- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- 1-152-504/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36670-2015-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ledina Šinkūnienė
- Kaltinamasis
- A. R.
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Renaldo Žalio pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-36670-16 ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis R. B. individualioje įmonėje medkirčiu, išsituokęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) r. sav., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos),
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. 2015 m. birželio 30 d., apie 14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebdamas rankomis savo sugyventinei R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, už plaukų ir tampydamas R. J. po kambarį, suduodamas ranka R. J. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir prakirsdamas jai dešinįjį antakį, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J..
Be to, A. R. 2016 m. liepos 9 d., vakare, tiksliai nenustatytą valandą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka vieną smūgį savo sugyventinei R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J..
Be to, A. R. 2016 m. liepos 12 d., apie 2 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka vieną smūgį savo sugyventinei R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J..
Be to, A. R. 2016 m. liepos mėn. 19 d. apie 13 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebdamas savo sugyventinę R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, už plaukų ir ją tempdamas prie buto durų, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J..
A. R. pranešus apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), ir jį apklausus kaip įtariamąjį, jis kaltu prisipažino visiškai (b. l. 115-117).
Fizinio skausmo sukėlimas R. J. 2015 m. birželio 30 d.
Kaltinimas A. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:
Nukentėjusiosios R. J. parodymais, kuri nurodė, kad 2016 m. birželio 30 d., apie 14 val., ji grįžo į namus (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu A. R.. Buvo išgėrusi alkoholinių gėrimų. Dėl to, kad grįžo namo neblaivi, A. R. ją užsipuolė, pradėjo rėkauti. Jis sugriebė jai už plaukų, pradėjo tampyti po kambarį. Po to A. R. jai sudavė ranka į veidą ir prakirto antakį. Kiek smūgių jis sudavė į veidą, neprisimena, žino, kad vieną tai tikrai. Atsimena, kad po smūgio jai pradėjo bėgti kraujas iš antakio, A. R. jai prakirto antakį. Jai skaudėjo, kai jis tampė už plaukų ir trenkė į veido sritį, skaudėjo antakį. Į jokius gydytojus nesikreipė, jai A. R. rimtų sužalojimų nepadarė, tik sukėlė fizinį skausmą. Jokio civilinio ieškinio dėl turtinės ar neturtinės žalos nereiškia, A. R. atsiprašė dėl to, kad ją sumušė, ji atleido, su sugyventiniu A. R. susitaikė. Jokių pretenzijų A. R. neturi (b. l. 32, 33-34).
Liudytojo A. J. parodymai, kad 2015 m. birželio 30 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) mieste, prie (duomenys neskelbtini) parko susitiko savo motiną R. J.. Abu kartu ėjo link namų. Prie (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namo su motina išsiskyrė, motina nuėjo namo, o jis nutarė užeiti pas savo pažįstamą į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą. Pažįstamos nerado ir nuėjo namo. Prie savo buto durų, koridoriuje rado savo mamą. Mama buvo išsigandusi, sakė, kad sugyventinis A. R. neleidžia įeiti į butą. Tada jis pasakė, kad eitų kartu su juo į butą. Tuo metu atsidarė buto durys ir pasirodė A. R., kuris buvo neblaivus. Jis rankoje turėjo šakutę ir pradėjo mamai grasinti, kad dingtų iš buto, nes bus blogai. Mama nuėjo prie koridoriaus balkono ir pasakė, kad palauks, kol A. apsiramins. Jis mamą paliko prie balkono, o pats vėl nuėjo pas pažįstamą į (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) namą. Po kokių 10-15 minučių pas jį atbėgo mama ir jis pamatė, kad mamai prakirstas dešinysis antakis. Mama pasakė, kad ranka į galvą jai trenkė A. R. ir tada mama pabėgo. Jis paskambino į policiją ir pranešė apie įvykį (b. l. 38).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas V. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2015 m. birželio 30 d., 14 val. 26 min., buvo gautas A. J. telefoninis pranešimas, kad jo mamą sumušė neblaivus sugyventinis. Nuvykus į įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad tarp sugyventinių A. R. ir R. J. kilo konfliktas, kurio metu A. R. tampė sugyventinę už plaukų bei kelis kartus ranka sudavė į veidą, prakirto dešinį antakį (b. l. 17).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. birželio 30 d. atlikus įvykio vietos apžiūrą, nustatyta, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kambaryje. Jo viduryje ant grindų išmėtytas maistas, sujauktas kilimas, matyti prilašėję kraujo. Laiptinės aikštelėje taip pat matyti kraujo pėdsakai (b. l. 26-30).
