Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-03-19 · Civilinė byla Nr. 2A-790-464/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-03-19
Bylos Nr.
2A-790-464/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-16343-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
B. Š.
Ieškovas
A. Š.
Kategorijos
  • 44.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-790-464/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-16343-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 44.2.2.; 44.5.2.8.; 114.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. kovo 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo B. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui B. Š. dėl žalos atlyginimo, tretysis UAB ,,Šilėja“, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė A. Š. 2009-09-21 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi (b.l. 1-2, 84-85), prašė priteisti iš atsakovo B. Š. 2397,27 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovo butas yra virš ieškovės buto. Per pastaruosius tris metus atsakovas dėl netvarkingos santechnikos, vandentiekio sistemos bei jų netinkamos priežiūros ne kartą užpylė ieškovės butą. 2008 m. vasario mėnesį ieškovės bute buvo atliktas remontas, o 2008 m. rugpjūčio mėnesį dėl atsakovo bute įvykusios avarijos ieškovės butui buvo padaryta žala. Ieškovės kreipėsi į namą administruojančią įmonę UAB „Šilėja“, buvo sudaryta komisija, tačiau atsakovas į jokius raginimus atsakingai prižiūrėti vandens tiekimo sistemą nereaguoja, neįsileido komisijos narių į butą. Turto vertintojams atlikus ekspertizę nustatyta, jog ieškovės butui buvo padaryta 1453,27 Lt žala. Už ekspertizės atlikimą ieškovė sumokėjo 944 Lt, taigi iš viso ieškovė patyrė 2397,27 Lt žalos.

Atsiliepimas

Atsakovas B. Š. atsiliepimu (b.l. 35) prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė nepagrindė savo teiginių apie atsakovo bute įvykusią avariją. Dėl šio įvykio specializuotos tarnybos nebuvo kviestos. Didelė tikimybė, jog ieškovės butas drėksta dėl to, kad per magistralinius vamzdynus, jų stovus iš viršaus, nuo namo stogo sunkiasi vanduo. 2008 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiai buvo lietingi.

Tretysis asmuo UAB ,,Šilėja“ atsiliepimu (b.l. 88-89) prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog ieškovės butas negalėjo ir negali būti užpilamas dėl netinkamos šachtų eksploatacijos, nes drėgmės formavimosi požymiai būtų kitokie ir kitose buto vietose, trečiojo asmens darbuotojų aktu ieškovės bute užfiksuotos drėgmės vietos sutampa su atsakovo bute esančia tualeto ir vonios vieta, detalesnė atsakovo buto apžiūra po ieškovės iškvietimo nebuvo galima, nes atsakovas neįsileido trečiojo asmens atstovų.

Ieškovė A. Š. dubliku (b.l. 40-41) palaikė ieškinio reikalavimus. Pažymėjo, jog atsakovo prielaidos dėl buto drėkimo nepagrįstos jokiais įrodymais, vandeniui veržiantis iš viršaus būtų užlieti ir butai, esantys virš atsakovo.

