- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-09
- Bylos Nr.
- 1A-24-594/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Kaltinamasis
- D. K.
- Advokatai
- Ruslanas Mazurovas
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio, Nerijaus Meilučio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bartusevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. (toliau – D. K.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. D. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2017 m. sausio 24 d. apie 17.00 val., „(duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centre, veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių yra išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. iš D. G. IĮ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išgryninti 2 000 eurų, pervestų į S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaita buvo užblokuota, t. y. kaltinamas padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu, padaręs išvadą, kad byloje nėra surinkta neginčijamų ir neabejotinų įrodymų kaltei pagrįsti, kaltė grindžiama tik prielaidomis, D. K. išteisino, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
3. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras A. Bartusevičius prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti D. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apylinkės teismas nepagrįstai liudytojų S. S., E. J., D. V. ir R. K. parodymus vertino kaip nepatikimus, vien tik todėl, kad jie šioje byloje buvo apklausti įtariamaisiais. Taip pat tinkamai neįvertino tos aplinkybės, kad vienintelis D. K. turėjo informaciją apie tai, jog pinigai jau pervesti į sąskaitą ir kokia konkrečiai pinigų suma yra pervesta, ir netgi įtarė, kad dalį sumos galėjo pasisavinti S. S. Prokuroras sutinka, kad D. K. kaltė iš esmės grindžiama tik liudytojų – buvusių įtariamųjų šioje byloje parodymais, tačiau jų parodymai yra patikimi, nuoseklūs ir logiški. Liudytojas E. J. nurodė, kad su S. S. nuvykęs į prekybos centrą ten susitiko D. V. ir R. K., kartu su jais buvo ir nepažįstamas jam asmuo, t. y. D. K., kuris vėliau kažkur dingo. Liudytojas D. V. nurodė, kad pas savo klasės draugę S. S. paprašė banko sąskaitos numerio, nes pas jį to buvo prašęs D. K. Būtent D. K. jam paskambino ir pasakė, kada pinigai buvo pervesti į sąskaitą, kokia konkreti suma ir, kad reikia juos išgryninti bei pasiūlė susitikti prekybos centre. Tačiau nepavykus pinigų išgryninti ir nuėjus išsiaiškinti į banko poskyrį, D. K. pamatęs apsaugos darbuotojus dingo. Visi keturi liudytojai iš esmės nurodė panašias įvykio aplinkybes ir D. K. vaidmenį šioje byloje, tačiau teismas dėl nesuprantamų priežasčių patikėjo D. K. įvykių versija, kad jis įvykio metu prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ apskritai nebuvo, o liudytojai jį apkalba. Teismas nevertino paties D. K. elgesio, kuris tik patvirtina, kad jis žinojo apie daromą nusikalstamą veiką, nes naudojosi kito asmens telefonu įvykio dieną, kai nuėjo su visais iki banko poskyrio ir pamatė apsaugos darbuotojus, supratęs, kad viskas gali pakrypti netinkama linkme, pasišalino iki atvykstant policijos pareigūnams.
3.2. Prokuroras atkreipia dėmesį ir į tai, kad S. S., E. J., D. V. ir R. K. buvo sulaikyti atėjus į banko skyrių, kai paaiškėjo, jog yra daroma nusikalstama veika, todėl jie buvo apklausti kaip įtariamieji. Prokuroras skunde pabrėžia, kad pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje, minėti liudytojai (apklausiami kaip įtariamieji) davė būtent tokius parodymus, kurie ir atskleidė D. K. nusikalstamą veiką. Paaiškėjus tikrosioms nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėms, prieš juos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir jų procesinė padėtis pasikeitė į liudytojų. Šie procesiniai veiksmai yra numatyti Baudžiamojo proceso kodekse, jie buvo atlikti pagrįstai ir teisėtai, todėl negalima sumenkinti šių liudytojų parodymų svarbos, o tuo labiau patikimumo. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimis, pagrįsdamas savo išvadas dėl liudytojų parodymų patikimumo vertinimo, netinkamai interpretavo jų esmę.
3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad in dubio pro reo principo turi būti laikomasi, tačiau jis neturi būti taikomas visais atvejais ir kiekvienoje byloje, jei tik atsiranda kokių tai nežymių neatitikimų, lyginant surinktus įrodymus. Teismų praktikoje įrodymai turi būti vertinami ne kiekvienas atskirai, o jų visuma ir sąsajos vienų su kitais. Jei iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisme ištirtų įrodymų, kaip šioje byloje, vertinant juos nuosekliai ir neatsiejamai, galima gana detaliai atkurti nusikalstamos veikos schemą, pasiruošimo jai procesą, jos eigą iki pat nepavykusio pasikėsinimo pabaigos bei D. K. vaidmenį šioje nusikalstamoje veikoje, in dubio pro reo principu nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje neturėtų būti grindžiamas teismo sprendimas.
Atsiliepimas
4. Išteisintojo D. K. gynėjas advokatas R. M. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad D. K. viso proceso metu kaltu neprisipažino ir nuosekliai tvirtino, kad apie jokius pinigų pervedimus nežino, nusikaltime nedalyvavo, D. V. surasti asmenį, kuris turėtų sąskaitą banke, neprašė ir su juo nesusirašinėjo. Be to, D. K. mano, kad D. V. gali jį apkalbėti siekdamas išvengti atsakomybės.
4.2. Atsiliepime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog vertindamas liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamaisiais, parodymus, teismas turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui. Tai reiškia, kad įrodymais galima pripažinti tik tokius liudytojų parodymus, kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtina kita bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad šioje byloje liudytojų – buvusių įtariamųjų parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga, todėl teismas jų parodymus vertino kritiškai ir pagrįstai jais nesivadovavo.
4.3. Atsiliepime akcentuojama, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Teismų praktika ne kartą patvirtino taisyklę, kad visos abejonės ar ikiteisminio tyrimo duomenimis neparemtos prielaidos baudžiamojoje byloje turi būti vertinamos išimtinai įtariamojo ar kaltinamojo naudai, o nesurinkus pakankamai kaltę pagrindžiančių duomenų, bylą privalu nutraukti ar priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Šalies argumentai
5. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis D. K. ir jo gynėjas prašė atmesti prokuroro apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro A. Bartusevičiaus apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinėje instancijoje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad D. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Ši išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, yra padaryta pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, kadangi nagrinėjant bylą netinkamai vertinti kaltinamojo ir liudytojų parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai įrodymai, nesiimta priemonių ištirti pateiktus su byla įrodymus, o būtent vaizdo įrašus iš (duomenys neskelbtini) banko. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir D. K. atžvilgiu priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 329 straipsnio 2 punktas, 326 straipsnio 4 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
8. Įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad D. K. apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, o būtent: 2017 m. sausio 24 d., apie 17.00 val., (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo centre, veikdamas grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, dėl kurių yra išskirtas atskiras ikiteisminis tyrimas, apgaule savo naudai pasikėsino įgyti svetimą turtą, t. y. iš D. G. IĮ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) banke, išgryninti 2 000 eurų, pervestų į S. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sąskaita buvo užblokuota, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
9. Išteisintasis D. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad padarant nusikalstamą veiką nedalyvavo, o apie sukčiavimo veiksmus sužinojo tik gavęs įtarimus. Iš liudytojų pažįsta tik R., kuris yra jo klasiokas. Nežino kodėl liudytojai nurodė, kad jis buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, jie jį apkalba. S., J., R. S. nepažįsta. Kur buvo 2017 m. sausio 24 d. nepamena, bet greičiausiai treniruotėje, tikrai nebuvo prekybos centre. Su R. susirašinėjo per „Facebook“, nes žaidė kartu žaidimą, tačiau telefonais su juo nesikeitė. Nežino kodėl V. nurodo, kad jie kartu susirašinėjo. Jo manymu, D. V. jį apkalba, nes pats bando išsisukti. R. K. taip pat jį apkalba, kodėl, paaiškinti negali, galimai dėl to, kad tarp jų ankščiau buvo konfliktas (t. 6, b. l. 56-57).
10. Tokius D. K. parodymus, teisėjų kolegija vertina kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kadangi jų nepagrindžia jokie kiti objektyvūs bylos duomenys – priešingai, juos paneigia. Sutiktina su prokuroro apeliaciniu skundu, kad D. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, padarymo patvirtina nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.
10.1. Nukentėjusysis D. G. apklausiamas pirmos instancijos teismo posėdyje parodė, jog 2017 m. sausio 24 d. apie 15.54 val. jo individualios įmonės buhalterei N. N. paskambino svetimi žmonės. Ji ilgai kalbėjo, tuo metu jis buvo netoliese, kitame kabinete. Jam ir jo sutuoktinei kilo įtarimas, kai buhalterė kažkam pradėjo diktuoti įmonės elektroninės bankininkystės slaptažodžius, jis priėjęs bandė klausti, kas čia skambina, tačiau buhalterė atrodė tarsi užhipnotizuota, suprato, kad tai sukčiai. Nieko nelaukdamas jis važiavo į bankus tikrinti sąskaitų ir jas užblokuoti. „(duomenys neskelbtini)“ paaiškėjo, kad iš įmonės sąskaitos jau yra nuskaityti 2000 eurų į kito asmens sąskaitą. Sužinojo, kad pinigai pervesti į S. S. sąskaitą. Šio asmens jis nepažįsta. S. S. sąskaitą pavyko greitai užblokuoti, todėl pinigai nebuvo išgryninti (t. 5, b. l. 81-82).
10.2. Nukentėjusioji N. N. apklausiama apylinkės teismo posėdyje parodė, kad įvykio dieną jai paskambino kitos įmonės, kurioje ji taip pat tvarkė buhalteriją, savininkė R. R. ir pasakė, kad davė jos telefono numerį AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui, kadangi yra plaunami pinigai. 2017 m. sausio 24 d., į mobiliojo ryšio telefoną jai paskambino vyras, prisistatė, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ vyresnysis ekonomistas N. M. ir pasakė, kad kažkas mėgina įsilaužti į D. G. IĮ banko sąskaitas ir plauti pinigus. Jis paklausė ar ji tvarko įmonės finansus prisijungus prie bankų, pradėjo vardinti vyrų ir moterų pavardes ir klausė ar juos pažįsta, nurodė, kad tie asmenys jungėsi prie jų banko sąskaitų. Nei viena iš padiktuotų jo pavardžių, nebuvo žinoma. Jai padiktavus prisijungimo kodus, skambinusysis neleido atsitraukti nuo telefono, sujunginėjo su kitais asmenimis, finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Girdėjo sujungimo melodiją ir netrukus pradėjo kalbėti kitas vyras, kuris prisistatė T. P. iš FNTT, vardino asmenis, sakė, kad šie nori išgryninti pinigus jungdamiesi prie sąskaitų. Jautėsi lyg jai protas aptemo. Savininkas skubiai blokavo banko sąskaitas. „(duomenys neskelbtini)“ bankas pervedė į S. S. sąskaitą 2000 eurų. S. S. ji nepažįsta (t. 5, b. l. 82-83).