Nukentėjusiosios R. J. apžiūros protokole užfiksuota, kad 2015 m. birželio 30 d., nuo 15 val. 05 min. iki 15 val. 10 min., atlikus R. J. kūno apžiūrą nustatyta, kad jai prakirstas ir yra kraujuojantis dešinysis antakis arčiau smilkinio (b. l. 39-41).
Iš asmens blaivumo nustatymo testo Nr. 2413 matyti, kad 2015 m. birželio 30 d., 15 val. 06 min., A. R. nustatytas 2,53 promilių girtumas (b. l. 86).
Apklaustas kaip įtariamasis A. R. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2015 m. birželio 30 d., apie 8 val., jo sugyventinė R. J. išėjo atidirbti viešųjų darbų, jis liko namuose. Žinojo, kur R. J. turi dirbti, todėl po kiek laiko, apie 11 val., nuėjo ten, bet toje vietoje R. nebuvo. Tada paskambino savo sugyventinei, o R. J. atsakė, kad yra aludėje, kad tuoj pareis. Jis liepė jai eiti namo. Parėjo namo, grįždamas nusipirko alaus ir namuose grįžęs gėrė alų, buvo susinervinęs, kad sugyventinė yra aludėje. Būdamas namuose kelis kartus skambino R. J., bet sugyventinė tik pasakydavo, kad tuoj pareis, bet vis neparėjo. R. namo grįžo apie 14 val., tada jis pradėjo priekaištauti, kad ji vaikšto po aludes. R. jį pradėjo kaltinti, kad jis vaikšto po aludes, nors jis visai nevaikšto, nesilanko ten. Tarp jo su R. kilo žodinis konfliktas. Ginčo metu jis sugriebė sugyventinei R. J. už plaukų ir tampė, pripažįsta, kad tampė ją po kambarį sugriebęs už plaukų. Atsimena, kad griebė sugyventinę už plaukų, laikė pakreipęs R. J. galvą į save. Laikydamas R. J. už plaukų, jis trenkė kumščiu sugyventinei ne mažiau kaip vieną kartą į veidą, sudavė gal du ar tris kartus kumščiu sugyventinei į veido sritį, tada paleido. Kai R. paleido, ji išėjo iš kambario, o jis pamatė ant žemės kraujo, tik nesuprato iš pradžių, iš kur tas kraujas. Kad R. J. būtų prakirstas antakis, to nematė, nes atsigulė į lovą, o neužilgo atvažiavo policija ir jį išvežė. Pripažįsta, kad sugyventinei galėjo prakirsti antakį suduodamas smūgius į veidą. Buvo supykęs labai dėl to, kad R. J. lankėsi aludėje, o be to, buvo neblaivus (b. l. 92-94, 100-102, 115-117).
Išdėstyti įrodymai visiškai įrodo, kad A. R. 2015 m. birželio 30 d., apie 14 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebdamas rankomis savo sugyventinei R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, už plaukų ir tampydamas R. J. po kambarį, suduodamas ranka R. J. ne mažiau kaip vieną smūgį į veido sritį ir prakirsdamas jai dešinįjį antakį, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J., todėl tokia A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Fizinio skausmo sukėlimas R. J. 2016 m. liepos 9 d.
Kaltinimas A. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas:
nukentėjusiosios R. J. parodymais, kad 2016 m. liepos 9 d., vakare, valandų neprisimena, ji kartu su A. R. gėrė alkoholinius gėrimus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Begerdami dėl kažko susipyko. A. R. sudavė jai vieną smūgį ranka į dešinę akį, tuo sukėlė jai fizinį skausmą. Šiuo metu ji A. R. atleido, su juo susitaikė, su juo vėl kartu gyvena (b. l. 47-49).
2016 m. liepos 19 d. R. J. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 9 d. A. R. trenkė jai vieną kartą į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir jai atsirado mėlynė dešinėje akyje. Praėjus kelioms dienoms jis dar kartą jai trenkė ranka vieną kartą į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kairėje akyje atsirado mėlynė. (b. l. 23).
Nukentėjusiosios R. J. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. liepos 19 d., nuo 15 val. 30 min. iki 15 val. 40 min., atlikus R. J. kūno apžiūrą nustatyta, kad jos dešiniajame ir kairiajame paakiuose matomi paraudimai. Dešiniajame paakyje paraudimas mažesnis, o kairiajame – didesnis (b. l. 51-53).
Apklaustas kaip įtariamasis A. R. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2016 m. liepos 9 d., dienos metu, valandų neprisimena, jis gėrė alkoholį kartu su sugyventine R. J. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Begerdama R. J. pradėjo kalbėti nesąmones, jį varyti iš buto, priekaištavo, kad jis neuždirba pinigų. Gali būti, kad jau buvo vakaras. Tada jis supyko ir sudavė vieną smūgį ranka savo sugyventinei R. J. į veidą. Labai gailisi, kad taip pasielgė, taip padarė, nes buvo neblaivus (b. l. 107-109, 115-117).