Atsakovas B. Š. tripliku (b.l. 44) savo poziciją palaikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2010-11-10 sprendimu (b.l. 100-102) ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo ieškovės naudai 2397,27 Lt žalos atlyginimo, 36 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovo 1456,44 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Teismas nustatė, jog ieškovei priklausančio buto kambarys 2008 m. rugpjūtį buvo užpiltas. Žalos vertinimo ataskaitoje konstatuota, jog padarytos žalos dydis yra 1453 Lt. Sąmatoje nurodyta, jog sugadinta kambario lubų ir sienų apdaila, ant lubų matyti iškilę ir pūslėm nuėję dažai sandūroje išilgai sienos, išlikę vandens nutekėjimo žymės, matyti geltonos dėmės. Detalesnės užpylimo priežasties nustatyti nepavyko, nes (duomenys neskelbtini) buto savininkas į butą neįsileido. Atsakovas pripažino, kad tuo laiku buvo mėginama patekti į jo butą, tačiau jis atėjusiųjų neįsileido. Atsakovo veiksmus, kuomet buvo trukdoma patekti į jo butą detalesnei užpylimo priežasčiai nustatyti, teismas vertino kaip netiesioginį atsakovo kaltės įrodymą ir jos pripažinimą. Atsakovas neįrodė, kad nusilupę dažai yra galimai prasto remonto, o ne užpylimo iš viršaus išdava, nenuginčijo ir ieškovės pateiktų įrodymų dėl būsimo remonto sąnaudų dydžio. Teismas iš įrodymų visumos bei vadovaudamasis tikimybių pusiausvyros principu pripažino įrodytais ir žalos padarymo faktą, ir jos atsiradimo priežastį – iš virš ieškovės esančio atsakovo buto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas B. Š. apeliaciniu skundu (b.l. 104) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-10 sprendimą, ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, jog ieškovės argumentai dėl 2008 metų rugpjūčio mėnesį atsakovo bute įvykusios vandentiekio avarijos yra nepagrįsti. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog dėl šio įvykio buvo kviestos specializuotis tarnybos. Teismas rėmėsi liudytojų parodymais, kurie patvirtino tik patį užpylimo faktą, o ne priežastį. Nustatydamas žalos atsiradimo priežastis teismas rėmėsi prielaidomis. Trečiojo asmens darbuotojo santechniko pareigybinėje instrukcijoje nėra numatyta teisė patekti į butą, todėl atsakovas, jo nepažinęs ir negavęs iš anksto jokio pranešimo, pagrįstai neįsileido į savo butą. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigas. Pati ieškovė pripažino, jog nepastebėjo buto užliejimo fakto, o jai tik kilo įtarimas dėl atsakovo netinkamos santechnikos įrengimo, tačiau šio fakto ji neįrodė. Tinkas galėjo nukristi tiek dėl blogai atlikto remonto, tiek dėl kitos priežasties. Ieškovei buvo pasiūlyta atlikti ekspertizę, tačiau ji jos atsisakė. Byloje nebuvo įrodytas priežastinis ryšys tarp žalos ir atsakovo veiksmų, nebuvo įrodyti ir atsakovo kalti veiksmai.

Atsiliepimas

Ieškovė A. Š. atsiliepimu (b.l. 109-110) prašo apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010-11-10 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo versijas, susijusiais su ieškovės buto sugadinimais. Žalos padarymo faktas byloje buvo visiškai įrodytas rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Atsakovo butas yra virš ieškovės buto, o atsakovo vonia ir tualeto patalpa yra kaip tik toje vietoje, po kuria ieškovės kambario sienos, lubos bei grindys buvo užpiltos vandeniu. UAB „Šilėja“ darbuotojai patvirtino ir tokią aplinkybę, kad dėl atsakovo veiksmų, užpilant ieškovės butą vandeniu, jie buvo kviesti ne kartą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.).

Pagal CK 6.263 str. 3 d. asmuo privalo atlyginti savo valdomų daiktų padarytą žalą. Tokią atsakomybę statinio, taigi ir buto savininkui (valdytojui) nustato ir CK 6.266 str. Todėl ieškovė turi subjektinę teisę reikalauti žalos atlyginimo iš apelianto (atsakovo). Pastarojo civilinei atsakomybei atsirasti būtinos trys sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, žala. Vertinant, ar apelianto skundo argumentai, jog bylą nagrinėjęs teismas netinkamai taikė įrodinėjimo institutą ir dėl to padarė vien prielaidomis pagrįstą išvadą, kad tarp ieškovei padarytos žalos ir atsakovo veiksmų, t.y. galimai netinkamai įrengtos santechnikos, yra priežastinis ryšys, teisingi, pirmiausiai aptartini bylos įrodymai, susiję su žalos padarymo fakto nustatymu. Įstatymas pareigą įrodyti žalos padarymo faktą bei tokios žalos (turėtų nuostolių) dydį nustato ieškovui (CK 6.249 str. 1 d.). Ieškovė į bylą yra pateikusi UAB „Šilėja“ adresuotą pranešimą ( b.l. 6), kuriuo ji informavo šią bendrovę apie nuolat besikartojantį jos buto Nr. (duomenys neskelbtini) užpylimą iš viršuje esančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) , prašydama įpareigoti kaimyną atlyginti jai nuostolius; UAB „Šilėja“ sudarytos komisijos 2008-09-29 surašytą aktą, kurio turinys patvirtina, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas (apeliantas) komisijos užpylimo priežastims nustatyti į butą jų neįsileido (b.l. 7-8); fotonuotraukas, iš kurių akivaizdžiai matomi vandens pėdsakai ant sienų ir lubų (b.l. 58); žalos vertės nustatymo aktą, kurio turinys taip pat patvirtina žalos atsiradimo priežastį – lubos ir sienos buvo paveiktos drėgmės (vandens) (b.l. 13-17). Aplinkybes apie padarytus ieškovės bute sugadinimus ir apelianto atsisakymą įsileisti į savo butą nurodė ir liudytojais teisme apklausti asmenys, UAB „Šilėja“ darbuotojai E. P. ir L. V. (b.l. 80-81). Teismų praktikoje jau yra nusistovėjusi taisyklė, susijusi su įrodymų pakankamumu ir tikimybių pusiausvyros principo taikymu. Todėl vertinant įrodymus, ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčų dalyku, egzistavo ar neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais, jeigu yra didesnė tikimybė jiems buvus. Tai paaiškinama tuo, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teis­mas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.

