Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-429-348-2013

Teisėja Diana Atajeva Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00167-2011-7

2013 m. spalio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Kęstučio Dargužio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Astai Leonavičienei ir Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Renaldai Kučinskaitei, gynėjui advokatui Vincui Pacevičiui, nukentėjusiųjų D. P. K. ir D. K. atstovei advokatei Vidutei Tiškuvienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiųjų D. P. K., D. K. atstovės advokatės Vidutės Tiškuvienės apeliacinius skundus dėl 2013 m. vasario 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. S. pagal LR BK 281 str. 5 d. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

Nukentėjusiųjų D. P. K. ir D. K. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos bei išlaidų, turėtų už advokato teisinę pagalbą, atlyginimo atmestas.

Panaikintas 2012-04-05 Kauno apygardos teismo nutartimi V. S. taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. pagal LR BK 281 str. 5 d. išteisintas, kaltinant tuo, jog jis 2011-02-22 apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, 134 punkto reikalavimus- atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) partrenkė kelio važiuojamąja dalimi, ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją D. K., kurią mirtinai sužalojo.

Prokurorės nuomone, kaltinamojo V. S. parodymų, jų prieštaravimų teismas tinkamai neįvertino. Priešingai nei teismas nurodė, kaltinamasis V. S. neturėjo vieningos pozicijos, nes jo parodymai nebuvo nuoseklūs, keitėsi pagal aplinkybes bei buvo paneigti kitais objektyviais duomenimis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo, jo priedų matyti, kad provėžos nėra gilios, kad iš jų nebūtų galima išvažiuoti. Liudytojas M. K. patvirtino, kad automobilis Audi užvažiavo tiesiai ant moters, kuri ėjo ramiai, nesiblaškė. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis, kuris važiavo prieš priešais, nerodė jokios reakcijos, kad išvengti susidūrimo ir nebuvo jam jokių kliūčių aplenkti žuvusią moterį. Liudytojų parodymais patvirtinta, kad įvykio dieną matomumas buvo geras, prieš trenksmą liudytoja O. B. negirdėjo jokio signalo, ratų čiuožimo. M. K. parodė, kad nebuvo automobilių, kurie būtų kliudę kaltinamajam manevruoti, siekiant aplenkti moterį.

Skiriant bausmę V. S., turėtų būti atsižvelgta į tai, jog kaltinamasis neteistas, nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, jo veikoje tyčios nebuvo, tačiau dėl jo nusikalstamo nerūpestingumo atsirado sunkios pasekmės - žuvo žmogus. Jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Atsižvelgiant į tai, kad į tai, kad jis turi pastovią gyvenamąją vietą, yra senyvo amžiaus yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d., bus pasiekta be realaus paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Taip pat skunde nurodoma, kad pagal BPK 44 str. 10 d., 109 str. asmuo, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Nukentėjusieji D. P. K. ir D. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo: 1394 LT turtinei žalai ir 8632 LT neturtinei žalai atlyginti iš AB „Lietuvos draudimas" ir po 45684 LT kiekvienam neturtinės žalos atlyginimo iš V. S.. Nukentėjusiųjų ieškinį dėl turinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, kadangi žala padaryta dėl nusikalstamos veikos ir priteisti iš AB „Lietuvos draudimo" 1394 LT. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d. nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Nustatant neturtinės žalos dydį, turi būti atsižvelgiama į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, to asmens padarytos turtinės žalos dydį, susiformavusią bendrą teismų praktiką. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Siekiant nukentėjusiųjų ir žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros, įvertinus išdėstytus kriterijus ir bylos aplinkybes, neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems turi būti mažinamas.