Išdėstyti įrodymai visiškai įrodo, kad A. R. 2016 m. liepos 9 d., vakare, tiksliai nenustatytą valandą, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka vieną smūgį savo sugyventinei R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J., todėl tokia A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Fizinio skausmo sukėlimas R. J. 2016 m. liepos 12 d.
Kaltinimas A. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas:
nukentėjusiosios R. J. parodymais, kad 2016 m. liepos 12 d. ji kartu su A. R. gėrė alkoholinius gėrimus namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Žino, kad buvo naktis, gal apie 2 val. Begeriant A. R. pradėjo jai priekaištauti ir sudavė jai vieną smūgį ranka į veidą, jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šiuo metu ji A. R. atleido, su juo susitaikė, su juo vėl kartu gyvena (b. l. 47-49).
2016 m. liepos 19 d. R. J. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 9 d. A. R. trenkė jai vieną kartą į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą ir jai atsirado mėlynė dešinėje akyje. Praėjus kelioms dienoms jis dar kartą jai trenkė ranka vieną kartą į veidą, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą, kairėje akyje atsirado mėlynė. (b. l. 23).
Nukentėjusiosios R. J. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad 2016 m. liepos 19 d., nuo 15 val. 30 min. iki 15 val. 40 min., atlikus R. J. kūno apžiūrą nustatyta, kad jos dešiniajame ir kairiajame paakiuose matomi paraudimai. Dešiniajame paakyje paraudimas mažesnis, o kairiajame – didesnis (b. l. 51-53).
Apklaustas kaip įtariamasis A. R. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai.2016 m. liepos 12 d., dienos metu gėrė alkoholį kartu su R. J. gėrė ilgai, iki nakties. Begeriant R. J. pradėjo kalbėti nesąmones, kokias - neprisimena, bet žino, kad kalbėjo, kad tas butas yra ne jo ir kad jis išeitų iš to buto. Gali būti, kad buvo apie 2 val. nakties, nors valandų nežiūrėjo. Susinervino ir supykęs sudavė ranka vieną kartą R. J. į veidą. Labai gailisi, kad taip pasielgė, taip padarė, nes buvo neblaivus (b. l. 107-109, 115-117).
Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad 2016 m. liepos 12 d., apie 2 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, suduodamas ranka vieną smūgį savo sugyventinei R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, į veidą, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J., todėl tokia A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Fizinio skausmo sukėlimas R. J. 2016 m. liepos 19 d.
Kaltinimas A. R. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, grindžiamas šiais duomenimis:
Nukentėjusiosios R. J. parodymais. Ji nurodė, kad 2016 m. liepos 19 d., apie 11 val., abu su A. R. vartojo alkoholį. Alkoholiui pasibaigus, A. R. jai pradėjo priekaištauti, kad nebėra alaus, cigarečių, nėra valgyti, pradėjo varyti ją iš buto. Ji nesutiko išeiti, tada A. R. ją paėmė už plaukų ir traukė link išėjimo iš buto. A. R. prieš ją smurtavo apie pietus, gal apie 13 val., kai tampė už plaukų ir varė lauk, iš buto, smūgių nesudavė, tik išpešė šiek tiek plaukų, jai skaudėjo galvą, tą vietą, kur tampė už plaukų. Kai A. R. ją paleido, ji išbėgo iš buto ir iškvietė policijos pareigūnus. Šiuo metu ji A. R. atleido, su juo susitaikė, su juo vėl kartu gyvena (b. l. 46, 47-49).
2016 m. liepos 19 d. R. J. protokolu – pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2016 m. liepos 19 d. namuose su sugyventiniu A. R. vartojo alkoholinius gėrimus. Jis ėmė jai priekaištauti, varyti iš namų, tada paėmė ją už plaukų ir traukė link durų. Tuo metu ji juto fizinį skausmą. Prašo A. R. nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 23).
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus Operatyvinės grupės vyresniojo tyrėjo K. K. ir tyrėjo D. P. tarnybininiais pranešimais, kuriuose užfiksuota, kad 2016 m. liepos 19 d., 13 val. 01 min., buvo gautas telefoninis pranešimas, kad namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), A. R. naudoja fizinį smurtą prieš sugyventinę R. J.. Aiškinantis įvykio aplinkybes, R. J. nurodė, kad sugyventinis ją namuose tampė už plaukų. A. R. buvo užsirakinęs pranešėjos bute, jos leidimu durys buvo atidarytos priverstinai (b. l. 42, 43).
Asmens blaivumo nustatymo testo Nr. 2211 duomenimis, iš kurių matyti, kad 2016 m. liepos 19 d., 14 val. 30 min., A. R. nustatytas 2,16 promilių girtumas (b. l. 87).
Apklaustas kaip įtariamasis A. R. nurodė, kad kaltu prisipažįsta visiškai. 2016 m. liepos 19 d., nuo ryto, gal nuo 11 val., jis buvo namuose (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), kartu su savo sugyventine R. J.. Abu gėrė alkoholį. Begerdami abu susipyko, dėl ko - neprisimena. Atsimena, kad su sugyventine R. J. susiginčijo, tarp jų kilo konfliktas, R. J. kalbėjo kažkokias nesąmones. Buvo gal apie 13 val. Kas dar įvyko to konflikto metu, jis nelabai prisimena, gal ir galėjo R. J. sugriebti už plaukų ir tempti prie buto durų. Pripažįsta, kad sugriebė sugyventinę už plaukų ir tempė prie buto durų. Atsimena, kad su sugyventine ginčijosi, rėkavo, o po to atsimena, kad R. J. išbėgo iš buto pasiėmusi su savimi mobilaus ryšio telefoną. Kai ji išbėgo iš buto, jis užsirakino buto duris ir nuėjo miegoti. Netrukus atvyko, kaip suprato, policijos pareigūnai, kurie beldėsi į buto duris, bet jis nedarė. Kodėl jis nedarė durų, nežino. Tada policijos pareigūnai išlaužė buto duris ir įėję į butą jį sulaikė, išvežė. Labai gailisi, kad taip pasielgė, taip padarė, nes buvo neblaivus (b. l. 107-109, 115-117).
Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo, kad A. R. 2016 m. liepos mėn. 19 d. apie 13 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, sugriebdamas savo sugyventinę R. J., su kuria bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, už plaukų ir ją tempdamas prie buto durų, taip sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – nukentėjusiajai R. J., todėl tokia A. R. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs (BK 59 straipsnio 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Už šias nusikalstamas veikas kaltinamajam gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė.
Prokuroras prašo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, pripažinti A. R. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (keturios veikos), bei paskirti jam: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 30 d. veika), padarymą – viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 9 d. veika), padarymą - viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 12 d. veika), padarymą - viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui; už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 19 d. veika), padarymą - viešuosius darbus keturiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. R. paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir A. R. paskirti subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - viešuosius darbus šešiems mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 valandų per mėnesį visuomenės labui. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaityti laiką, kurį A. R. išbuvo laikinajame sulaikyme. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kaltinamasis sutinka su prokuroro sprendimu užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 130-133, 134-135).
Byloje yra visos įstatyme numatytos sąlygos užbaigti bylą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnis).
Parenkant bausmės dydžius A. R., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturis baigtus tyčinius nesunkius nusikaltimus, kaltinamojo atžvilgiu yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. A. R. yra praeityje teistas, tačiau visi ankstesni teistumai yra išnykę (b. l. 56-57), administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (b. l. 58-71), yra dirbantis, turi legalų pragyvenimo šaltinį. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas laiko, kad prokuroro siūloma bausmės rūšis ir dydis yra tinkami.
Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, A. R. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Atsižvelgiant į tai, kad A. R. padarė keturis tyčinius nesunkius smurtinius nusikaltimus šeimos nariui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
A. R. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. birželio 30 d., 14 val. 50 min. (b. l. 118), iki 2015 m. liepos 1 d., 18 val. 33 min. (b. l. 119), nuo 2016 m. liepos 19 d., 13 val. 30 min. (b. l. 120), iki 2016 m. liepos 20 d., 15 val. 45 min. (b. l. 121). Laikytina, kad bendrai sudėjus ir suapvalinus A. R. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas yra keturios paros. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, A. R. laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę.
A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 122-123, 124-125) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2015 m. birželio 30 d. veika), ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 9 d. veika), ir skirti jam viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 12 d. veika), ir skirti jam viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2016 m. liepos 19 d. veika), ir skirti jam viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, A. R. paskirtas bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 4 dalyje (4 veikos), subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir A. R. skirti subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. R. skirti viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per paskirtą laiką neatlygintinai dirbti 40 (keturiasdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į A. R. paskirtą galutinę bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015 m. birželio 30 d., 14 val. 50 min., iki 2015 m. liepos 1 d., 18 val. 33 min., bei nuo 2016 m. liepos 19 d., 13 val. 30 min., iki 2016 m. liepos 20 d., 15 val. 45 min. (keturios laikino sulaikymo paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
A. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti - šią kardomąją priemonę panaikinti.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nurodant šį įpareigojimą įvykdyti per tris mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Išaiškinti A. R., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio (tame tarpe ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.