Pirmosios instancijos teismas šiomis didesnio tikėtinumo taisyklėmis, o ne prielaidomis, kaip nepagrįstai tvirtina apeliantas, ir vadovavosi, atitinkamai įvertino paties apelianto elgesį, jo atsisakymą įsileisti komisiją į butą, nors tai galėjo padėti nustatyti kitą ieškovei priklausančio buto užpylimo vandeniu iš viršaus priežastį ir galimai eliminuoti apelianto atsakomybę. Faktai, kad jos butas buvo užpiltas būtent nutekėjus vandeniui iš viršaus, nes sugadintos ir lubos, kad virš jos užpiltų buto patalpų yra apeliantui priklausantis butas, jo santechninės patalpos, nebuvo byloje paneigti (CK 6.247 str.). Taigi apelianto skundo argumentai apie netinkamą priežastinio ryšio tarp ieškovei padarytos žalos ir jo veiksmų nustatymą, nepaneigus aplinkybės, kad būtent apeliantui priklauso virš ieškovės buto esantis butas, kas atitinkamai sąlygoja būtent jo, kaip nekilnojamojo daikto valdytojo, atsakomybę pagal CK 6.263 str. 3 d. ir 6.266 nuostatas, pripažintini teisiškai nepagrįstais. Priežastinis ryšys yra akivaizdus. Apelianto veiksmai vertintini kaip neteisėti, kadangi šis nevykdė įstatymu nustatytos pareigos savo turtą prižiūrėti taip, kad šis turtas nekeltų žalos tretiesiems asmenims. Be to, CK 6.266 str. pagrindu apelianto deliktinė atsakomybė kyla be kaltės, todėl ji nagrinėjamos bylos atveju neįrodinėtina.

Konstatavus, kad sąlygos bei pagrindai apelianto civilinei atsakomybei taikyti neabejotinai egzistavo, nustatytinas kompensuotinų nuostolių dydis. Juos ieškovė įrodinėjo pasitelkusi turto vertintojus ir jų sudarytas sąmatas (b.l. 11-12,19), o žalos dydžio netinkamo nustatymo klausimas apeliaciniame skunde nekeliamas. Todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako (CPK 320 str. 1 d.). Apibendrinant pripažintina, kad įrodinėjimo institutas taikytas byloje tinkamai, teismas nepažeidė nei įrodinėjimo naštos paskirstymo, nei įrodymų vertinimo taisyklių. Todėl apeliacinio skundo argumentai pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo sprendimą prielaidų nesudaro.

Valstybės naudai bylinėjimosi išlaidos, susijusios su ieškovės atstovavimu, negali būti priteisiamos, kadangi su atsiliepimu nepateikti tokių išlaidų dydį pagrindžiantys įrodymai (CPK 98 str.). Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 114), todėl pagal CPK 92 str., 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos taip pat nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė