- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-31
- Bylos Nr.
- 1S-580-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-1-00596-2009-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. R.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. R. (toliau – A. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. liepos 3 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas, dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. birželio 3 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. R. Kauno apygardos teismo 2010 m. spalio 29 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 11 metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2009 m. liepos 30 d., bausmės pabaiga – 2020 m. liepos 30 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. R. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nesutikdamas su priimtu procesiniu sprendimu, nuteistasis A. R. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2019 m. liepos 3 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Šalies argumentai
3. Skundu aukštesnės instancijos teismui A. R. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
3.1. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas pernelyg sureikšmino Komisijos ir Socialinio tyrimo išvadas ir nesiėmė iš esmės patikrinti asmens byloje esančių oficialių dokumentų. Būtent dėl resocializacijos specialistų nenuoseklaus dokumentų surašymo, buvo nurodyta, kad nuteistasis nedalyvavo anoniminių alkoholikų programose, ir dar neva nemato tame prasmės, ko pasėkoje buvo suformuluota išvada, kad nuteistasis nevykdo socialinės reabilitacijos programų. Tuo tarpu asmens byloje esantys dokumentai patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo anoniminių alkoholikų programose, tačiau teismas į tai neatkreipė dėmesio ir atkartojo Komisijos surašytas išvadas.
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas vienpusiškai ir neišsamiai vertindamas byloje surinktus duomenis, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso principus bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą. Teismas nepagrįstai atsisakė vertinti visas kitas svarbias aplinkybes, kurios yra esminės sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, tame tarpe ir nuteistojo pastangas resocializuotis. Teismo nutartis yra šabloninė, visiems nuteistiesiems yra atkartojami iš esmės tie patys argumentai, nutartyje yra siekiama atrasti ne teigiamas nuteistojo savybes, o neigiamas.
3.3. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad neturi jokių priklausomybių, kurios sąlygotų naujų nusikaltimų padarymą. Nėra įrodymų, kad teisės pažeidėjas yra susijęs su kriminaline subkultūra, jis neišsako diskriminacinių nuostatų, turi teigiamas nuostatas darbuotojų, kurie su juo dirba, atžvilgiu, pozityviai nusiteikęs. Šias aplinkybes patvirtina vien tai, kad jis dirba pataisos namuose, dirbo ir iki bausmės atlikimo pradžios. Nuteistasis dėl nusikaltimo padarymo prisipažįsta ir gailisi, tinkamai bendrauja su kitais nuteistaisiais, pataisos įstaigos personalu, vengia destruktyvių grupių, užsiima veikla, kuri nėra susijusi su nusikalstamumu. Nėra jokių duomenų, kad jis užsiimtų kokia nors neteisėta veikla, savo elgesiu darytų neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems. Teismas taip pat neįvertino nusikalstamo elgesio rizikos pokyčių laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
3.4. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismas tinkamai neįvertino ir riziką mažinančių veiksnių, t. y. socialinių ryšių su artimaisiais stabilumo, ketinimo dirbti ir turėti pastovų pragyvenimo šaltinį, neigiamo požiūrio į nusikaltimus bei smurtą, narkotinių medžiagų bei alkoholio nevartojimo įkalinimo įstaigoje, gebėjimo priimti siūlomą pagalbą bei ją tinkamai pasinaudoti, gyvenimo sąlygų, artimų santykių su šeimos nariais bei visapusiško jų palaikymo. Be to, teismas nepagrįstai sumenkino nuteistojo jau atliktą bausmės dalį. Nuteistasis yra padaręs pozityvias išvadas dėl įvykdytos nusikalstamos veikos, savo elgesio ir juo sukeltų negatyvių padarinių, teismui pateikti duomenys rodo, kad nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje itin teigiamas ir tai rodo jo atsakingumą ir motyvaciją keistis. Šiuo atveju, būtent teigiamas elgesys pataisos namuose, išlikę ir toliau puoselėjami socialiniai ryšiai, žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika leidžia pagrįstai manyti, kad bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistajam ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio laisvėje.
3.5. Skunde nurodoma, kad lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra, įgyvendinant Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 9 straipsnyje įtvirtintą progresyvaus bausmių atlikimo principą, palengvinti nuteistųjų socialinę adaptaciją, sudarant galimybę likusią bausmės dalį jiems atlikti neizoliuotiems nuo visuomenės, bet prižiūrimiems. Akcentuojama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės - lygtinai paleistas asmuo toliau atlieka jam skirtą bausmę, o lygtinio paleidimo sąlygų neišlaikymas sąlygoja sprendimą lygtinės bausmės dalies neįskaityti, tą bausmės dalį atlikti pakartotinai sugrąžinus asmenį į įkalinimo įstaigą. Nors bausmė ir visuomenės apsauga yra svarbūs laisvės atėmimo elementai, nuo pat pradžių atėmus iš nuteistojo bet kokią viltį reabilituotis ir grįžti į visuomenę jis iš esmės nužmoginamas. Visos laisvės atėmimo bausmės turėtų būti po tam tikro laiko peržiūrėtos prasmingumo požiūriu, atsižvelgiant į bausmės termino pradžioje nustatytus individualius bausmės planavimo tikslus. Be to, Lietuvos valstybė yra įsipareigojusi vadovautis Europos Sąjungos teisės normomis, kadangi Europos Sąjungos teisės normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lygtinis paleidimas pagal Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003)22 (toliau – Rekomendacija) turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas. Rekomendacijos 20 principas susijęs su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu (diskriminacijos draudimas) ir Teismų įstatymo 33 straipsniu (precedentų privalomumas), ir teismų praktikoje žinant bent vieną atvejį, kai asmeniui, mažesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, buvo taikytas lygtinis paleidimas, o asmeniui, didesne apimtimi atitinkančiam lygtinio paleidimo kriterijus, netaikomas lygtinis paleidimas, yra pagrindas kelti klausimą dėl konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimo. Lietuvos teisminėje praktikoje anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant visas aplinkybes. Skundžiama nutartimi netaikius nuteistajam lygtinio paleidimo buvo pažeisti teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principai.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo A. R. skundas atmetamas.
5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą bei nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai padarė išvadą, kad taikyti lygtinį paleidimą A. R. nėra pagrindo. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. R. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau jo nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ yra vidutinė (74 balai) ir jis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. nedalyvauja anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimuose. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistajam dar Alytaus pataisos namuose atliekant laisvės atėmimo bausmę 2015 m. spalio 19 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta, kad nuteistasis privalo dalyvauti psichologų konsultacijose, mokytis, dirbti ir dalyvauti anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimuose. Atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose nuteistasis du kartus buvo konsultuotas psichologų, įgijo mūrininko, siuvėjo ir vytelių pynėjo specialybes, dirbo. Kai buvo perkeltas bausmės atlikimui į atvirąją koloniją dirbo keliose įmonėse, tačiau nelankė anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimų, nes neįžvelgia, jog turi alkoholio vartojimo problemų.
7. Nors nuteistasis skunde aukštesnės instancijos teismui ir nesutinka su tokia apylinkės teismo išvada, teigdamas, kad dėl nenuoseklaus resocializacijos pareigūnų dokumentų rengimo buvo padaryta nepagrįsta išvada, kad jis nevykdo individualaus socialinės reabilitacijos plano, tačiau abejoti tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kurią patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Išvada apie A. R. socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, kurioje nurodyta, jog A. R. neįvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, nes perkeltas bausmės atlikimui į atvirąją koloniją nelankė anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimų, teisinio pagrindo nėra. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas nuteistojo dėmesys į tai, kad pagal Alytaus pataisos namuose 2015 m. spalio 19 d. sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, jis privalėjo lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus, todėl šiuo atveju, perkėlus jį atlikti laisvės atėmimo bausmę į atvirąją koloniją, nuteistasis ir toliau privalėjo lankyti minėtus užsiėmimus, tačiau to nedarė. Netgi skunde apylinkės teismui pripažįstama, kad anoniminių alkoholikų užsiėmimuose nuteistasis du metus dalyvavo tik atlikdamas bausmę Alytaus pataisos namuose.
8. Nors skunde nuteistasis A. R. pabrėžia, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, dirba, dengia civilinius ieškinius, įgijo mūrininko, siuvėjo, vytelių pynėjo specialybes, penkis kartus skatintas, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, kas neabejotinai rodo teigiamus jo asmenybės pokyčius, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Ji, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo metu nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. R. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakanka, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
9. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties ir Komisijos nutarimo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad atlikus nuteistojo A. R. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 74 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 24 balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog A. R. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Juolab, kad remiantis 2019 m. gegužės 15 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo paskutinio vertinimo sumažėjo labai nežymiai, nuo 77 balų iki 74 balų, kas leidžia teigti, kad A. R. pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra minimali ir nepakankama lygtinio paleidimo taikymui.
10. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistojo mąstymas ir elgesys linkęs kartotis, A. R. tikslai yra minimalūs ir trumpalaikiai, jis stengiasi pateisinti savo elgesį, minimalizuoti jo pasekmes, todėl ne visada pasirenka tinkamas elgesio strategijas, linkęs pasikliauti savo paties patyrimu. Taigi, nustatytos nuteistojo asmenį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia konstatuoti lygtiniam paleidimui pakankamos pažangos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad nuteistasis penkis kartus buvo paskatintas už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą. Kaip matyti iš teismui pateiktos 2019 m. gegužės 21 d. pažymos apie nuteistojo A. R. pažeidimus ir paskatinimus jis net 6 kartus pažeidė pataisos namų vidaus taisykles, už ką penkis kartus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos, kas neabejotinai patvirtina, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės metu nerodo pakankamų teigiamų pokyčių mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistojo elgesį toliau būtų galima koreguoti neizoliavus nuo visuomenės.
11. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju 11 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nagrinėjamu atveju A. R. bausmę atlieka už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį) padarymą. Praeityje jis buvo šešis kartus teistas už vagystes, nusikaltimai prasidėjo dar vaikystėje, kas rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistajam. Konstatuojant šią išvadą, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis ne kartą yra baustas laisvės atėmimo bausmėmis, jo atžvilgiu praeityje buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas (Socialinio tyrimo išvados duomenys), tačiau, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, akivaizdu, kad teismo parodyto pasitikėjimo A. R. nepateisino ir vėl nusikalto. Asmenį paleidžiant lygtinai vis tik siekiama, jog šis laikytųsi įstatymų imperatyvų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio veikimo būdus, tačiau tokia nuteistojo elgesio galimybe, šioje A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, teisėjų kolegija abejoja. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia A. R. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
12. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nusikaltimas, už kurio padarymą A. R. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę buvo padarytas apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Ir nors pataisos namuose už alkoholio vartojimą nuteistasis baustas nebuvo, tačiau pats nuteistasis pažymi, kad laisvalaikiu alkoholinius gėrimus pavartodavo su grupe gana dažnai ir po daug, tačiau sumenkina jo poveikį ir su tuo susijusias problemas. Siekdamas atsisakyti potraukio alkoholiui pataisos namuose nuteistojo teigimu jis lankė anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimus ir juos baigė, tačiau, kaip jau buvo minėta anksčiau, bylos duomenys patvirtina, kad atvykęs į kitą pataisos įstaigą (atvirąją koloniją) A. R. nedalyvavo anoniminių alkoholikų grupių užsiėmimuose, nors lankyti šiuos užsiėmimus jis buvo įpareigotas individualaus socialinės reabilitacijos planu. Tokia nuteistojo pozicija aukštesniajam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti itin atsainų nuteistojo požiūrį į vieną esminių jo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių bei menkas nuteistojo pastangas koreguoti savo gyvenimo būdą teigiama linkme, juo labiau įvertinus ir tai, kad iš esmės nuteistasis neigia savo priklausomybę nuo alkoholio ir nesuvokia, kad alkoholio vartojimas yra susijęs su jo padarytu nusikaltimu ir gali turėti lemiamos įtakos jo elgesiui ateityje.
13. Abejonių tinkamu A. R. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, A. R. yra įgijęs vos 6 klasių išsilavinimą, ir nors pataisos namuose įgijo kelias specialybes, tačiau laisvėje darbo stažo neturi, yra dirbęs atsitiktinius darbus statybose neoficialiai. Paminėtų aplinkybių visumoje abejotina, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Juolab, kad jokių santaupų, sprendžiant iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, A. R. neturi. Šios išvados kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praeityje buvęs neteisėtas nuteistojo elgesys yra betarpiškai susijęs su finansinės naudos siekimu, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog laisvėje A. R. nuolat trūko pinigų savo asmeninių poreikių tenkinimui, kas neabejotinai skatino jį nusikalsti. Įvertinus aukščiau išdėstytų duomenų visumą manyti, jog šiuo metu nuteistojo požiūris į savo tikslų įgyvendinimą neteisėtais būdais yra pakitęs, pakankamo pagrindo nėra. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir tai, kad pataisos namuose A. R. dirba, kadangi įvertinus jo menką darbinę patirtį, pagrįstai manytina, kad laisvėje gali kilti problemų dėl sklandaus A. R. įsiliejimo į darbo rinką, o tai neabejotinai gali lemti ir pakartotinį nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimą.
14. Manyti priešingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistojo socialiniai santykiai su savo artimaisiais. Nors abejonių tuo, jog A. R. palaiko artimus ryšius su savo artimaisiais, teisėjų kolegijai nekyla, tačiau, įvertinus tai, kad ši aplinkybė egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog A. R. būnant laisvėje ji nebuvo pakankama siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, todėl ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
15. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis A. R. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – visa apimtimi nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, be to, nenustatyta akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra. Pažymėtina, kad paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
16. Nuteistojo pateikta Europos žmogaus teisių teismo sprendimų, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. 22, „Dėl lygtinio paleidimo“ ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio bei kitų skunde nurodytų tarptautinių ir Lietuvos teisės aktų analizė šiuo atveju nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Neabejotina, jog visais atvejais taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos siekiama jo tinkamos resocializacijos ir reintegracijos į visuomenę, tačiau toks sprendimas turi būti priimamas tik tinkamai įvertinus asmens, kurį ketinama paleistį į laisvę, asmenybę, jo elgesį pataisos namuose bei jo elgesio korekciją, kuri turi sudaryti neabejotiną pagrindą manyti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju, teismas spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą konkrečiam asmeniui, nagrinėja tik tas bylos aplinkybes, kurios konkrečiai susijusios su nuteistuoju, todėl teigti, kad teismas diskriminavo A. R.kitų nuteistųjų atžvilgiu ir pažeidė teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir kiti baudžiamosios teisės principus, pagrindo nėra.
17. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo A. R. skundą dėl 2019 m. birželio 3 d. Komisijos nutarimo netaikyti A. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 3 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. liepos 3 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.