Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Alma Jurgelienė, sekretoriaujant L. D., dalyvaujant pareiškėjo J. N. atstovui advokatui Zigmui Šatui, suinteresuotiems asmenims A. B., A. M. B., suinteresuotų asmenų atstovui advokatui Andriui Šukiui, notarei N. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. N. skundą dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, pareikštą suinteresuotiems asmenims A. B., A. M. B., Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarei N. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas Zigmas Šatas palaikė skundą ir paaiškino, kad pareiškėjo J. N. mama L. N. mirė 2011, ji testamentu yra palikusi dalį savo turto suinteresuotiems asmenims A. B. ir A. M. B.. Pareiškėjas J. N. yra neįgalus, jo darbingumo lygis 50 procentų, paskutiniais metais jis nuo vasario 1 d. iki pat mirties mamos ir po mamos mirties gydėsi Respublikinėje Šiaulių ligoninės filialo tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninėje. Jis gauna tik 328,30 Lt netekto darbingumo pensiją, pareiškėjo sutuoktinė B. N. visą tą laikotarpį yra bedarbė. Pareiškėjas pateikė notarei neįgalumo pažymėjimą, duomenis apie gaunamas pajamas, tačiau notarė atsisakė išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į palikimo dalį pagal CK 5.20 str. motyvuodama, kad dėl tokiam paveldėjimo teisės liudijimo išdavimui prieštarauja suinteresuoti asmenys A. B., A. M. B.. Notarės nutarimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu, nes notarė turėjo įrodymus, kad pareiškėjas galėjo būti išlaikomas mamos, kuri buvo pakankamai pasiturinti ir galėjo remti. Nėra abejonių, kad notarė būtų išdavusi šitą paveldėjimo teisės liudijimą į privalomą palikimo dalį pareiškėjui, jeigu tam nebūtų prieštaravę suinteresuoti asmenys. Pati notarė nurodė šį atsisakymo motyvą.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Pareiškėjo atstovo, suinteresuotų asmenų paaiškinimais, pareiškėjo pateiktais rašytiniais duomenimis (4-28 b.l.), notarės pateikta L. N. palikimo bylos medžiaga nustatyta, kad 2011 Pakruojyje mirė pareiškėjo motina L. N., kuri 2011-07-08 notarine tvarka patvirtintu testamentu paliko po savo mirties jai priklausantį žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo 27.3000 (dvidešimt septyni hektarai ir trisdešimt arų ha plotas), reg. Nr. 65/8398, adresu (duomenys neskelbtini), paliko A. B.; jai priklausančius 5000 (penkis tūkstančius litų) paliko A. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) esančius Pakruojo ūkininkų kredito unijoje (4 paveld.b.l.). Taip pat 2011-06-27 notarine tvarka patvirtintu testamentu L. N. jai priklausantį žemės sklypą (namų valdą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį 0.14 (keturiolika arų) ha plote, ir jame esantį pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. XXXX, su pagalbinio ūkio pastatais: pastatu - sandėliu, unikalus Nr. YYYY, pastatu - viraline, unikalus Nr. (AAAA, pastatu - ūkiniu pastatu, unikalus Nr. 6597-1016-6038, pastatu - daržine, unikalus Nr. BBBB, pastatu - malkine, unikalus Nr. CCCC, ir kitais statiniais (inžineriniais) - kiemo statiniais (lauko tualetas, šulinys), unikalus Nr. DDDD, reg. Nr. E, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bendras žemės sklypo plotas 2.8400 (du hektarai aštuoniasdešimt keturi arai) ha plote, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)., žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pliko savo sūnui J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (16 paveld. b.l.)

Pareiškėjas teismine tvarka siekė nuginčyti testamentą, kuriuo dalis testatorės turto paliktas suinteresuotiems asmenims A. B., A. M. B., tačiau 2012-09-24 Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu pareiškėjo ieškinys buvo atmestas (57-61 paveldėjimo bylos lapai). 2012-10-25 pareiškėjas kreipėsi pareiškimu į notarę, prašydamas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo nurodytiems testamentiniams įpėdiniams, kadangi jis kreipsis į teismą dėl privalomosios dalies nustatymo; taip pat pareikšdamas, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.20 str. turinys, privalomosios palikimo dalies jam išaiškintas ( 51 paveldėjimo bylos lapas). Tokio pareiškėjo teikto prašymo pagrindu 2012-10-30 notarė N. M. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą J. N. į privalomąją palikimo dalį; atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą A. B. ir M. A. B. pagal testamentą; išaiškinta pareiškėjams teisę apskųsti nutarimą teismui per 20 dienų nuo jo gavimo. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad notarinio veiksmo, t.y. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į privalomąją palikimo dalį J. N. ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo A. B. ir M. A. B. pagal testamentą, atlikti nėra galimybių, kadangi testamentiniai įpėdiniai A. B. ir M. A. B. nesutinka pripažinti, kad pareiškėjui, pirmos eilės įpėdiniui J. N. buvo reikalingas išlaikymas testatorės L. N. mirties dieną. Nutarime nurodyta, kad notaras neatlieka tyrimo veiksmų sprendžiant ginčus tarp įpėdinių ir nerenka įrodymų. Atsiradus bet kokiam įpėdinių ginčui paveldėjimo išdavimo klausimą pagal testamentą ir pripažinimą į privalomą palikimo dalį (testamentinę išskirtinę) sprendžia teismas. Paveldėjimo teisės liudijimas, kol nėra išspręstas klausimas dėl privalomosios dalies, negali būti išduotas testamentiniams įpėdiniams. Pareiškėjas J. N. informuotas, kad per 10 d. turi pateikti notarui teismo nutartį įpareigojančią notarą susilaikyti (neatlikti) notarinio veiksmo-išduoti paveldėjimo teisės liudijimo pagal testamentą A. B. ir M.A. B.. Per nustatytą dešimties dienų terminą, įpėdiniui J. N. nepateikus teismo dokumento, įpareigojančio notarą neatlikti teisinio veiksmo, paveldėjimo teisės liudijimas bus išduodamas testamentiniams įpėdiniams (15 b.l.)