Teismas netinkamai vertindamas V. S. parodymus, visiškai atmesdamas liudytojo M. K. parodymus, iškreipdamas liudytojos O. B. parodymus „kad pėsčioji ėjo ramiai ir lėtai, tačiau pravažiuojant furai, metėsi j šoną", kai ši liudytoja tokių parodymų nei ikiteisminiame tyrime, nei teisiamajame posėdyje nedavė, neįvertindamas bylos rašytinių įrodymų, kurie iš esmės prieštarauja vienpusiškoms teismo išvadoms, nuosprendyje nepilnai bei nevisapusiškai išnagrinėjo V. S. kaltei nustatyti reikšmingas aplinkybes, dėl ko priėmė neteisėtą ir nepagrįstą išteisinamąjį nuosprendį, kuris naikintinas. Be to, teismas priimdamas nuosprendį nesirėmė objektyviais bylos duomenimis, kurie neabejotinai patvirtina ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines įvykio aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovė advokatė V. Tiškuvienė prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Išteisintojo V. S. gynėjas advokatas V. Pacevičius prašė prokurorės ir nukentėjusiųjų atstovės apeliacinius skundus atmesti.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus rajono apylinkės prokuratūros prokurorės ir nukentėjusiųjų D. P. K. ir D. K. atstovės advokatės Vidutės Tiškuvienės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis LR BPK 329 str. 2 p. numatytais pagrindais.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė išvadą, jog kaltinamasis V. S. nepadarė BK 281 str. 5 d. numatytos veikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismo išvada neatitinka teisme ištirtų faktinių bylos aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo kolegija nustatė, jog 2011-02-22 apie 11.10 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus – privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, 134 punkto reikalavimus - atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, vairuodamas automobilį Audi 100, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) partrenkė kelio važiuojamąja dalimi, ta pačia kryptimi ėjusią pėsčiąją D. K., kurią mirtinai sužalojo.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog teismas priimdamas išteisinamąjį nuosprendį vadovavosi išskirtinai kaltinamojo parodymais duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau nevertino kitų objektyvių duomenų.

Teisiamojo posėdžio metu, išteisintasis V. S. iš esmės kaltu nepripažino ir parodė, kad jam važiuojant paskui krovininį automobilį, kelias buvo snieguotas, provėžuotas. Jis nuo sunkvežimio važiavo nutolęs apie 10-15 metrų. Pravažiavus sunkvežimiui, staiga prieš jį iššoko į važiuojamąją kelio dalį moteris. Pamatęs moterį jis pirmiausiai norėjo išsukti į kairį šoną, tačiau dėl slidumo neišsuko automobilio iš kelvėžių, kuriose buvo ledo, automobilis čiuožė provėžose esančiu ledu ir neišlipo iš provėžų, todėl jis negalėjo jos aplenkti. Dėl to, jis automobilio dešiniu veidrodėliu kabino moterį, kuri galva trenkėsi į jo automobilio stiklą. Po susidūrimo jis dar pavažiavo penkis metrus ir sustojo.

Iš šių kaltinamojo parodymų matyti, jog jo gynybos pozicija nebuvo nuosekli, nes kaltinamojo parodymai nebuvo nuoseklų ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų kaltinamojo parodymų matyti, kad jis parodė kiek kitokias aplinkybes, t.y., tai, kad jis važiavo paskui krovininį automobilį atsilikęs maždaug 30 m. atstumu, kad jis matė, kaip krovinis automobilis pasuko kairiau ir tuo metu pamatė moterį, kuri metės į dešinį šoną, o kroviniui automobiliui pravažiavus moteris grįžo atgal į važiuojamąją dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas kaltinamojo V. S. parodymus vertina kritiškai ir konstatuoja, kad iš dalies juos paneigia liudytojų M. K., O. B., R. K., D. B. parodymai, įvykio vietos pažiūros metu užfiksuoti duomenys ir kiti byloje esantys duomenys.

Kolegijos nuomone apylinkės teismas be pagrindo liudytojo M. K. parodymus vertino kritiškai. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme davė nuoseklius parodymus, todėl nėra pagrindo jais abejoti.

Liudytojo M. K. parodymais nustatyta, kad jis važiuodamas apie 40-50 km/h greičiu prieš priešais matė kelio važiuojamąja dalimi einančią moterį, kurią pastebėjo tuo metu, kai ją prieš priešais atvažiuojantis aplenkė sunkvežimis. Paskui krovininį automobilį važiavęs automobilis Audi 100 moters apvažiuoti nebandė ir nesulėtinęs greičio važiavo. Matė kaip jis kliudė ėjusią moterį, nes jis stebėjo situaciją. Po susidūrimo jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kolegija pažymi, kad šio liudytojo parodymai neprieštarauja byloje esančiai specialisto išvadai bei paneigia kaltinamojo versiją, kad jis siekė išvengti susidūrimo su einančia D. K..

