, nėra susiję priežastiniu ryšiu su 2009-06-02 trauma, nes tokios vaiko diagnozės nustatytos 2009-02-23, tai yra penkis mėnesius prieš įvykį. Dėl netikėtos traumos ieškovė ir jos vaikas patyrė stresą, skausmą, sūnų reikėjo gydyti, jis patyrė nepatogumų dėl tvarsčio, tačiau operacijos nereikėjo, gydymas nebuvo sudėtingas, truko neilgai ir byloje nėra duomenų apie ilgalaikes traumos pasekmes. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis apie neturtinę žalą, patirtą dėl ieškovės vaiko 2009-06-02 traumos, konstatuoja, kad neturtinės žalos dydis yra 5 000 Lt (CK 6.250 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovės sūnus turi psichologinės raidos sutrikimų, jam įvykio metu buvo 2 metai 9 mėnesiai, ir jis turėjo būti prižiūrimas motinos ar kito suaugusio asmens. Atsižvelgus į įvykio aplinkybes – kad namo rūsio langų šviesduobės yra lauke ir nelengvai prieinamoje vietoje, kad motina turėjo pareigą prižiūrėti mažametį vaiką ir būdama atidi, galėjo užkirsti kelią vaiko susižalojimui, konstatuotina, kad dėl atsiradusios neturtinės žalos yra ir ne tik atsakovės, bet ir ieškovės neatsargi kaltė – abiejų atsakomybės laipsnis vienodas, po 50 procentų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš atsakovės ieškovei priteistina 50 procentų patirtos neturtinės žalos atlyginimo – 2 500 Lt ir atitinkamai keistina skundžiamo teismo sprendimo dalis (CK 6.246, 6.247, 6.249, 6.250, 6.283 straipsniai, CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Iš atsakovės priteistina 60 Lt pirmosios instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų valstybei. Ieškovė sumokėjo atstovei advokatei 2 380 Lt už atstovavimą teisme, tačiau ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Spręsdamas klausimą dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos sumos dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintose Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (toliau – Rekomendacijos) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas. Ieškovės atsakovė parengė nesudėtingą ieškinį, raštu pateikė papildomus įrodymus ir sudalyvavo viename valandą laiko trukusiame teismo posėdyje. Atsižvelgus į nesudėtingą bylos pobūdį bei nedideles advokato darbo sąnaudas ir suteiktų paslaugų apimtį, pagrįstomis pripažintina 1 000 Lt ieškovės išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Iš atsakovės proporcingai tenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovei priteistina 170 Lt advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo (CPK 93 1 ir 4 dalys, 98 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Atsižvelgus į tenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį atsakovei iš ieškovės priteistina 150 Lt apeliacinės instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325–330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 29 d. sprendimą pakeisti.
Ieškovei K. A. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 2 500 Lt.
Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Debreceno valda“ valstybei priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 60 Lt, ieškovei K. A. priteistų atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą sumažinti iki 170 Lt.
Priteisti iš ieškovės K. A. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Debreceno valda“ 150 Lt apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.