Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, dalyvaujant ieškovės AB „Swedbank“ atstovei V. I., trečiojo asmens BUAB „Kelmeda“ administratorės UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ įgaliotam asmeniui Indrei F. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovęs AB „Swedbank“ banko ieškinį atsakovui S. G. (S. G.), trečiajam asmeniui BUAB „Kelmeda“ dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas į 2010-08-30 dienos teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, apie negalėjimo atvykti į teismo posėdį priežastį iki posėdžio pradžios nepranešė, prašymas nagrinėti bylą atsakovei nedalyvaujant nepareikštas, todėl esant ieškovės prašymui priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 230 str. 2 d., 285 str. 1 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB ,,Kelmeda“ 2007-01-29 sudarė kredito sutartį Nr. 07-004880-IN su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu buvo suteiktas 10619052,04 Lt kreditas. Užtikrinant kredito gavėjo prisiimtus įsipareigojimus 2008-12-24 buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. 07-004880-LA1 su vėlesniais pakeitimais, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atsakyti ieškovei kaip solidarus skolininkas visu savo turtu už netinkamą UAB „Kelmeda“ įsipareigojimų nevykdymą. Klaipėdos apygardos teismo 2009-11-25 nutartimi UAB „Kelmeda“ iškelta bankroto byla. UAB „Kelmeda“ skola ieškovei 2009-12-07 pagal kredito sutartį buvo 12485191,86 Lt.

LR CK 6.70 str. nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas. Atkreiptinas dėmesys, kad tą pačią prievolę galima užtikrinti keliais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryti UAB „Kelmeda“ turto įkeitimas ir atsakovo laidavimo sutartis.

Įstatymas numato, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba jie visi bendrai (LR CK 6.6 str. 4 ir 5 d.). Pagal LR CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (LR CK 6.81 str.).

Nagrinėjamoje civilinėje byloje materialaus teisinio pobūdžio reikalavimai buvo pareikšti tik pagrindinio skolininko – šiuo metu BUAB „Kelmeda“ laiduotojui sudarytos laidavimo sutarties pagrindu. Pagrindinio skolininko nemokumas yra konstatuotas, iškėlus jam bankroto bylą. Darytina išvada, kad kad šios prievolės mokėjimo terminas suėjo, todėl ieškovas, pareikšdamas ieškinį laiduotojui, savo teises gina jo turimos subjektinės teisės nustatytu būdu. Pažymėtina, kad ieškovo teisė pareikšti reikalavimus pagal savo pasirinkimą tiek pagrindiniam skolininkui (bankroto byloje), tiek jo laiduotojui negali būti ribojama, nes šie asmenys yra solidarūs skolininkai. Kadangi pagrindinio skolininko ir laiduotojų atsakomybė yra solidari, o ieškovas turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, ieškovas neprivalo įsiskolinimo išieškoti pirmiausia iš pagrindinio skolininko ir tenkinti iš jo įkeisto turto. Kreditorius turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę realizuoti ar kokiu eiliškumu realizuoti kelias užtikrinimo priemones. Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovo motyvai, kad kredito sutarties įvykdymui buvo įkeistas šios įmonės turtas, jo pakanka įsiskolinimui padengti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimą. Apeliantams išaiškintina, kad, jeigu solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos įvykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 4 ir 7 d.). Pagal LR CK 6.83 str. 1 d. įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę. Taigi ieškovo reikalavimus patenkinus iš laiduotojų, jie įgytų atgręžtinio reikalavimo teisę į pagrindinį skolininką UAB „Kelmeda“, t. y. galėtų reikšti reikalavimus UAB „Kelmeda“ bankroto byloje.

Šioje byloje atsakovas neginčijo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį, neprašė jos pripažinti jos negaliojančia, pagal LR CPK 178 str. nustatytas įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles neįrodinėjo pagrindinio skolininko mokumo, todėl ieškinys tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 12 485 191,86 Lt skolos, kintamą palūkanų normą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2010-01-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.210 str.).

LR CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Iš byloje esančio 2010-01-18 mokėjimo kvito (b. l. 100) nustatyta, kad ieškovė pareikšdama ieškinį sumokėjo 39240 Lt žyminio mokesčio valstybei, todėl ši suma priteistina iš atsakovo (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei AB „Swedbank“, įmonės kodas 112029651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilniuje, iš atsakovo S. G. (S. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 12 485 191,86 Lt skolos; kintamą palūkanų normą, nustatomą imant šešių mėnesių VILIBOR ir pridedant 3 proc. metų palūkanų dydžio banko skolinimosi rizikos ir pelno maržą, kuri kiekvienų metų birželio 23 d. ir gruodžio 23 d. keičiama šešiems mėnesiams į priekį, imant REUTERS informacinėje bazėje paskelbtą palūkanų keitimo dienos arba prieš tai ėjusios darbo dienos, jeigu palūkanų keitimo diena yra ne darbo diena, šešių mėnesių VILIBOR ir pridedant 3 proc. metų palūkanų AB „Swedbank“ skolinimosi rizikos ir pelno maržą, nuo paimto ir negrąžinto kredito sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos (2010-01-22) iki visiško kredito sumos grąžinimo; 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2010-01-22 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 39240 Lt žyminio mokesčio.

Atsakovui padavus pareiškimą Klaipėdos apygardos teismui, sprendimas už akių per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti peržiūrėtas LR CPK 287 str. nustatyta tvarka. Asmuo, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovė sprendimą per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali skųsti Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.