- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-27
- Bylos Nr.
- 2A-886-467/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė (pran.), Zita Smirnovienė, Algirdas Auruškevičius
- Atsakovas
- G. R.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo G. R. personalinės įmonės „Fajena“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo 638-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovui G. R. personalinei įmonei „Fajena“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas 638-oji DNSB 2010 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo G. R. PĮ „Fajena“ 17695,48 Lt skolos už suteiktas paslaugas, 1007,43 Lt delspinigių ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinyje ir dublike nurodė, jog ieškovas eksploatuoja namą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuo 1998 m. rugpjūčio 28 d. yra patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), turinčių 197,40 kv.m ploto, ir patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), turinčių 157,48 kv.m, ploto, savininkas. Kiekvieną mėnesį atsakovui buvo pateikiamos sąskaitos už teikiamas paslaugas, tačiau atsakovas mokesčių nemokėjo. Atsakovo skola su delspinigiais ieškovui 2010 m. balandžio 1 d. yra 18702, 91 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. PĮ „Fajena“ su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, jog, nors atsakovas ir turi komercines patalpas gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), kuriame dalis gyventojų įsteigė 638-ąją gyvenamųjų namų savininkų bendriją, atsakovas nėra šios bendrijos narys, bendrijos paslaugomis nesinaudoja, todėl ieškovui nėra skolingas. Atsakovas turi atskirą įėjimą į savo patalpas, nepriklausomai nuo bendrijos naudojasi elektra, vandeniu, apšildymu, pats prižiūri ir tvarko savo teritoriją, turi sutartį su šiukšlių išvežimo tarnyba, elektros tinklais, UAB „Vilniaus vandenys“, pats remontuojasi pastato fasadą. Ieškovui buvo pateikti visi dokumentai ir sutartys, tačiau ieškovas atsisakė šiuos klausimus spręsti. Atsakovas sutiko mokėti lėšas kaupimui galimam pastato remontui, tačiau pageidavo žinoti, kaip lėšos bus panaudojamos.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 18 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 638-ajai DNSB iš atsakovo G. R. PĮ „Fajena“ 15709,78 Lt skolos, 500 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. birželio 9 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 1717,37 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas nustatė, jog bendrijai (ieškovui) priklausantis gyvenamasis namas yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį atsakovui kartu su kitais šio namo butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Tai, kad atsakovas į savo patalpas patenka pro atskirą įėjimą, nereiškia atsakovo atsidalinimo nuo bendrosios dalinės nuosavybės visame bendrame turte, nepanaikina jo nuosavybės teisės į bendromis esančias pagrindines namo konstrukcijas. Pagal CK 4.83 straipsnio 3 ir 4 dalis atsakovas kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti, remontuoti. Iki bendrijos kreipimosi į teismą atsakovas skolos neginčijo, byloje nepateikti jokie įrodymai, jog atsakovas būtų kreipęsis į bendriją dėl informacijos apie teikiamas paslaugas pateikimo ar gynęs savo teises teismine tvarka. Atsakovas skolą pradėjo ginčyti tik ieškovui kreipusis į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Atsakovas, nors ir nėra bendrijos narys, turi teisę gauti iš bendrijos visą informaciją, susijusią su savininkams bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto valdymu. Iš pateiktų sąskaitų-faktūrų bei apyvartos žiniaraščių teismas nustatė, jog atsakovui buvo skaičiuojamas mokestis už laiptinių valymą, tačiau atsakovas namo laiptinėmis nesinaudoja, turi į savo patalpas atskirą įėjimą, o laiptinių valymas yra susijęs išimtinai su gyventojų naudojimusi ir tvarkos bei švaros palaikymu, todėl, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principu, teismas sprendė, jog atsakovui mokestis už laiptinių valymą buvo skaičiuojamas nepagrįstai. Įrodymų, jog atsakovui buvo skaičiuojamas mokestis ne tik už laiptinių valymą, bet ir už aplinkos tvarkymą, byloje nepateikta. Atsakovas į bylą pateikė komunalinių atliekų išvežimo sutartis, mokėjimą už atliekų išvežimą patvirtinančius įrodymus, iš kurių