10.3. Liudytoja S. S. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad į ją, per socialinį tinklą „Facebook“, kreipėsi jos klasės draugas D. V., kuris paprašė jos banko sąskaitos numerio, į kurią, kaip ji suprato, jo draugas galėtų pervesti pinigus. Ji nežinojo iš kur turi būti pervesti pinigai. Tuo metu D. V. mokėsi, niekur nedirbo, pagalvojo gal kas iš artimųjų turi pervesti pinigų. V. lyg sakė, kad bus pervesta 3000 eurų, paskui 2000 ar 1000 eurų. Paskambino jai D. V. ir paprašė skubiai atvykti į prekybos centrą nuimti nuo sąskaitos pinigus. Į prekybos centrą ji vyko su draugu E. J. Kai atvažiavo į banką jos sąskaita buvo užblokuota ir ji negalėjo nuimti pinigų. D. V. jos atsiprašė ir nurodė, kad jis tik buvo tarpininkas, nežinojo, kad taip įvyks. Sulaikė juos keturis banko poskyryje. D. K. su jais nebuvo kai sulaikė. Buvo tik R. K., E. J., D. V. ir ji. Kas pasišalino ji nematė, nes tuo metu aiškinosi dėl pinigų. D. K. teismo posėdyje ji mato pirmą kartą ir negali pasakyti ar jis buvo tas vaikinas, kuris pasišalino, banke D. K. ji tikrai nematė (t. 5, b. l. 120-121). Liudytoja patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose ji parodė, kad 2017 m. sausio 17 d. jos klasiokas D. V. į Facebook parašė žinutę ar ji turi banko sąskaitą ir ar galėtų jam padėti, t. y. duoti savo banko sąskaitos numerį, į kurią, kaip suprato, jo draugas galėtų pervesti pinigus. Ji atsakė, jog turi (duomenys neskelbtini) sąskaitą, nes mokosi ir gauna stipendiją. D. V. tuo metu buvo nepilnametis ir savo vardu sąskaitos galėjo ir neturėti, todėl ji nieko neįtardama, davė jam savo sąskaitos numerį. Kas ir kiek pinigų perves į sąskaitą, neklausinėjo, jis minėjo apie 5000 eurų. Vėliau pokalbių metu pinigų suma mažėjo. D. V. sakė, kad kai bus pervesti pinigai, ji turės juos išgryninti ir atiduoti jam. Už paslaugą D. V. atsiskaityti nežadėjo, ji nieko neprašė, sutiko padėti draugiškai. Ji vis pasižiūrėdavo ar nėra sąskaitoje pinigų, ir apie tai pasakydavo D. V.. Pinigų kurį laiką nebuvo. 2017 m. sausio 24 d. apie 15.30 val., jai D. V. parašė į Facebook, kad yra pinigai ir, kad ji turi atvažiuoti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu pas ją namuose buvo E. J., todėl kartu su juo atvyko į prekybos centrą. E. J. ji buvo minėjusi apie D. V. prašymą. E. J. liepė jai neprasidėti su D. V., todėl ji pagalvojo, kad tie pinigai gali būti nelegalūs. Vykdama į prekybos centrą, prie namų esančiame bankomate ji norėjo pasiimti 50 eurų iš savo sąskaitos, nes joje turėjo savo 1214 eurų. Pinigų jai nedavė. Tuomet patikrino likutį, buvo 3214, suprato, jog pervesta 2000 eurų. Jie nuvyko į minėtą prekybos centrą, kur juos pasitiko D. V. su dar dviem jai nepažįstamais vaikinais, kurių vienas tuoj pat pasišalino. Nuėjusi prie (duomenys neskelbtini) esančio bankomato, ketino nuimti pinigus, bet bankomatas parodė, jog jos sąskaitoje nėra pinigų. Ji labai išsigando ir ėjo į (duomenys neskelbtini) skyrių aiškintis, kur dingo jos pinigai, nes maždaug prieš pusvalandį, jie buvo. Į banko skyrių nuėjo ji, E. J., D. V. ir tas nepažįstamas vaikinas. Banko skyriuje jie prabuvo apie pusvalandį, atvyko policijos pareigūnai ir juos keturis sulaikė. Iš to ji jokios naudos negavo, apie tai, kad vykdomas sukčiavimas, kad naudojamasi kitų žmonių bankininkystės duomenimis, nežinojo nieko (t. 3, b. l. 101-102).
10.4. Liudytoja R. S. apklausiama apylinkės teisme posėdžio metu parodė, kad įvykio dieną banko skyriuje iš salės pasikvietė klientę ir ją identifikavus iškvietė policiją, taip pat informavo vadovę. Banke jau turėjo informaciją, iš kito skyriaus buvo atėjęs laiškas, kad atvykus minėtam asmeniui reikia kviesti policiją. Dėl kokios paslaugos kreipėsi moteris tiksliai nepamena, bet lyg išsigryninti pinigų. Mergina atėjo su keliais vaikinais, bet prie langelio priėjo viena moteris. Veido bruožų vaikinų neįsidėmėjo, neatpažintų (t. 5, b. l. 142). Liudytoja patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose parodė, kad ji dirba AB „(duomenys neskelbtini)“ banke prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriuje, (duomenys neskelbtini). 2017 m. sausio 24 d. visos skyriaus darbuotojos į tarnybinius elektroninius paštus gavo laiškus iš „(duomenys neskelbtini)“ skyriaus, kad į merginos, pavarde S., sąskaitą sukčiai pervedė pinigus, (duomenys neskelbtini) skyrius blokavo, kad nenuimtų, jei ateitų klausti ar išsigryninti, kviesti policiją. Taip pat laiške buvo nurodytas merginos adresas ir telefono numeris. 2017 m. sausio 24 d. apie 17.15 val., į skyrių atėjo minėta mergina, parodė savo asmens dokumentą, pasakė, kad ji bankomate iš savo sąskaitos negali išsigryninti pinigų, nes jai rodo, kad pinigų nėra ir teiravosi, kur jie dingo. Įsitikinusi, kad ši mergina yra ta, kuri minima gautame laiške, pranešė savo viršininkei, o ji pranešė policijai. Mergina prie klientų aptarnavimo vietos Nr. (duomenys neskelbtini), buvo priėjusi su vaikinu, kuris mūvėjo mėlynos spalvos kepurę su snapeliu. Žino, kad mergina atėjo lyg su keliais vaikinais į banko skyrių, bet jie visi kartu atėjo ji negali pasakyti. Prie langelio lyg priėjo viena moteris (t. 1, b. l. 32-34).
