Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-07-30 · Byla Nr. 1N-186-449/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-30
Bylos Nr.
1N-186-449/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Linas Šiukšta
Kategorijos
  • 2.1.13.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Byla Nr. 1N-186-449/2015
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.13.10. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 30 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta,

sekretoriaujant Agatai Minkel,

dalyvaujant prokurorei Rasai Tunkevičienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo perduotino asmens T. G. gynėjo Ramūno Putino skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutarties, kuria Lietuvos Respublikos pilietis T. G. perduotas Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – prokuratūros prie Kylio žemės teismo prokuroro 2015 m. kovo 5 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 501 AR 271/15.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pateiktais duomenimis ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – prokuratūros prie Kylio žemės teismo prokuroro 2015 m. kovo 5 d. išduotas Europos arešto orderis byloje Nr. 501 AR 271/15 dėl Lietuvos Respublikos piliečio T. G., gim. XXXXXX, perdavimo baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai už jos teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką byloje Nr. 501 AR 271/15. Europos arešto orderis išduotas remiantis Kylio miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. arešto orderiu.

Išduotame Europos arešto orderyje nurodyta, kad T. G. įtariamas tuo, kad jis yra narys grupuotės, kuri yra susitarusi vykdyti juvelyrinių dirbinių apiplėšimus Vokietijoje. Pagal šiuo metu atliktų tyrimų duomenis grupuotės nariai yra įtariami įvykdę užpuolimus Diuseldorfe, Kylyje ir įgiję 500000 eurų vertės grobį. Vykdant nusikalstamas veikas du nusikaltėliai surišdavo ir mušdavo parduotuvių savininkus. Vykdant nusikaltimą Diuseldorfe vykdytojai taip stipriai spyrė savininkui į galvą, kad šis patyrė gyvybei pavojingus kraujo išsiliejimus į smegenis. Kiti grupuotės nariai saugodavo nusikaltimo vietas išorėje, jie stebėdavo prieigas ir įspėdavo nusikaltimo vykdytojus, jeigu prie parduotuvės artėdavo asmenys, galintys tapti liudytojais. Nusikalstamos veikos būdavo iki smulkmenų suplanuojamos ir organizuojamos Berlyne. Grupuotės nariai turėdavo atlikti įvairias užduotis miestuose, kuriuose turėdavo būti įvykdomi užpuolimai, tačiau nepriklausomai nuo to, kiek jie prisidėdavo vykdant nusikaltimus, jie žinojo, koks yra bendras planas.

Įtariamasis T. G. dalyvavo rengiantis organizuotoje grupėje įvykdyti užpuolimą ir apiplėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą Miunchene 2014 m. lapkričio 24 d., tačiau iš anksto įsikišus policijai, šiai veikai buvo užkirstas kelias:

2014 m. lapkričio 12 d. įtariamieji S. ir F. išžvalgė, kokias Miuncheno parduotuves būtų galima užpulti ir apiplėšti. Veikdami pagal bendrai parengtą nusikaltimo planą 2014 m. lapkričio 18 d. įtariamieji T. G. ir Š. nuvyko į Miuncheną atlikti paruošiamųjų veiksmų, kad galėtų įvykdyti suplanuotą nusikalstamą veiką. 2014 m. lapkričio 19 d. jie grįžo į Berlyną, kur įtariamasis T. G., turėdamas tikslą įvykdyti suplanuotą nusikaltimą, grupuotei pateikė iš liudytojo I. išsinuomotą lengvąjį automobilį VW Golf, valstybinis numeris XXXXXX. Jis (įtariamasis T. G.) žinojo, kad įtariamieji lengvuoju automobiliu važiuos į Miuncheną įvykdyti nusikaltimo ir iškart po to spruks į Berlyną. Pats įtariamasis prieš įvykdant nusikaltimą 2014 m. lapkričio 21 d. grįžo į Lietuvą.

Įtariamojo T. G. perleistu lengvuoju automobiliu kaltinamieji S. ir Š. 2014 m. lapkričio 22 d. nuvažiavo į Miuncheną, kur jie 2014 m. lapkričio 23 d. dar kartą patikrino, spėjama, ant pabėgti iš nusikaltimo vietos numatyto tako pastatytas transporto priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima pabėgti. Kalbama apie dieną prieš tai Miunchene nuvarytą lengvąjį automobilį ir du netoliese nuo juvelyrinių dirbinių parduotuves pastatytus dviračius. Be to, uždaroje automobilių stovėjimo aikštelėje jie pasidėjo varžtų pjoviklį. Telefonu susitarė su įtariamaisiais J. ir JN., kad laimikis būtų nugabentas į Berlyną. 2014 m. lapkričio 23 d. vakare kaltinamasis S. susitiko su per tą laiką į Miuncheną atvykusiais kaltinamaisiais D. ir Z., kuriems jis parodė transporto priemones, kuriomis pasinaudojus būtų galima pabėgti.

2014 m. lapkričio 24 d. prieš pietus, kai įtariamieji išėjo iš viešbučio, juos laikinai suėmė policijos pareigūnai. Įtariamieji D. ir Z. turėjo pistoletą P 99 (išore panašų į tikrą ginklą) ir dirgliosiomis medžiagomis užpildytus prietaisus bei kabelių raiščius. Suimant ir įtariamasis Š. buvo apsiginklavęs prietaisu su dirgliomis medžiagomis ir peiliu. Be to, įtariamieji turėjo radijo ryšio įrangą, Įtariamojo G. grupuotei perleistame lengvajame automobilyje VW Golf buvo rasti įtariamiesiems Z. ir D. persirengti skirti drabužiai, todėl galima daryti išvadą, kad šis lengvasis automobilis taip pat turėjo būti naudojamas kaip dar viena pabėgimui skirta transporto priemonė.

Vokietijoje T. G. įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 250 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte (rengimasis įvykdyti plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis: organizuota grupe bei panaudojant šaunamąjį ginklą). Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šias nusikalstamą veiką, Vokietijoje - 15 metų.

Veika, kurios padarymu Vokietijos Federacinėje Respublikoje įtariamas T. G., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 3 dalį ir 21 straipsnyje.

Vykdant Europos arešto orderį 2015 m. birželio 22 d. T. G. buvo sulaikytas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. nutartimi T. G. paskyrė kardomąją priemonę – suėmimą vienam mėnesiui, terminą skaičiuojant nuo 2015 m. birželio 22 d.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartimi T. G. suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2015 m. liepos 22 d.

2015 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje, dalyvaujant gynėjui, T. G. buvo supažindintas su Europos arešto orderio turiniu, jam išaiškinta supaprastinta perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei tokio perdavimo teisinės pasekmės. T. G. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka Vokietijos Federacinei Respublikai.

Šalies argumentai

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė su pareiškimu dėl T. G. perdavimo pagal Europos arešto orderį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, nurodė, jog nėra nustatyta jokių privalomo ir neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų BK 9 ¹ straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas skundžiama 2015 m. liepos 9 d. nutartimi Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės prašymą tenkino. Teismas nutarė perduoti Lietuvos Respublikos pilietį T. G. Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį byloje Nr. 501 AR 271/15. Teismas nenustatė jokių privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Tarybos pagrindų sprendime 2002/584/TVR ir BK 9¹ straipsnyje, kurie neleistų perduoti T. G. Vokietijos Federacinei Respublikai.

Šalies argumentai

Perduotino asmens T. G. gynėjas skunde nurodo, kad perduotinas asmuo bei jo gynėjas nesutinka dėl T. G. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui. Nurodo, kad T. G. 2014 m. lapkričio 24 d. nedalyvavo rengiantis organizuota grupe įvykdyti užpuolimą ir apiplėšimą panaudojant šaunamąjį ginklą Miunchene, jo tuo metu nebuvo Vokietijoje. T. G. kitų įtariamųjų – S. ir F. nepažįsta. Jam pareikštas įtarimas yra nepagrįstas. Automobilį VW Golf, valstybinis Nr. XXXXX, T. G. paliko Vokietijoje, nes jis sugedo. T. G. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad šis automobilis bus naudojamas nusikalstamoms veikoms vykdyti.

Perduotino asmens gynėjas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį ir atsisakyti išduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui Lietuvos Respublikos pilietį T. G.

Teismo posėdyje prokurorė prašo T. G. gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą 2015 m. liepos 9 d. nutartį perduoti Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti Lietuvos Respublikos pilietį T. G. pagal Vokietijos Federacinės Respublikos kompetentingos institucijos – prokuratūros prie Kylio žemės teismo prokuroro 2015 m. kovo 5 d. išduotą Europos arešto orderį byloje Nr. 501 AR 271/15, nepažeidė BK 9¹ straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 71¹ straipsnio, 73 straipsnio ir Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR reikalavimų.

BPK 17¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Europos arešto orderis yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal Europos arešto orderį, patikrina: 1) ar yra laikomasi Europos arešto orderio turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Vokietijos Federacinei Respublikai.

Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl T. G. perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal Europos arešto orderį, šiuos reikalavimus įvykdė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad T. G. prašomas perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Vokietijos Federacinėje Respublikoje dėl rengimosi įvykdyti plėšimą sunkinančiomis aplinkybėmis. Atsakomybė už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką numatyta Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 2 dalyje, 249 straipsnio 1 dalyje, 250 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte. Už šį nusikaltimą pagal Vokietijos Federacinės Respublikos įstatymus numatyta maksimali bausmė yra 15 metų laisvės atėmimo (BK 9¹ straipsnio 2 dalis). Vilniaus apygardos teismas teisingai nustatė, jog veikoje, kurios padarymu įtariamas T. G., yra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 3 dalies ir 21 straipsnio požymių, t. y. ši veika atitinka dvigubo baudžiamumo principą. Privalomo ar neprivalomo Europos arešto orderio nevykdymo pagrindų, numatytų Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse, nėra nustatyta.

Perduotino asmens gynėjas skunde neigia T. G. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo. Šiuo aspektu būtina pažymėti, kad Europos arešto orderio mechanizmas remiasi valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria Europos arešto orderyje nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti Europos arešto orderį išdavusios teisminės institucijos pateikta informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Taigi šio proceso metu teismas netiria T. G. inkriminuojamo nusikaltimo pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos tiriant baudžiamąją bylą Vokietijos Federacinėje Respublikoje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veikas padariusius asmenis.

Dėl nurodytų priežasčių Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis pripažintina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti perduotino asmens T. G. gynėjo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 74 straipsniu,

nutaria:

Perduotino Vokietijos Federacinei Respublikai baudžiamajam persekiojimui vykdyti T. G. gynėjo Ramūno Putino skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį.

Ši nutartis yra galutinė ir kasacine tvarka neskundžiama.

Teisėjas Linas Šiukšta