teismas nustatė, jog atsakovas už atliekų sutvarkymą moka pagal atskirą sutartį, todėl neprivalo mokėti bendrijai už atliekų išvežimą. Teismas, spręsdamas dėl delspinigių priteisimo, atsižvelgė į tai, jog ieškinys tenkinamas iš dalies, taip pat į tai, jog ieškovas ilgą laiką pats nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, taip padidindamas delspinigių sumą, į teisingumo bei protingumo kriterijus, ir sprendė, jog delspinigiai mažintini iki 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas G. R. PĮ „Fajena“ prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, jog ieškinį teismui pasirašė bendrijos valdytojas L. B., kuris nepateikė bendrijos įgaliojimo atstovauti ir teikti ieškinį, todėl bendrijos valdytojas nėra tinkamas ieškovas ir teismas negalėjo tokio ieškinio priimti. Atsakovas nėra 638-osios DNSB narys, todėl bendrijos sprendimai jam negali būti taikomi. Atsakovas yra pastato bendrasavininkis, todėl bendrija privalėjo sudaryti su atsakovu paslaugų teikimo sutartį, aptariant su atsakovu, kokios paslaugos jam bus teikiamos ir kaip bus atsiskaitoma už suteiktas paslaugas. Be bendrasavininkio sutikimo ieškovas neturi teisės spręsti klausimų, kurie liečia ir atsakovą, kaip bendrasavininkį. Kadangi atsakovas nėra bendrijos narys, todėl jis pats pasirūpino, kad už sunaudotą vandenį, elektrą, šiukšlių išvežimą jis atsiskaitytų pats su paslaugos tiekėjais. Atsakovas nurodytoms paslaugoms apmokėti sudarė su paslaugos teikėjais sutartis ir paslaugas pilnai apmokėdavo, įsiskolinimo neturi. Teismui buvo pateiktos ir pažymos apie tai, kad elektros įvadas ir vandens įvadas nepriklauso bendrijai, jis priklauso nurodytoms paslaugų davėjams, todėl bendrija nesuteikia jokių paslaugų, dėl šių įrenginių priežiūros. Ieškovas tokių įrodymų teismui taip ir nepateikė, tik teikė abstraktaus pobūdžio deklaravimus, kad jis kiekvieną mėnesį pateikdavo atsakovui sąskaitas už suteiktas paslaugas. Bet net ir teisme ieškovas nesugebėjo įrodyti, kokias konkrečiai ir už kokią kainą jis teikė paslaugas. Ieškovas pats teismui pateikė bendrijos įgaliotinių susirinkimo 1999 m. vasario 29 d. protokolą, kuriame buvo svarstytas mokesčių paskirstymas pagal gyventojų skaičių, mokesčių paskirstymas pagal buto bendrąjį plotą ir kt. Buvo nutarta visus mokesčius paskirstyti ir skaičiuoti pagal butų bendrąjį plotą. Teismas neteisingai aiškino CK 4.83 straipsnio reikšmę bei jį taikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas 638-oji DNSB prašo apeliacinį skundą atmesti, sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 22 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą bendrijos pirmininkas (ankstesnėje įstatymo redakcijoje - bendrijos valdytojas) atstovauja bendrijai. Bendrijos įstatuose nenumatyta, kad kreipimosi į teismą klausimą gali spręsti tik bendrijos narių susirinkimas. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad dėl to, jog jis nėra bendrijos narys, bendrijos priimti sprendimai jam negali būti taikomi, nes tai numatyta CK 4.82 straipsnyje. Sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo priimami bendrijos narių susirinkime, šie sprendimai yra privalomi visiems butų ir kitų patalpų savininkams (Daugiabučių namų savininkų bendrijos įstatymo 4 str., CK 4.85 str. 1 d. ir 4 d.). Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, jog bendrija privalėjo sudaryti su atsakovu paslaugų teikimo sutartį, aptariant, kokios paslaugos jam bus teikiamos ir kaip bus atsiskaitoma už suteiktas paslaugas. Atsakovo pareiga mokėti mokesčius kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo (CK 4.82 str. 3d. ir 4.84 str.). Atsakovas, kaip bendraturtis, privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti. Atsakovas pagal sudarytas sutartis sumoka tiekėjams už elektros energiją, vandenį ir nuotekų šalinimą. Šių mokesčių bendrija atsakovui neskaičiuoja. Atsakovas nurodo, kad šildymo sistemos mazgas, vandentiekis, nuotekų valymo sistema, elektros tinklai nėra bendrijos nuosavybė, todėl jis neturi mokėti bendrijai už šių mazgų priežiūrą. Iš tikrųjų atsakovo nurodyta inžinerinė įranga yra bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė, o daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovo G. R. PĮ „Fajena“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo iš esmės teisėtam ir pagrįstam teismo sprendimui pakeisti.
Civilinės bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovui 638-ajai DNSB priklauso namas (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-12, t.1). Šiame name yra atsakovui G. R. PĮ „Fajena“ priklausančios negyvenamosios patalpos – parduotuvė bei kirpykla su prekybos ir kosmetologinėmis patalpomis (b.l. 26-27, t.1). Bendrijos 2009 m. birželio 2 d. susirinkime nutarta apmokėjimą už druską vandens filtrams paskirstyti pagal butų ir patalpų skaičių, neatsižvelgiant į plotą ir sunaudotą vandens kiekį. Minėtame susirinkime nustatytas bendrijos valdytojo atlyginimas – 800 Lt. (b.l. 13-14, t.1). Iš 1999 m. vasario 29 d. bendrijos įgaliotinių susirinkimo protokolo matyti, jog bendrija nutarė priimti į darbą du darbuotojus ir nustatyti pareigybes – kiemsargio valytojo bei elektriko-santechniko bei skirti ne didesnį kaip 600 Lt darbo užmokestį, taip pat nutarta visus mokesčius paskirstyti ir skaičiuoti pagal butų bendrąjį plotą be vasaros patalpų, taip pat nustatytas kaupiamojo mokesčio dydis – 0,30 Lt už kv. m bendrojo ploto be vasaros patalpų (b.l. 15-16, t.1). 2009 m. kovo 23 d. ieškovas su UAB „Švari aplinka“ sudarė buitinių atliekų išvežimo sutartį (b.l. 19-20, t.1). 2001 m. rugpjūčio 1 d. su UAB „Namų priežiūros centras“ sudaryta būsto paslaugų administravimo sutartis, pagal kurią UAB „Namų priežiūros centras“ teikia bendrijai administravimo paslaugas (b.l. 21-25, t.1). Bendrija skaičiavo mokesčius už administravimą, bendrijos apmokamus darbuotojus, druską vandens filtrams, eksploatacines ir kaupiamąsias lėšas, laiptinių valymą, šiukšlių išvežimą už atsakovui priklausančią patalpą Nr. 51 bei už tas pačias paslaugas, išskyrus šiukšlių išvežimą, už patalpą Nr. 53 (b.l. 28-29, 87-90, t.1). Ieškovas už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2010 m. balandžio mėn. paskaičiavo 17695,48 Lt skolą už abi atsakovui priklausančias patalpas bei 1007,43 Lt delspinigių už šešis mėnesius ir prašė priteisti šias sumas iš atsakovo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovo 15709,78 Lt skolos už administravimą, bendrijos apmokamus darbuotojus, druską vandens filtrams, eksploatacines ir kaupiamąsias lėšas, 500 Lt delspinigių, 6 proc. palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2010 m. birželio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, kitoje dalyje ieškinio netenkino. Teismas konstatavo, jog atsakovas kartu su kitais daugiabučio namo bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti, ši jo pareiga kyla iš įstatymo, o ne iš sutarties. Atsakovas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.
Vienas iš apelianto argumentų, dėl ko, jo nuomone, skundžiamas teismo sprendimas nėra teisėtas, yra tas, kad atsakovas nėra bendrijos narys, todėl jam bendrijos sprendimai nėra privalomi. Apeliantas šį argumentą nurodė ir savo atsikirtimų į ieškinį pagrindu pirmosios instancijos teisme, tačiau teismas šį atsakovo argumentą laikė nepagrįstu ir apeliacinės instancijos teismas tam visiškai pritaria, kadangi Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 27 str. 4 ir 7 d., taip pat LR Vyriausybės 1995 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 852 „Dėl LR daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo įgyvendinimo tvarkos“ patvirtintų Tipinių daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatų 8 p., 1, 3, 4 pastraipų, 10 p. 1 pastraipos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad narystės bendrijoje savanoriškumo principas reiškia, jog savininkas gali nestoti į bendriją, t.y. nesusieti savęs narystės bendrijoje ryšiais, tačiau ir tokiu atveju gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiame name savininkas yra kitų teisinių santykių, susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės teisių įgyvendinimu, subjektas; kadangi nuosavybė įpareigoja, gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų daugiabučiuose namuose savininkus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), nepriklausomai nuo to, ar jie yra, ar nėra bendrijos nariais, atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Šios pareigos numatytos CK 4.82 straipsnio 3 dalyje – butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Bendraturčių priimti sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo, priežiūros ir tvarkymo galioja visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams (CK 4.85 str. 4 d.).