Darytina išvada, kad šios kategorijos byloje dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pareiškėjas iš esmės skundė ne paties notaro priimto nutarimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, bet teikė iš karto reikalavimą dėl įpareigojimo notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį nustatymo, siekdamas gauti šį paveldėjimo liudijimą CPK 511-513 str. nuostatų pagrindu, net ir esant ginčui su kitais testamentiniais įpėdiniais dėl privalomosios palikimo dalies. Tačiau toks teiktas reikalavimas yra aktualus ne šiai bylai, o teisme nagrinėjamai kitai bylai tarp pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų (testamentinių įpėdinių). Nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr.2-1075-797/2013, kurioje nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio išlaikymo fakto nustatymo, motyvuojant tuo, kad notarė atsisakė išduoti pareiškėjui prašomą paveldėjimo teisės liudijimą, nes testamentiniai įpėdiniai A. B. ir M. A. B. nesutinka pripažinti, kad pareiškėjui, kaip pirmos eilės įpėdiniui, buvo reikalingas išlaikymas testatorės L. N. mirties dieną. Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje, remdamasis 2007-09-28 Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-377/2007, nurodė, kad pareiškėjas siekė teiktu patikslintu skundu nagrinėti kartu tiek notaro veiksmų neteisėtumą, tiek juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymą, ir teismas privalėjo šiuos reikalavimus sujungti ir nagrinėti vienoje byloje. Konstatuotina, kad pareiškėjo atstovo pozicija ir nurodyta 2007 m. Aukščiausiojo Teismo nutartis netaikytina, nesant paveldėjime visiškai analogiškų faktinių aplinkybių ir vienodos situacijos tarp įpėdinių, be to ji laikytina neatitinkanti dabartinės suformuotos teismų praktikos civilinėse bylose dėl notarų veiksmų apskundimo, ir teismas neturi pagrindo ja vadovautis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011 yra išaiškinęs, jog pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas, notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Taigi toks išaiškinimas leidžia daryti išvadą, jog notaras gali patvirtinti tik tokius faktus, dėl kurių nėra ginčo. Nagrinėjamo skundo atveju teikiamas pareiškėjo reikalavimas įpareigoti notarę išduoti pareiškėjui paveldėjimo teisės liudijimą į 27,3 ha ploto žemės sklypo, esančio Pakruojo r., Žeimelio sen., Ruonių k., unikalus Nr. 6585-0005-0009, palikto testamentu A. B., ir į 5000,00 Lt, esančius Pakruojo ūkininkų kredito unijoje, paliktų testamentu A. M. B., privalomąją palikimo dalį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 str., jau iki kreipimosi į teismą buvo ginčijamas testamentinių įpėdinių, kuriems notarė pranešė apie gautą pareiškėjo prašymą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas iš esmės net neteikė prašymo notarei dėl tokio išlaikymo fakto nustatymo ir paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo. Atvirkščiai, jis pateikė prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo testamentiniams įpėdiniams, pats nurodydamas motyvą, jog kreipsis į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo (51 paveldėjimo bylos lapas). Tokį prašymą notarei pareiškėjas pagrindė duomenimis apie ribotą savo darbingumą (50 proc.), gaunamą nedidelę netekto darbingumo pensiją, šeiminę padėtį ir turimą neįgalų pilnametį vaiką (76-86 paveldėjimo bylos lapai). Kitos pozicijos laikėsi testamentiniai įpėdiniai, kuri išreikšta ir suinteresuotų asmenų atsiliepimuose į skundą, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas palikėjos L. N. mirties dieną buvo visiškai materialiai aprūpintas ir privalomoji palikimo dalis jam nepriklauso, grindžiant savo argumentus atitinkamais priedais - dokumentais (47- 64 b.l.). Notarė teismo posėdyje nurodė, kad prieštaringai vertinamos aplinkybės apie pareiškėjo turtinę padėtį ir suponavo jos sprendimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, t.y. notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimus tiek pareiškėjui, kaip įstatyminiam įpėdiniui, nurodžiusiam savo teisę į privalomąją palikimo dalį, tiek testamentiniams įpėdiniams, ir pasiūlydama pareiškėjui kreiptis į teismą dėl išlaikymo reikalingo fakto nustatymo. Be to teismas pažymi, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja įpėdinių ginčijamų aplinkybių, susijusių su paveldėjimu į privalomąją palikimo dalį, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Darytina išvada, kad kilus pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo nurodyto išlaikymo reikalingumo fakto ir paveldėjimo teisės liudijimo į privalomąją palikimo dalį išdavimo, notarė N. M., vadovaudamasi Notariato įstatymo nuostatomis, tokiam veiksmui atlikti neturėjo visų teisinių prielaidų, dėl to pareiškėjo skundžiamas 2012-10-30 nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Skundo atmetimas neužkerta kelio pareiškėjui juridinę reikšmę turinčio išlaikymo fakto nustatymo atveju nauju pareiškimu kreiptis į notarę ir prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją palikimo dalį teismo sprendimo pagrindu.

Atmesdamas pareiškėjo skundą, teismas sprendžia bylinėjimosi išlaidų suinteresuotiems asmenims priteisimo klausimą, atsižvelgiant į jų turimą priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 443 str. 6 d.). Darytina išvada, kad suinteresuotų asmenų A. B. ir A. M. B. prašymas dėl 3763,10 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu, advokatui rengiant atsiliepimą į pareiškėjo skundą ( 65-67 b.l.) bei 2301,42 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl advokato atstovavimo teisme (130-131, 132-144 priteisimo iš pareiškėjo tenkinamas iš dalies. Pagal LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio 8.5. punktą, už atsakovo atsiliepimą į ieškinį maksimalus užmokesčio advokatui dydis yra 3 MMA, t.y. 2550,00 Lt ( iki 2013-01-01 esant nustatytam 1 MMA dydžiui – 850 Lt), be to remiantis 10 punktu, už advokato teisinių paslaugų, nenumatytų šiose rekomendacijose, teikimą priteistino užmokesčio dydis nustatomas kaip už analogiškas teisines paslaugas, numatytas šiose rekomendacijose, todėl konstatuotina, kad suinteresuotų asmenų atsiliepimo į skundą dėl notaro veiksmų, kurį galima prilyginti atsiliepimui į ieškinį, parengimo ir surašymo kaina ( 3763,10 Lt ) žymiai viršija Rekomendacijose nurodytą maksimalų dydį. Be to remiantis nurodytų rekomendacijų 8.18 punktu už vieną advokato atstovavimo valandą teisme nustatytas 0,15 MMA dydis (t.y. 150 litų, esant 1000 litų MMA nuo 2013-01-01), todėl už advokato faktinio buvimo teisme valandas (2 h už dalyvavimą parengiamajame ir 2 val. teismo posėdyje, bylą nagrinėjant iš esmės – rekomendacijų 9 p. nuostatos) maksimalus apmokėjimo dydis sudarytų 600 Lt; tačiau advokatas nurodė patirtas parengiamojo teismo posėdžio išlaidas su kelione 1422,96 Lt sumai, o teismo posėdžio metu savo atstovavimą su kelionės išlaidomis nurodė 878,46 Lt, jų detaliai nepagrįsdamas. Teismas, atsižvelgdamas į palyginti mažos apimties civilinę bylą, vieno pareiškėjo reikalavimo pobūdį, bei remdamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą, kad šioje ypatingos teisenos byloje dėl notaro veiksmo apskundimo nėra pagrindo vadovautis maksimaliais advokato darbo užmokesčio dydžiais, nustatytais ieškinio teisenoje, todėl suinteresuotiems asmenims iš pareiškėjo priteistina tik dalis patirtų atstovavimo išlaidų – 1700 Lt už atsiliepimo į skundą parengimą; 600 Lt už advokato dalyvavimą teisme ir 426 Lt advokato kelionės išlaidų, viso 2726 Lt.

Atmetus pareiškėjo skundą, 2012-11-05 teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė paliekama galioti iki nutarties taikymo, po to ji panaikinama (CPK 150 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 str. 443 str. 1-6 d., 511-513 str., teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo skundą.

Priteisti iš pareiškėjo J. N., a.k. (duomenys neskelbtini) 2726 Lt lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidų suinteresuotiems asmenims A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) A. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 1363 Lt kiekvienam suinteresuotam asmeniui.

Panaikinti pareiškėjo prašymu 2012-11-05 teismo nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę - įpareigojimą Šiaulių miesto savivaldybės 7-ojo notaro biuro notarę N. M. neišduoti testamentiniam įpėdiniui A. B., a.k(duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo į 27,3 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)., ir testamentinei įpėdinei A. M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) į 5000 Lt indėlį, esantį Pakruojo ūkininkų kredito unijoje.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo gali būti skundžiama apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.