10.5. Liudytojas D. V. apklausiamas apylinkės teisme parodė, kad D. K. yra jo pažįstamas, su kuriuo susirašinėjo per socialinį tinklalapį „Facebook“. D. K. paprašė surasti pilnametį asmenį, kuris duotų banko sąskaitą ir galėtų iš savo sąskaitos nuimti jo draugo pervestus pinigus. Su D. K. susipažino kai lankė bendras treniruotes. D. jam buvo minėjęs, kad jei suras žmogų, jam duos 100 ar 200 eurų. Jis susitarė su savo klasioke S. S. ir paprašė jos sąskaitos, kurią vėliau perdavė D. K.. D. K. paskambino jam ir pasakė, kad yra pervesti pinigai ir juos skubiai reikia nuimti. Tuomet jis paprašė S. S. atvykti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Prekybos centre susitiko jis, S. S., E. J., D. K. ir R. K. Visi nuėjo iki bankomato patikrinti sąskaitos. S. minėjo, kad matė prieš tai, jog sąskaitoje yra 3500 eurų, tuo tarpu D. K. buvo sakęs, kad turi būti 5000 eurų pervesta. Kai patikrino sąskaitos likutį rodė nulį, todėl jie visi nuėjo iki banko poskyrio ir ten juos keturis sulaikė. D. K. nesulaikė, nes jis buvo išėjęs parūkyti. D. K. buvo su jais banke, paprašė R. K., kuris yra D. K. draugas, telefono ir išėjo, o kai pamatė apsaugos darbuotojus pabėgo. Su D. K. bendravo per „Facebook“ ir telefonu, tačiau jo telefono numerio nebuvo įsivedęs į telefoną (t. 5, b. l. 143-144). Liudytojas patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad 2017-01-16 per socialinį tinklalapį susirašinėjo su pažįstamu D. K. gyvenančiu (duomenys neskelbtini). D. K. jo paprašė surasti asmenį, kuris turėtų banko sąskaitą ir galėtų iš savo sąskaitos nuimti pinigus, kuriuos perves jo draugas. D. K. parašė, jog jo sąskaita blokuota, todėl ieško kito žmogaus. Jo prašymas jokio įtarimo nesukėlė. Savo klasiokei S. S. parašė žinutę per "Facebook", ar ji sutiktų, kad į jos sąskaitą būtų pervesti D. K. draugo pinigai. D. K. sakė, jog jeigu jis suras tokį žmogų, tai ir jam dalis pinigų nubyrės. S. S. sutiko, kad į jos sąskaitą būtų pervesti pinigai ir atsiuntė jam sąskaitos numerį, kurį jis persiuntė D. K.. D. K. parašė, jog pinigus perves keleto dienų laikotarpyje. Maždaug už 4-5 dienų, D. K. parašė, kad S. pasitikrintų sąskaitą, ar į ją pervesti 4 000 eurų. S. paskambino ir pasakė, kad į jos sąskaitą pervesta tik 2 000 eurų. Jis parašė D. K., kad S. pervesti 2 000 eurų. D. K. atrašė, kad S. meluoja ir pati pasiėmė 2 000 eurų. Jis atrašė, kad S. nemeluoja. T. D. pasiūlė jam su S. atvykti į „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini) už 20-30 min. Jis paskambino S. ir pasakė, kad reikia vykti į „(duomenys neskelbtini)“ ir nuimti pinigus, atiduoti D. K. S. sutiko. Tai buvo 2017 m. sausio pabaiga, apie 17.00 val. Prie (duomenys neskelbtini) susitiko su S. ir E. J. ir laukė kol atvažiuos D. K. D. K. atvyko su savo draugu R. K. Patikrinę S. sąskaitą „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, pamatė, jog ji yra tuščia. Tada jie ėjo į banko vidų išsiaiškinti. S. išsimušė talonėlį ir atėjus eilei, nuėjo iki banko darbuotojos. Darbuotoja liepė S. palaukti. D. pasiėmė iš R. K. telefoną ir išėjo parūkyti. Jie norėjo eiti parūkyti, bet banko apsaugos darbuotojai jų niekur neišleido. D., pamatęs apsaugos darbuotojus, iš (duomenys neskelbtini) pasišalino. Netrukus atvyko policijos darbuotojai, kurie nusivedė juos į automobilį. D. K. skambino ir klausė kas atsitiko. Jam pasakius, kad jie sulaikyti, D. atsakė "aj nu aišku". R. K. dar paprašė perduoti D. K. atvykti iki policijos komisariato, bet jis nevyko, sakė, kad ir jį patį sulaikys. Apie D. K. įvykdytus sukčiavimus nieko nežino, tiesiog buvo patiklus ( t. 3, b. l. 144-146).
10.6. Liudytojas E. J. pirmos instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad kartu su S. S. vyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jo draugė turėjo nuo sąskaitos nuimti pinigus, tačiau to padaryti nepavyko. Jie nuėjo į banką kur juos sulaikė policijos pareigūnai. Jis nieko nežino, tik sėdėjo kartu su D. V. ir S. S. ir dar kažkokiu vaikinu. D. V. pažįsta. D. K. taip pat buvo su jais, tačiau neilgai. D. V. susitarė susitikti su D. „(duomenys neskelbtini)“. Kodėl nepavyko nusiimti pinigų jis nežino, žino tik, kad draugė turėjo sąskaitoje savo pinigų, tačiau jos sąskaitą užšaldė. Neatsimena ar kai ėjo į banką su jais dar kartu buvo D. K., tačiau pradžioje D. K. tikrai buvo. Jo (liudytojo) telefono numeris visada buvo (duomenys neskelbtini), kitokio numerio jis neturi. R. K. jis iki to susitikimo prekybos centre nepažinojo. Kai atvyko į „Akropolį“ matė D. V., D. K. ir R. K. (t. 6, b. l. 10-11). Liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad D. V., R., tik nežino jo pavardės, pažįsta, su jais bendrauja, S. S. pažįsta, su ja draugauja. Apie tai, kad S. S. davė savo sąskaitos numerį ir į ją kažkas turi pervesti pinigų, kuriuos S. turės nuimti ar atiduoti D. V., nežinojo, ji nieko nebuvo pasakojusi. 2017-01-24 jis buvo pas savo draugę S. S.. D. V. skambino jai, rašė į „FACEBOOK“, kad atvažiuotų į pramogų centrą „(duomenys neskelbtini)“, nes reikia išgryninti pinigus, laukia draugai. S. S. iki tol nieko nebuvo pasakojusi, kokį susitarimą ji buvo padariusi su D. V., kad buvo jam davusi savo sąskaitos numerį. Jis žinojo, kad S. S. „(duomenys neskelbtini)“ banke turi savo sąskaitą, kad joje turi apie 1200 eurų. Pasakė D. S., kad greičiau važiuotų, nuims pinigus ir viskas tuo pasibaigs, bus ramu. D. V. pažinojo nuo seniai, suprato, kad čia nieko gero nebus. S. S. pasakė, kad su D. V. nesiveltų į tokius reikalus, nes suprato, kad jau yra kažkas negero, nes D. V. labai skubėjo, nedavė ramybės, kad tik greičiau atvažiuotų. Dar nuvažiuodami, t. y. iki susitikimo su D. V., prie S. S. namų (duomenys neskelbtini), buvo nuėję į bankomatą, patikrinti S. S. sąskaitos likutį. Pastebėjo, kad buvo likutis apie 3200 eurų. S. S. dar norėjo nusiimti sau pinigų, bet jai pinigų nedavė, rašė, kad klaida. Nuvyko, išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje, kur netoliese pasitiko D. V., su R. ir dar vienu nepažįstamu jaunuoliu, kuris nuėjus prie (duomenys neskelbtini) esančio bankomato, kažkur pasišalino. Bankomate S. S. įdėjo savo banko kortelę, surinko PIN kodą, įvedė, kad parodytų likutį, jog galėtų nuimti pinigus, tačiau likučio parodymai buvo nulis. Ji dar kartą pakartojo operaciją, vėl rodė nulį. Ėjo į (duomenys neskelbtini) esantį „(duomenys neskelbtini)“ banką aiškintis, kur dingo draugės pinigai, nes maždaug prieš pusvalandį jie buvo, tik neleido pasiimti, o dabar jų visai nėra. Nesuprato kas įvyko. Į banką nuėjo S., jie laukė ant suoliukų, iki atvyko policijos pareigūnai ir juos sulaikė. Jis iš to jokios naudos negavo, apie tai, kad vykdomas sukčiavimas, kad naudojamasi kitų žmonių bankininkystės duomenimis, nežinojo nieko, nuvažiavo su S. dėl draugystės (t. 3, b. l. 114-115).
10.7. Teisiamojo posėdžio metu, nepavykus liudytoju apklausti R. K., buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojo teigimu, D. V. jis pažįsta, bet bendrauja retai. E. J. ir S. S. nepažįsta. 2017 m. sausio 24 d., apie 13.00-15.00 val., tikslaus laiko nežino, nuvažiavo į kirpyklą, esančią prie prekybos centras „(duomenys neskelbtini)“. Po to, sugalvojo nuvažiuoti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Ten visiškai atsitiktinai susitiko su pažįstamu D. V. ir D. K.. Lygtai pasivaikščiojo po parduotuves. D. V. kažkas paskambino ir šis pasakė, kad reikia eiti prie pagrindinio įėjimo, prie (duomenys neskelbtini) stotelės. Atvyko nepažįstama mergina ir kaip suprato, jos draugas. D. V. jį vadino E. D. V. tai panelei pasakė, kad staigiai reikia varyti iki bankomato, sakė, kad turėjo ateiti 4000 eurų, bet atėjo tik 2000 eurų, jog reikia nuimti bankomate kiek bankomatas leis, kitus paimti pačiame banke. Suprato, kad bankas buvo „(duomenys neskelbtini)“. Panelė kažką minėjo, kad sąskaitoje yra apie 3000 eurų. Tada jie nuėjo iki „(duomenys neskelbtini)“ bankomato. Į bankomato patalpas įėjo lygtai visi, bet prie bankomato ėjo tik ta viena panelė, jie laukė kažkur šone. Panelė bandė nuimti pinigus. Iš panelės ir D. V. kalbų suprato, kad pinigų nuimti neina, rodo likutį nulį. Tada ta panelė ėjo prie kito bankomato, bet ir ten pinigų nedavė. Po to panelė, jos draugas E. ir D. V. ėjo į patį „(duomenys neskelbtini)“ bankomato skyrių, jis ėjo iš paskos. Panelė kažką aiškinosi, pradėjo eiti apsauginiai, jie bandė išeiti parūkyti, bet jau jų neišleido. D. K. kažkur dingo. Atvyko pareigūnai ir pristatė į PK. Kad vykdomas sukčiavimas, kad naudojamasi kitų žmonių bankininkystės duomenimis, nežinojo nieko. Apie tai sužinojo tik vėliau iš pareigūnų. Dar laukiant kitų pareigūnų, nes į vieną automobilį netilpo, panelė D. V. paklausė „V., į ką tu mane įkišai“. D. K. dažnai neturi telefono, tai jis jam duoda pasinaudoti savo telefonu, kurio numeris tada buvo (duomenys neskelbtini). Tą dieną D. K. taip pat naudojosi jo telefonu (t. 3, b. l. 128-130).