Liudytojos O. B. parodymais nustatyta, kad ji ėjo link Santaikos centro nuo Alytaus pusės, kelio kaire puse, kelkraščiu. Eidama susitiko einančią D. K., kuri ėjo važiuojamąja dalimi, prasilenkdamos tik pasisveikino. Matė kaip važiuojantis krovininis automobilis apvažiavo D. K. ir nuvažiavo toliau. Po to važiavo lengvasis automobilis, kuris pravažiavo pro liudytoją, o jam pravažiavus išgirdo garsą ir atsisukusi pamatė kaip D. K. krenta ant kelkraščio.

Liudytojai R. K. ir D. B. parodė, kad dirbdami policijos pareigūnais buvo nuvykę apžiūrėti eismo įvykio vietos, kurio metu buvo žuvusi moteris, įvykio vietoje automobilio stabdymo žymių nebuvo užfiksuota.

2011-02-22 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad eismo įvykis įvyko tiesiame kelio ruože šviesius paros metu. Kelio dangos – asfaltas, kelio dangos būklė – suvažinėtas sniegas. Važiuojamosios kelio dalies plotas – 6,5 m, šaligatvio plotis – 2,5 m. Padangų pėdsakų ir stabdymo žymių nėra.

2011-02-22 autoavarijos vietos planas patvirtina, kad nuo partrenktos D. K. nukritimo vietos iki kaltinamojo V. S. sustojimo vietos yra 95 m, kad paneigia kaltinamojo versiją, kad jis po nukentėjusiosios kliudymo automobiliu pavažiavo tik penkis metrus ir sustojo.

LR BK 281 str. 5 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmens, vairavusio kelių transporto priemonę ir pažeidusio kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

Priežastinis ryšys yra BK 281 str. 5 d. numatyto nusikaltimo sudėties būtinasis objektyvusis požymis, jungiantis neteisėtą veiką su pavojingomis pasekmėmis ir nustatantis, kad būtent kaltininko padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai dėsningai nulėmė nusikalstamą rezultatą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis Kelių eismo taisyklių, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo BK 281 straipsnyje numatyti padariniai, neįvyktų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad tiek kaltinamasis V. S., tiek žuvusioji D. K. pažeidė Kelių eismo taisykles. Kolegija konstatuoja, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. K. būdama neblaivi ėjo kelio važiuojamąja dalimi, nors privalėjo eiti kelkraščiu ir nesudaryti kliūties, netrukdyti važiuojamąją kelio dalimi judančiam transportui. Tačiau taip pat apeliacinės instancijos teismas nustatė, kas kaltinamasis V. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, t.y. 9 punkto reikalavimus – privalėjo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, bei 134 punkto reikalavimus – važiuoti taip, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, galėtų sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. S. vairuodamas transporto priemonę nepasirinko saugaus atstumo nuo prieš jį važiavusios transporto priemonės – vilkiko. Kolegija konstatuoja, kad V. S. būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių 9 ir 134 punktų reikalavimų, saugaus eismo taisyklių, visų būtinų atsargumo priemonių, važiuodamas saugiu atstumu paskui vilkiką, nuo kurio ypač būtina laikyti saugų atstumą, nes tokia transporto priemonė užstoja matomumą, laiku pamatęs einančią D. K. ir savalaikiai stabdęs automobilį, autoįvykis nekiltų ir susidūrimo su nukentėjusiąja būtų išvengta, tačiau kilę padariniai buvo dėsningas V. S. veiksmų rezultatas.

Pažymima, kad vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę, turi įvertinti ir atsižvelgti į važiavimo sąlygas, vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai yra slidi kelio danga. Tačiau kaltinamojo V. S. neatidumas ir neapdairumas lėmė, jog jis neįvertino savo važiavimo greičio, nepasirinko saugaus atstumo nuo prieš jį važiavusios transporto priemonės, o kai pastebėjo einančią D. K., nebespėjo sustabdyti automobilio.

Aptarti įrodymai besąlygiškai patvirtina, jog V. S., jeigu jis būtų elgęsis tiek dėmesingai ir atsargiai, kiek to reikalauja Kelių eismo taisyklės, įvykio metu buvusiomis kelio ir eismo sąlygomis galėjo ir turėjo sustoti pametęs kliūtį – einančią D. K., važiuojamojoje dalyje, nes eismo dalyvio veika, kuria padaromas KET pažeidimas, autoavarijos priežastimi yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs. V. S. veikoje yra neatsargi kaltė, pasireiškusi nusikalstamu nerūpestingumu – kai kaltininkas nesuvokia daromos veikos pavojingumo, nenumato, kad dėl jo veikos gali kilti pavojingi padariniai (jis nespės laiku sustabdyti automobilio ir užvažiuos ant žmogaus, kuriam atims gyvybę), nors turi ir gali tai suvokti, numatyti ir išvengti kilusių padarinių. Todėl V. S. veika atitinka BK 281 str. 5 d.

