Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-576-340/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
2S-576-340/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-27802-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
E. Z.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-576-340/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27802-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1; 3.3.2.2; 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos E. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria suinteresuoto asmens M. J. prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo tenkintas iš dalies ir pareiškėja E. Z. įpareigota per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), 5 964 EUR sumą suinteresuoto asmens M. J. galimų nuostolių atlyginimui, arba pateikti banko garantiją minėtai sumai.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-08-13 priėmė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nutarė tenkinti pareiškėjos E. Z. prašymą ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0179/15/00229 iki įsiteisės teismo nutartis dėl pareiškėjos pateikto skundo dėl antstolio R. V. veiksmų.

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė prašymą įpareigoti pareiškėją E. Z. per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įteikimo įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo surenkamąją sąskaitą 6 368 Eur galimiems M. J. nuostoliams užtikrinti. Nurodė, kad pareiškėja piktybiškai vilkina teismo procesą melagingai teikdama teismui tikrovės neatitinkančią informaciją ir teiginius. Pareiškėja skundžia kiekvieną antstolio veiksmą, jos skundų nagrinėjimas pirmoje ir apeliacinėje instancijose užtruks ne mažiau nei 6 mėnesius. M. J. nuomojasi gyvenamąsias patalpas, esančias Tyzenhauzų g. 8-32, Vilniuje, Vilniuje ir moka po 202 Eur per mėnesį dėl to, kad negali įsikelti į butą, kurį įsigijo varžytynių metu dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų. Be to, M. J. sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį, lygų 4 752 Eur. Tuo atveju, jei pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų būtų atmestas, M. J. paprašius atlyginti nuostolius, tikėtina, kad pareiškėja neturėtų galimybės jų atlyginti. Dėl nurodytų aplinkybių M. J. prašo sumokėti galimų nuostolių užtikrinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi M. J. prašymą tenkino iš dalies; įpareigojo pareiškėją E. Z. per 5 darbo dienas nuo nutarties gavimo dienos įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sąskaitą AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), 5 964 EUR sumą suinteresuoto asmens M. J. galimų nuostolių atlyginimui, arba pateikti banko garantiją minėtai sumai (b. l. 68-69). Teismas nurodė, jog antstolis R. V. vykdo Vilniaus m. 19-ojo notarų biuro notaro M. K. 2015 m. vasario 10 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr.: MK-1004 dėl skolos ir vykdomajame dokumente nurodytų palūkanų išieškojimo iš L. Z. išieškotojo AB SEB bankas naudai, priverstinai parduodant įkeistą turtą iš varžytynių - butą, esantį Perkūnkiemio g. 41-52, Vilnius; ir 1/206 dalis negyvenamos patalpos - parkingo, esančio Pavilnionių g. 43A, Vilniuje. Šis turtas buvo parduotas iš antrųjų varžytynių, kurių laimėtoja yra M. J.. E. Z. 2015 m. liepos 17 d. pateikė antstoliui skundą, kuriuo prašė atšaukti neteisėtai 2015-06-05 iki 2015-07-07 vykusias antrąsias varžytynes, pateikti įkeisto turto rinkos vertės nustatymo informaciją ir kt. Teismas nustatė, kad M. J. pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog buto nuoma per mėnesį jai kainuoja po 202 EUR (700 Lt). Be to, suinteresuotas asmuo sumokėjo 4 752 EUR varžytynių dalyvio mokestį. Teismas konstatavo, kad M. J. jau patyrė nuostolių ir dar gali jų patirti ateityje tuo atveju, jei negalės įsikelti į butą, esantį Perkūnkiemio g. 41-52, Vilniuje. Teismo nuomone, kyla reali grėsmė, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo M. J. patirs nuostolių, nes pareiškėja E. Z. teikdama skundus dėl antstolio veiksmų galimai vilkina vykdymo procesą. Kadangi kyla grėsmė, jog nepritaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas bus neproporcingas M. J. atžvilgiu, įpareigojo pareiškėją pateikti suinteresuoto asmens M. J. nuostolių užtikrinimą (CPK 147 straipsnis). Nors M. J. nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinės pareiškėjos skundus 6 mėnesius, tačiau apeliacinio proceso laikotarpį iš anksto sudėtinga tiksliai numatyti, todėl, teismo nuomone, pakankamas laiko tarpas yra 6 mėnesiai, už kurį skaičiuotinas nuomos mokestis, todėl iš viso galimų nuostolių suma yra 5 964 Eur.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja E. Z. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atmesti M. J. prašymą dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (b. l. 110-112). Skundą grindė šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Butą M. J. nuomojasi jau nuo 2014 m. pradžios, todėl šias išlaidas ji jau patyrė ilgą laiką, t.y. dar iki iš varžytynių pradžios ir jos negali būti pripažintos jos nuostoliais;Dalyvaudama varžytynėse M. J. žinojo ir suvokė, kad dalyvio mokestis yra privalomas ir esant tam tikroms aplinkybėms jis apskritai yra negrąžinamas, todėl šios išlaidos negali būti priskiriamos prie galimų nuostolių. Teismas ginčijamą nutartį priėmė tik formaliai pritardamas M. J. teiginiams.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo M. J. prašė skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (b. l. 119-121). Nurodė, kad apeliantės argumentai dėl patiriamų nuostolių nepagrįstumo yra visiškai abstraktūs, nepagrįsti jokiais juos paneigiančiais teiginiais. Pažymėjo, jog apeliantė su sutuoktiniu nuolat skundžia antstolio veiksmus, ne kartą teikė prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tokiu būdu vilkindama įkeisto turto realizavimo veiksmus. Nuostolių užtikrinimas yra viena iš priemonių, užtikrinančių teisėtų šalių interesų pusiausvyrą. Negalėdama įsikelti į iš varžytynių įsigytą butą, ji turi toliau mokėti nuomos mokestį nuomojame bute, todėl patiria nuostolius, nes negali gyventi teisėtai įsigytame būste.

Antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą (b. l. 122-123) prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes yra reali grėsmė, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių M. J. patirs nuostolių, nes apeliantė vilkina vykdymo procesą ir teikia skundus, dėl kurių yra praleidusi visus apskundimo terminus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja E. Z., pateikdama skundą dėl antstolio veiksmų, kartu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 510 str. 2 d. numatyta tvarka. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo patenkintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi, kuria teismas sustabdė vykdymo veiksmus vykdomoje byloje Nr. 0179/15/00229 iki įsiteisės teismo nutartis dėl pareiškėjos E. Z. pateikto skundo dėl antstolio R. V. vykdymo veiksmų. Suinteresuotas asmuo M. J. pateikė prašymą įpareigoti pareiškėją E. Z. per 5 darbo dienas nuo teismo nutarties dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo įteikimo įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo surenkamąją sąskaitą 6 368 Eur galimiems M. J. nuostoliams užtikrinti, kadangi E. Z. piktybiškai vilkina teismo procesą melagingai teikdama teismui tikrovės neatitinkančią informaciją ir teiginius, o M. J. negali įsikelti į butą, kurį įsigijo varžytynių metu.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartimi suinteresuoto asmens prašymą tenkino iš dalies motyvuodamas tuo, kad M. J. yra antrųjų varžytynių, kurių metu buvo parduotas butas, esantį Perkūnkiemio g. 41-52, Vilnius; ir 1/206 dalis negyvenamos patalpos - parkingo, esančio Pavilnionių g. 43A, Vilniuje, laimėtoja. Teismas konstatavo, kad M. J. jau patyrė nuostolių ir dar gali jų patirti ateityje tuo atveju, jei negalės įsikelti į butą, esantį Perkūnkiemio g. 41-52, Vilniuje.