10.8. 2017 m. sausio 24 d. D. G. protokole - pareiškime nurodyta, kad 2017 m. sausio 24 d. apie 15.54 val. D. G. IĮ buhalterei N. N. į jos asmeninį telefoną Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino telefoninis sukčius iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgaule išviliojo įmonės bankų sąskaitų prisijungimo vardus, kodus ir iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) banke padarė 2000 eurų pavedimą į kito asmens sąskaitą (1 t., b. l. 14).
10.9. Iš AB DNB banko D. G. IĮ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ataskaitos matyti, kad 2017 m. sausio 24 d. į S. S. sąskaitą buvo pervesta 2000 eurų (t. 1, b. l. 26).
10.10. 2017 m. sausio 24 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2017 m. sausio 24 d. 17.30 val. buvo sulaikyti R. K., D. V., E. J. ir S. S. (t. 1, b. l. 29, 30).
10.11. 2017 m. gegužės 3 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas S. S. ir E. J. atžvilgiu nutrauktas (t. 1, b. l. 2-5).
10.12. 2018 m. sausio 16 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, ikiteisminis tyrimas D. V. ir R. K. atžvilgiu nutrauktas (t. 1. b. l. 6-12).
10.13. 2017 m. sausio 24 d. apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta – prekybos ir pramogų centras „(duomenys neskelbtini)“, kuriame yra (duomenys neskelbtini) banko skyrius, kuriame yra laukimo salė ir septynios klientų aptarnavimo vietos, laukimo salė ir banko skyriaus prieigos stebimos vaizdo stebėjimo kameromis (t. 1, b. l. 35-37).
10.14. 2018 m. vasario 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą buvo apžiūrėtas D. V. mobiliojo ryšio telefonas „iPhone 6S“. Telefone rasta informacija perkelta į CD. Nustatyti telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu D. V., 2017 m. sausio 24 d. vykę SMS susirašinėjimai ir skambučiai, nuo 13:55:04 val. Iš šių skambučių ir susirašinėjimų matyti, kad D. V. 2017 m. vasario 24 d. 13:55:07 priėmė skambutį iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) (R. – R. K.), vėliau SMS žinutė, bendrauja su tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (P.) ir su R. apie tai, kad pinigai jau pervesti, kad reikia kuo skubiau vykti į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, vėliau skambina telefonui Nr. (duomenys neskelbtini) (S. S.), dar vėliau skambina telefonui Nr. (duomenys neskelbtini) (J., galimai E. J.), kuris vėliau SMS žinute nurodo, kad jau važiuoja, dar vėliau bendrauja su „P.“, nurodoma, kad dingo S. S. pinigai, kad laukia ką pasakys banke, kad nebeišleidžia iš banko, dar vėliau bendrauja su mama, nurodo, kad važiuoja į areštinę. SMS minimas ir D. (t. 1, b. l. 74-77).
10.15. Iš 2017 m. lapkričio 27 d. – 2017 m. lapkričio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta telekomunikacijų tinklais gauta informacija laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 15 d. iki 2017 m. sausio 25 d., užfiksuota, jog iš telefono abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. sausio 24 d. buvo skambinta į telefono abonentą, naudojamą N. N.. Užfiksuoti telefono abonento, naudojamo S. S. ir abonentų, naudojamų R. K., D. V., tarpusavio kontaktai ir kt. (t. 3, b. l. 75-77).
10.16. 2018 m. spalio 21 d. UAB „Tele2“ rašte nurodyta, kad numeris (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. liepos 23 d. priklausė išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“, apie kurios vartotojus duomenys nėra kaupiami. Klientas savitarnos svetainėje užsiregistravęs nebuvo. Telefono numeris (duomenys neskelbtini) (numeris aktyvuotas nuo 2017 m. vasario 2 d.) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“. Klientas yra registruotas savitarnos svetainėje ir save identifikavęs kaip E. J. (6 t., b. l. 22).
10.17. (duomenys neskelbtini) bankas, 2017 m. vasario 10 d. raštu pateikė CD su vaizdo kamerų iš banko įrašais (t. 3, b. l. 80).
10.18. Atnaujinus įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje 2019 m. lapkričio 27 d. buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas gautas iš (duomenys neskelbtini) banko bei pavesta prokurorui atlikti vaizdo įrašo apžiūrą (t. 6, b. l. 132-133).
10.19. 2019 m. gruodžio 13 d. – 2019 m. gruodžio 17 d. objektų apžiūros protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėtas iš (duomenys neskelbtini) banko gautas kompaktinis diskas su vaizdo įrašais. Apžiūros protokole nurodoma, kad 2017 m. sausio 24 d. nuo 17 val. yra užfiksuota S. S. bankomate atliekanti operacijas, netoliese jos matomas E. J., D. K., R. K., kurie S. S. nuėjus nuo bankomato eina kartu. Vaizdo įraše iš banko vidaus, matoma S. S., D. K., E. J., D. V., R. K. Užfiksuota, jog D. K. išeina iš banko patalpos, kurio išeinančio apsaugos darbuotojai nesulaiko. Iš banko bandant išeiti D. V., R. K. ir E. J., apsauga jų neišleidžia. Užfiksuota, jog S. S. esant banko viduje, prie jos buvo priėjęs D. K. bei, kad D. K., priėjęs prie R. K. paėmė telefoną ir išėjo iš banko (t. 6, b. l. 143-159).
10.20. Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. K. kaltės nepripažino ir parodė, kad vaizdo įraše, fotolentelėse, esančiose prie 2019 m. gruodžio 13 d. – 2019 m. gruodžio 17 d. objektų apžiūros protokolo užfiksuotas ne jis, brolio dvynio neturi. Jis nepažįsta šiose fotolentelėse užfiksuotų asmenų (t. 6, b. l. 132, 174).
11. Aukščiau išdėstyti įrodymai, kurie sudaro vieningą visumą ir tarpusavyje vieni kitus papildo, teisėjų kolegijos vertinimu neabejotinai patvirtina, kad D. K. šio nuosprendžio 8 punkte nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje.
12. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo, kaip BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos, požymis yra apgaulės panaudojimas, siekiant savo ar kitų naudai įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju kaltininkas suvokia, kad suklaidino kitą asmenį, numato, kad dėl jo veikimo gali atsirasti BK 182 straipsnyje numatyti padariniai, ir to nori. Apgaulė, kaip nusikalstamos veikos padarymo būdas, yra įtraukta į sukčiavimo sudėtį, todėl kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 182 straipsnį turi būti nustatoma visais atvejais. Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis Nr. 2K-335/2010).
13. Sprendžiant D. K. kaltės jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, padaryme, klausimą, abejonių tuo, kad iš nukentėjusiojo D. G. įmonės buhalterės apgaulės būdu buvo išvilioti prisijungimo prie įmonės bankininkystės duomenys ir į S. S. sąskaitą iš minėtos įmonės sąskaitos buvo pervesti 2000 eurų teisėjų kolegijai nekyla. Šias aplinkybes patvirtina tiek nukentėjusiųjų D. G. ir N. N. parodymai, tiek ir D. G. IĮ sąskaitos išrašas (t. 1, b. l. 14, 26, t. 5, b. l. 82-83). Taigi, ginčo, kad buvo panaudota apgaulė siekiant įgyti nukentėjusiojo turtą byloje nėra, tačiau tiek apklausiamas apylinkės teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje išteisintasis D. K. nepripažino savo kaltės ir nurodė, kad nedalyvavo sukčiavime, įvykio metu nebuvo prekybos centre ir banko skyriuje, o byloje apklausti liudytojai jį apkalba. Šiame kontekste pažymėtina, kad analizuojant išteisintojo parodymų visumą bei vertinant jų pagrįstumą ir objektyvumą, teismų praktikoje šiuo klausimu laikomasi vieningos pozicijos, jog nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo (išteisintojo, nuteistojo) paaiškinimais nėra teisinga, kadangi natūralu, jog gindamasis nuo pareikšto kaltinimo, suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų jam inkriminuojamo nusikaltimo aplinkybių. Tokiu atveju ypatingą reikšmę įgyja kitų byloje apklaustų asmenų parodymai bei rašytiniai nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenys, galintys patvirtinti ar paneigti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dėstomą įvykių versiją.
14. Šiuo aspektu analizuojant liudytojų parodymus ir baudžiamosios bylos medžiagą matyti, kad liudytoja S. S. teisme nurodė, kad D. V. paprašė jos sąskaitos numerio, kad būtų galima pinigus pervesti, o vėliau juos nuimti. Ji sutiko, vėliau raginama D. V. tikrino sąskaitos likutį, dar vėliau atvyko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kur vėl tikrino sąskaitos likutį. Į prekybos centrą ji atvyko su E. J., čia susitiko su D. V. ir kitais asmenimis. Po ko, visi nuėjo iki banko poskyrio pasiaiškinti, kodėl sąskaitoje nėra pinigų. Sulaikyti banko skyriuje buvo keturi asmenys - ji, E., R. ir D., D. K. tarp jų nebuvo. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas E. J., kuris tuo metu buvo S. S. draugas. Jis nurodė, kad kartu su S. S. vyko pasitikrinti sąskaitos likutį, į minėtą prekybos centrą. Prekybos centre susitiko su D. V., R. K. ir jam nepažįstamu asmeniu – D. K., kuris vėliau kažkur dingo. Liudytoju apklaustas D. V. taip pat pripažino, kad paprašė S. S. banko sąskaitos numerio, nes D. K. jo prašė surasti asmenį, turintį savo sąskaitą banke, į kurią būtų galima pervesti pinigus, o vėliau juos nuimti. D. K. jam pasakė, kad pinigai jau pervesti, kad reikia juos nuimti, nurodė konkrečią pinigų sumą, pasiūlė susitikti prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. S. S., E. J., D. K., R. K. ir jis susitiko prekybos centre, ėjo prie bankomato, tikrino sąskaitos likutį, vėliau ėjo iki banko poskyrio, nes sąskaitoje iš viso nebuvo pinigų. Nuėjus iki banko poskyrio D. K., pamatęs apsaugos darbuotojus ir pasiėmęs R. K. telefoną, nuėjo parūkyti ir nebegrįžo. R. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad prekybos centre jis atsitiktinai susitiko su D. V. ir D. K., girdėjo D. V. kalbant telefonu, kad reikia nuo sąskaitos pinigus nuimti, kartu su jais ėjo iki bankomato, vėliau iki banko poskyrio. Kai atvyko policijos pareigūnai, D. K. prie banko jau nebuvo, jis pasėmęs jo telefoną kažkur išėjo. Pagrindo abejoti šiais liudytojų parodymais nėra teisinio pagrindo, juo labiau, kad minėti asmenys, priešingai nei D. K., apklausiami teisiamojo posėdžio metu/ikiteisminio tyrimo metu, buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, liudytojai S. S.. E. J., R. K. ir D. V. viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jų nurodomas nagrinėjamo įvykio aplinkybes dėl D. K. dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas. Minėtame vaizdo įraše objektyviai užfiksuota, kad D. K. su D. V., S. S., E. J. bei R. K. susitiko prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. sausio 24 d., visi kartu nuėjo prie bankomato patikrinti S. S. sąskaitos likutį, po to nuėjo į (duomenys neskelbtini) banko skyrių, esantį prekybos centre. Vaizdo įrašas patvirtina, kaip minėti penki asmenys, jų tarpe ir išteisintasis D. K. įeina į banko skyrių. Prie banko darbuotojos langelio prieina tik S. S., tačiau su ja atėję vaikinai laukia banko skyriuje. D. K. pamatęs, kad banko apsaugos darbuotojai atsistoja prie skyriaus durų, paėmęs R. K. mobilaus ryšio telefoną išeina iš banko ir skyrių nebegrįžta. Apsaugos darbuotojai neleidžia iš banko skyriaus išeiti D. V., S. S. ir E. J. bei R. K., kurie yra sulaikomi ir išvedami atvykusių policijos pareigūnų. Kaip matyti iš vaizdo įrašo D. K. nėra sulaikomas banko skyriuje, nes atvykus policijos pareigūnams jis jau buvo pasišalinęs (t. 6, b. l. 143-159). Tai patvirtino ir visi aukščiau minėti liudytojai, nurodę, kad atvykus policijos pareigūnams banke buvo tik keturi asmenys, o D. K. su jais nebuvo, šis jau buvo pasišalinęs. Nors D. K. nurodė, kad vaizdo įraše užfiksuotas ne jis, tačiau įvertinus aukščiau aptartus liudytojų parodymus bei akivaizdų D. K. panašumą į vaizdo įraše užfiksuotą asmenį, įvardijamą D. K., kolegija neturi pagrindo abejoti apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis.