Skiriant V. S. bausmę, turi būti atsižvelgiama į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kolegija nenustatė V. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skirdama kaltinamajam V. S. bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, yra senyvo amžiaus. V. S. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, be to, kolegija nustatydama bausmės dydį atsižvelgia ir į pačios žuvusiosios D. K. ypatingai neatsargų elgesį, todėl kolegija sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, kurios dydis nustatomas mažesnis, nei įstatyme už neatsargius nusikaltimus numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Taip pat kolegija konstatuoja, kad aptarti duomenys leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str. 2 d. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. S. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise, todėl kolegija sprendžia, kad atidėjus bausmės vykdymą V. S. skirtina LR BK 68 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė draudimas vairuoti transporto priemones dvejus metus.

Nuketėjusieji D. P. K. ir D. K. prašo priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 1394 Lt turtinės žalos bei 8632 Lt neturtinė žalos, o iš kaltinamojo V. S. po 50 000 Lt neturtinės žalos. Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, kad nukentėjusieji išties patyrė neturtinę žalą, nes eismo įvykio metu žuvo jų motina, tačiau jų prašomas priteisti kiekvienam po 50 000 Lt neturtinės žalos dydis akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams bei susiformavusiai teismų praktikai dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Kolegija, mažindama priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į tai, kad D. K. žuvo dėl neatsargaus nusikaltimo. Be to, kolegija pažymi, kad reikšmingas neturtinės žalos mažinimo kriterijus yra tas, kad pati žuvusioji elgėsi ypatingai neatsargiai, t.y. būdama neblaivi, pažeisdama Kelių eismo taisykles ėjo kelio važiuojamąja dalimi. Neturtinės žalos atlyginimu yra siekiama atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, bet ne leisti nukentėjusiesiems pasipelnyti kaltinamojo sąskaita. Kolegija, nustatydama priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę bei jo turtinę padėtį, amžių bei į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiesiems D. P. K. ir D. K. iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ turi būti priteista po 4316 Lt neturtinės žalos, o iš kaltinamojo V. S. po 5684 Lt neturtinės žalos.

Nukentėjusiųjų D. P. K. ir D. K. civilinio ieškinio dalis dėl 1394 Lt turtinės žalos yra pagrįsta ir įrodyta prie civilinio ieškinio pridėtais dokumentais, todėl turi būti priteista iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“, lygiomis dalimis kiekvienam.

Taip pat tenkinamas nukentėjusiosios D. P. K. prašymas priteisti 4000 Lt už advokato pagalbą pirmosios instancijos teisme, surašant apeliacinį skundą ir už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Byloje esantys pinigų priėmimo kvitai (t. 1 b. l. 115, t. b. l. 94), patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta advokatei V. Tiškuvienei. Kadangi atstovavimo išlaidos nėra aiškiai per didelės, pagrįstos dokumentais, todėl prašymas tenkinamas ir iš V. S. priteistina prašoma suma (BPK 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.

nusprendė:

panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 14 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 5 d. ir jam paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. V. S. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. l p., 3 d. ir 68 str., nuteistajam V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - draudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteisti: nukentėjusiajai D. P. K. 4316 (keturis tūkstančius tris šimtus šešiolika) litų neturtinės žalos atlyginimui ir 697 (šešis šimtus devyniasdešimt septynis) litus turtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajam D. K. 4316 (keturis tūkstančius tris šimtus šešiolika) litų neturtinės žalos atlyginimui ir 697 (šešis šimtus devyniasdešimt septynis) litus turtinės žalos atlyginimui.

Iš nuteistojo V. S. priteisti: nukentėjusiajam D. K. 5684 (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis) litus neturtinės žalos atlyginimui, nukentėjusiajai D. P. K. 5684 (penkis tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt keturis) litus neturtinės žalos atlyginimui ir 4000 (keturis tūkstančius) litų turėtų išlaidų už advokato pagalbą.

Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.