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad jis yra pastato bendrasavininkis, todėl bendrija privalėjo sudaryti su atsakovu paslaugų teikimo sutartį, aptariant, kokios paslaugos atsakovui bus teikiamos ir kaip už jas bus atsiskaitoma. Tačiau kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi apelianto, kaip bendrasavininkio pareiga prisidėti prie bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymo kyla ne iš sutarties, o iš įstatymo nuostatų, todėl bendrija jokios sutarties dėl paslaugų teikimo su atsakovu sudaryti neprivalėjo. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 603, Vilniaus miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai, patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 bei kiti teisės aktai imperatyviai nurodo, daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisėje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, todėl pagal CK 4.82 str. 1 d. atsakovui kartu su kitais šio namo butų savininkais bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso minėto namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, todėl atsakovas pagal CK 4.83 str. 3 d. ir 4 d. kartu su kitais bendraturčiais privalo bendro naudojimo objektus tinkamai prižiūrėti ir remontuoti.
Apeliantas skunde tvirtina, jog dėl vandens, elektros tiekimo, šiukšlių išvežimo jis yra sudaręs atskiras sutartis su šių paslaugų tiekėjais, apmoka jų pateiktas sąskaitas ir jokių įsiskolinimų neturi, todėl teismas nepagrįstai priteisė šias išlaidas ieškovui iš atsakovo. Tačiau bylos duomenys tvirtina, kad nei ieškovas prašė priteisti iš atsakovo skolą už vandens ir elektros tiekimą, nei pirmosios instancijos teismas ją ieškovui priteisė, todėl šie apelianto argumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos ginčo dalyku, o ieškinį dalyje dėl įsiskolinimo už šiukšlių išvežimą bei laiptinių valymą, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantas, atmetė. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog yra sumokėjęs paslaugų tiekėjams už elektros ir vandentiekio priežiūros paslaugas, kadangi tokių įrodymų byloje nėra. Pagal pateiktus įrodymus atsakovas moka pagal atskiras sutartis tik už elektros ir vandens tiekimą bei nuotekų šalinimą, o ne už elektros ir vandentiekio tinklų priežiūrą.
Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šildymo sistemos mazgas, vandentiekis, nuotekų valymo sistema, elektros tinklai yra bendri visam namui. Tačiau sutikti su tokiais apelianto argumentais nėra pagrindo, nes nurodytą išvadą pirmosios instancijos teismas padarė, remdamasis įstatymo nuostatomis, o būtent Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu. Pagal šį įstatymą bendrąja daline daugiabučio namo savininkų nuosavybe (bendrojo naudojimo objektais) yra: 1) bendrosios konstrukcijos – pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdengimai, stogas), kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); 2) bendroji inžinerinė įranga – daugiabučio namo vandentiekio, kanalizacijos, dujų, šilumos, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, ventiliacijos kameros, vamzdynai ir angos, šildymo radiatoriai, elektros skydinės, liftai, televizijos kolektyvinės antenos ir kabeliai, šilumos mazgai, karšto vandens ruošimo įrenginiai, katilinės ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga bendrojo naudojimo patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti atskiriems gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančiose patalpose, jeigu jie susiję su viso namo inžinerinės techninės įrangos funkcionavimu ir jeigu jie nėra trečiųjų asmenų nuosavybė; 3) bendrojo naudojimo patalpos – daugiabučio namo laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, jei jos nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims (DNSBĮ 2 str. 5 d.).
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas skundžiamoje dalyje yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.