14.1. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors liudytoja apklausta S. S. nurodė, kad D. K. nei prie bankomato, nei banko skyriuje nematė, tačiau toks jos parodymų netikslumas neabejotinai galėjo būti sąlygotas ir įvykio metu liudytojos patirto streso ir nerimo dėl dingusių jos asmeninių lėšų ir užblokuotos sąskaitos. Akivaizdu, kad minėta liudytoja buvo pernelyg užsiėmusi išsiaiškinti kur dingo jos pinigai, todėl neskyrė pakankamai dėmesio stebėti ir įsidėmėti kur įvykio metu buvo D. K., ar jis buvo šalia, ar buvo jau pasišalinęs. Juolab, kad kaip matyti iš S. S. parodymų ji nepažinojo D. K. ir anksčiau jo nebuvo mačiusi. Tai, kad su liudytoja S. S. nebuvo pažįstamas nurodė ir D. K. Pažymėtina, kad liudytoja nurodė, jog dar prieš juos sulaikant vienas ar du vaikinai pasišalino. Įvertinus šias aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad S. S. parodymai patvirtina D. K. versiją, jog jis įvykio metu nebuvo nei prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, nei banko skyriuje. Kaip jau buvo minėta, byloje esantis vaizdo įrašas betarpiškai patvirtina, kad D. K. įvykio metu buvo su S. S. tiek prie bankomato, tiek ir banko skyriuje.
15. D. K. kaltės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepaneigia ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad liudytojai S. S., E. J., D. V. ir R. K. šioje byloje yra buvę įtariamaisiais, todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais įrodymais. Nors baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad liudytojai S. S., E. J., D. V. ir R. K. šioje baudžiamojoje byloje buvo įtariamaisiais, tačiau ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas prokuroro nutarimais nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jų kaltę padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (t. 1, b. l. 2-5, 6-12.), tačiau remiantis teismų praktika baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia asmenis, kuriems ikiteisminis tyrimas nutrauktas, apklausti kaip liudytojus, tik teismai, vertindami liudytojų, kurie yra buvę įtariamaisiais, parodymus turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-304-976/2016). Nagrinėjamu atveju minėti principai nėra pažeisti, nes liudytojų S. S., E. J., D. V. ir R. K., kurie prieš tai buvo įtariamaisiais, parodymai dėl esminių aplinkybių sutapo tarpusavyje ir buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai (tarnybinis pranešimas dėl sulaikytų asmenų, tarnybinis pranešimas dėl D. V. pokalbių ir susirašinėjimų suvestinių, telekomunikacijų įvykių apžiūros protokolas, AB DnB bankas pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas).
16. Sprendžiant klausimą dėl D. K. skirtinos bausmės, pažymėtina, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės teorija šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad D. K. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje (BK 22 straipsnio 1 dalis). Praeityje D. K. yra teistas, daugumoje atvejų už nusikaltimus nuosavybei, administracinėmis nuobaudomis nebaustas (t. 4, b. l. 12-19, 126). D. K. nevedęs, nedirbo, veikos padarymo metu turėjo 11 klasių išsilavinimą, šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šių aplinkybių visuma labiau neigiamai apibūdina D. K., rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir jų laikytis bei leidžia teigti, kad jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė - padaryta dėl jo antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus D. K. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Atsižvelgus į aptartas aplinkybes, D. K. už nusikalstamos veikos padarymą skirtina BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ir įvykdytas teisingumas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, įvertinus ir tai, kad nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, D. K. paskirtos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 1 metai ir 3 mėnesiai. Kadangi nusikalstama veika padaryta dar iki priimant 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 metų laisvės atėmimo bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinas bausmės laikas, atliktas ir įskaitytas pagal 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį.
18. Kompiuterinės laikmenos, su vaizdo kamerų įrašais iš (duomenys neskelbtini) banko (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus, duomenimis iš MRT telefonų bei laikmena prie 2019 m. gruodžio 13 – 17 d. apžiūros protokolo, paliktinos saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Bartusevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
D. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme ir skirti galutinę subendrintą bausmę – 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą ir įskaitytą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį.
Kompiuterines laikmenas su vaizdo kamerų įrašais iš (duomenys neskelbtini) banko „(duomenys neskelbtini)“ klientų aptarnavimo skyriaus, duomenimis iš MRT telefonų bei laikmena prie 2019 m. gruodžio 13 – 17 d. apžiūros protokolo, palikti saugoti su baudžiamosios bylos medžiaga.
Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.