Nesutikdama su minėta teismo nutartimi, apeliantė E. Z. nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai ištyrė esmines bylos aplinkybes bei netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pasak apeliantės, butą M. J. nuomojasi jau nuo 2014 m. pradžios, todėl šias išlaidas ji jau patyrė ilgą laiką, t.y. dar iki iš varžytynių pradžios ir jos negali būti pripažintos jos nuostoliais; be to dalyvaudama varžytynėse M. J. žinojo ir suvokė, kad dalyvio mokestis yra privalomas ir esant tam tikroms aplinkybėms jis apskritai yra negrąžinamas, todėl šios išlaidos negali būti priskiriamos prie galimų nuostolių. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie apeliantės teiginiai yra nepagrįsti.

CPK 146 str. 1 d. numatyta, jog šalies prašymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytą terminą pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija. Teismas nustato atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra realiai prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra ar bus dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą. Teismas pažymi, jog pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo yra būtinos dvi sąlygos: 1) byloje pateikti duomenys, kad tokie nuostoliai gali realiai atsirasti; 2) jų atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba neįmanomas. Taikant nuostolių atlyginimo užtikrinimą, turi būti vertinami ne tik galimi atsakovo nuostoliai, bet ir tikimybė, kad, netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo, jų realus išieškojimas gali pasunkėti. Galimų nuostolių realumą turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, kuris reiškė prašymą dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo M. J. prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo grindė tuo, kad, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius vykdymo veiksmus, yra suvaržyta jos teisė disponuoti varžytynėse įsigytu turtu, t.y. butu, esančiu Perkūnkiemio g. 41-52, Vilniuje. Dėl nurodytų aplinkybių, ji turi toliau nuomotis butą, esantį Tyzenhauzų g. 8-32, Vilniuje, nuomos mokestis – 700 Lt (202 Eur). Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantį 2014 m, vasario 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (b. l. 60-61). Apeliantės argumentas, jog M. J. nuomojasi jau nuo 2014 m. pradžios, todėl šias išlaidas ji jau patyrė ilgą laiką, atmestinas kaip nepagrįstas, nes natūralu, jog neturėdama galimybės įsikelti į iš varžytynių įsigytą butą, M. J. bus priversta toliau nuomotis nurodytą butą ir dėl to patirs išlaidų. Aplinkybė, kad butą, esantį Tyzenhauzų g. 8-32, Vilniuje, M. J. nuomojasi jau nuo 2014 m, vasario 1 d., nesudaro pagrindo teiginiui, jog šiuo metu ar ateityje ji nepatirs išlaidų dėl šio buto nuomos, kadangi iš 2014 m, vasario 1 d. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, jog butas suinteresuotam asmeniui buvo išnuomotas neterminuotai (b. l. 60).

Taip pat kaip nepagrįstas atmestinas apeliantės argumentas, jog M. J. sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis negali būti laikomas jos nuostoliais. Kadangi 2015-07-07 antstolio R. V. pranešimu apie laimėtas varžytynes buvo pranešta, kad M. J. laimėjo organizuotas varžytynes Nr. 108218 ir įgijo teisę pirkti butą, esantį Perkūnkiemio g. 41-52, Vilniuje (b. l. 63), manytina, jog jos sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis gali būti priskiriamas prie patirtų nuostolių, nes sumokėjusi dalyvio mokestį, dalyvavusi varžytynėse ir jas laimėjusi, M. J. negali naudotis nupirktu butu.

Dėl išdėstytų motyvų spręstina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutartimi buvo panaikintos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-13 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – vykdymo veiksmų sustabdymas vykdomoje byloje Nr. 0179/15/00229 iki įsiteisės teismo nutartis dėl pareiškėjos pateikto skundo. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, jog panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, nebeliko poreikio užtikrinti M. J. patiriamų nuostolių bei apeliantei E. Z. ginčyti teismo nutartį, kuria prašymas dėl nuostolių užtikrinimo buvo patenkintas. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, skundo padavimo dienai teismas turėjo teisinį pagrindą tokį užtikrinimą taikyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė