Kauno apylinkės teismo nutartis

2021-09-14 · Civilinė byla Nr. 2-26918-559/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-14
Bylos Nr.
2-26918-559/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jūratė Ramanauskienė
Advokatai
Albina Cirulienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-26918-559/2019
Teisminio proceso 2-17-3-01696-2019-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. rugsėjo 14 d.Jonava

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jūratė Ramanauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą pareiškimui paduoti ir priimti papildomą teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-26918-559/2019, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir pareiškėja) prašymas išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidų klausimą, kurias valstybė patyrė teikdama antrinę teisinę pagalbą D. M.. Pareiškėja nurodė, kad tarnyba, tik 2021 m. rugsėjo 6 d. gavusi iš advokatės Albinos Cirulienės pranešimą apie teiktą antrinę teisinę pagalbą byloje Nr. 2-26918-559/2019, nustatė, jog šioje byloje nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, tarnyba prašo atnaujinti praleistą terminą prašymui pateikti ir priimti papildomą sprendimą – išspręsti valstybės turėtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą paskirstymo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo.

Baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Šios normos analizė suponuoja išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos patirtos ir detalizuotos išlaidos valstybei turi būti atlyginamos.

Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 3 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių D. M. ir E. S. taikos sutartis dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui mokėjimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Ieškovei D. M. šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4243-14968 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Iki teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, priėmimo duomenys apie turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas teismui nebuvo nepateikti, todėl minėta nutartimi šių išlaidų priteisimo klausimas nebuvo išspręstas (ši aplinkybė nurodyta teismo nutartyje).

Pareiškėja nurodė, kad apie priimtą teismo nutartį tarnybai nebuvo žinoma, apie tai ji sužinojo tik 2021 m. rugsėjo 6 d. gavusi ieškovę atstovavusio advokato pranešimą apie teiktą antrinę teisinę pagalbą, todėl prašo atnaujinti įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti.

CPK 277 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja praleido terminą prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti daugiau nei 2 mėnesius. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėja nėra byloje dalyvaujantis asmuo ir jai nėra siunčiama informacija apie teisme pradėtą bylos procesą, taip pat nėra siunčiami teismo priimti procesiniai sprendimai bei informacija apie tokių sprendimų priėmimo laiką, todėl pareiškėja objektyviai negalėjo per CPK 277 straipsnio 2 dalyje įtvirtiną terminą pateikti prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ne advokato veiksmų/neveikimo, pateikiant prašymą dėl antrinės pagalbos išlaidų išmokėjimo, tinkamumo klausimas, tačiau, tai, ar pareiškėja prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo pateikimo byloje terminą praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, todėl advokato veiksmai/neveikimas nėra teisiškai reikšmingi, vertinant pareiškėjos veiksmų tinkamumo klausimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo priimant papildomą sprendimą teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 10 d., praėjus 4 dienoms po advokato prašymo pateikimo, taigi, pakankamai operatyviai nuo sužinojimo apie tokių išlaidų susidarymą momento. Duomenų apie tai, kad pareiškėja tinkamai nevykdė savo pareigų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo procese ir būtent tai lėmė prašymo pateikimą praleidus terminą, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad įstatymo nustatytas terminas iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo (CPK 277 straipsnio 2 dalis) yra praleistas dėl pateisinamos priežasties, todėl jis yra atnaujintinas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4243-14968 pagrindu ieškovei D. M. šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidos byloje sudarė 71,50 Eur. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagal savo kompetenciją atlieka antrinės teisinės pagalbos teikimo organizavimo ir kitas funkcijas ir nėra byloje dalyvaujantis asmuo. Ieškovas tiesiogiai advokato pagalbos išlaidų nepatyrė, todėl nagrinėjamu atveju byloje taikytinas CPK 99 straipsnis, reglamentuojantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir išlaidų atlyginimo tvarką. Tarnybai nusprendus teikti valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą, valstybė patyrė išlaidų, kurias teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą, šiuo atveju – 2021 m. rugsėjo 8 d. pažymą Nr. (12.33Mr)PT-5917.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad priimant 2019 m. gruodžio 3 d. nutartį nebuvo išspręstas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas dalyje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, į tai, kad ieškovės reikalavimai taikos sutartimi buvo iš esmės patenkinti, iš atsakovo E. S. yra priteistina valstybei 71,50 Eur valstybės turėtų išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 78, 96, 99, 277, 290 ir 291 straipsniais,

nutaria:

Atnaujinti pareiškėjai valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, įstatymo nustatytą terminą iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 71,50 Eur (septyniasdešimt vieną eurą 50 centų) išlaidų už ieškovei D. M. teiktą antrinę teisinę pagalbą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-4243-14968 (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įstaigos kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630; mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.

Teisėja Jūratė Ramanauskienė