Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. J. ir A. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui B. S., išvadą teikiančiai institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Pareiškime nurodyta, kad išnyko aplinkybės, dėl ko buvo laikinai apribota jų tėvų valdžia dukters atžvilgiu, pagerėjo šeimos buities sąlygos, pareiškėjai turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jie iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą – nuolat bendrauja su dukra, su ja yra geri santykiai, pats vaikas išreiškė norą grįžti gyventi kartu su tėvais.

7. Teismo posėdžio metu išvadą teikiančios institucijos - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas L. G. pareiškimą prašo tenkinti jame išdėstytais motyvais. Papildomai nurodė, kad pareiškėjams teismo sprendimu terminuotai buvo apribotos tėvų teisės vaiko B. J. atžvilgiu, nes vaiko mama atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, o vaiko tėvas su juo nebendravo, neatliko tėvo pareigų. Šiuo metu vaiko santykiai su tėvais pasikeitė, mergaitė nori grįžti į šeimą, mama nuolat palaikė ryšį su ją, grįžusi iš įkalinimo vietos tinkamai vykdė savo pareigas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas

8. Bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai J. J. ir A. J. yra nepilnametės B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5053-1029/2019 nepilnametis vaikas B. J., gimusi (duomenys neskelbtini), atskirta nuo motinos J. J.; nepilnamečio vaiko B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvui A. J. laikinai apribota tėvų valdžia, vaiko gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyta su globėja B. S., jos gyvenamojoje vietoje. 2019 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12229-632/2019 vaikui B. J. nustatyta nuolatinė globa, globėja ir turto administratore paskirta B. S.. Iš J. J. vaiko išlaikymui priteista po 25 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 369,17 Eur išlaikymo įsiskolinimas; iš A. J. – 75 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaiko pilnametystės ir 1 107,50 Eur išlaikymo įsiskolinimas.

9. Pareiškėjai kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti 2019 m. rugsėjo 17 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimu nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą pareiškėjams dukters B. J. atžvilgiu, nustatyti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą su jo tėvais pareiškėjais jų pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, nutraukti vykdomojo rašto dėl išlaikymo vaikui teikimo vykdymą, tuo pagrindu, jog išnyko aplinkybės, dėl ko buvo laikinai apribota jų tėvų valdžia dukters atžvilgiu.

10. Pažymėtina, jog apribojus tėvų valdžią išlieka nuostata, kad jei yra galimybė, vaikus turi auginti ir auklėti tėvai. Toks požiūris atitinka Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalies ir 9 straipsnio nuostatas. Tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.181 straipsnio 2 dalis). CK 3.182 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas.

11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę, todėl valstybė privalo užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas įpareigoja atsižvelgti į vaiko interesus imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų. Panaikinus tėvų valdžios apribojimą, tėvams išnyksta CK 3.180 straipsnio 3 dalyje nustatytas tėvų valdžios ribojimas ir sprendimui įsiteisėjus tėvams pagal įstatymą atkuriamos visos vaiko ir tėvų giminyste pagrįstos teisės ir pareigos.

12. Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų šeimai centro 2021 m. birželio 28 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog J. J. registruota užimtumo tarnyboje, A. J. dirba pavienius pasitaikančius darbus. J.J., siekdama užtikrinti šeimos materialinį stabilumą, susitvarkė visus reikiamus dokumentus gauti išmokoms. Socialinių paslaugų teikimo metu šeimoje nebuvo fiksuotų alkoholio vartojimo atvejų, taip pat nėra stebima konfliktų ar kitokių smurtinių elgesio apraiškų šeimoje. Abu tėvai šiuo metu tinkamai rūpinasi V. J., užtikrina vaiko būtinuosius poreikius. Tėvai domisi globoje esančia dukra, B. J., bendrauja, dažnai su dukra susitinka, kartais mergaitė ateina pas tėvus pasisvečiuoti. Šeima bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, įsileidžia į namus, atsiliepia į skambučius telefonu, informuoja apie svarbius dalykus, abu bendradarbiauja su kitais specialistais siekdami susigrąžinti dukrą į biologinę šeimą.

13. (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. liepos 1 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad priežiūros metu J. J. intensyvios priežiūros sąlygų nepažeidinėjo – tinkamai laikėsi buvimo vietų ir laiko grafiko, nebuvo fiksuota nei vieno pažeidimo, lankantis namuose visada buvo randama blaivi, administracinių nusižengimų nepadarė, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu pradėta nebuvo. Jos intensyvios priežiūros laikas baigėsi 2021 m. liepos 1 d.

14. Išnagrinėjus bylos medžiagą, šalių parodymus bei įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus bylos nagrinėjimo teisme metu pateiktą 2021 m. liepos 26 d. išvadą Nr. (duomenys neskelbtini), kad situacija šeimoje pasikeitė, matyti, jog pareiškėjai padarė pažangą, tėvų ryšys su vaiku yra matomas, tėvai stengiasi, kad vaikas grįžtų į šeimą, pripažintina, kad pareiškėjai J. J. ir A. J. pakeitė savo elgesį, gali auklėti vaiką ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, jog sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą ne praeityje, bet aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

15. Šiuo atveju svarbu yra ir tai, ko nori pats vaikas, B. J., kuri yra 12 metų amžiaus. Tiek pareiškėjai nurodė, tiek suinteresuotas asmuo B. S. patvirtino, kad B. J. nori grįžti gyventi pas tėvus. Pažymėtina, jog teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, turi būti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 straipsnio 1 dalis, CK 3.183 straipsnio 2 dalis, 3 dalis). Teismas vertina, kad šiuo atveju turi būti atsižvelgta į nepilnametės B. J. nuomonę, byloje nustatytų aplinkybių pagrindu, kad situacija pareiškėjų šeimoje pasikeitė iš esmės ir teigiamai, tėvų ryšys su vaiku yra matomas, darytina išvada ji neprieštarauja paties vaiko interesams, tai patvirtino teismo posėdžio metu ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas. Teismo vertinimu, vaikui norint grįžti namo, jį teismo sprendimu prieš jo valią palikus gyventi su globėja, jis jaustųsi neišgirstas ir nesuprastas dėl ko jam būtų padaryta žala.

16. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, pareiškėjų J. J. ir A. J. prašymas panaikinti laikiną tėvų valdžios apribojimą jų nepilnamečio vaiko B. J. atžvilgiu laikytinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečio vaiko B. J. gyvenamoji viena nustatytina su tėvais J. J. ir A. J. jų gyvenamojoje vietoje.

17. Teismas taip pat nutraukia iš pareiškėjų Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5053-1029/2019 priteisto išlaikymo vaikui išieškojimą (CK 3.195 straipsnis).

18. Teismas, priimdamas sprendimą panaikinti tėvų valdžios apribojimą, tuo pačiu sprendimu panaikina nepilnamečiam vaikui nustatytą nuolatinę globą (CK 3.258 straipsnio 2 punktas), atleidžia globėją B. S. nuo globėjos ir turto administratorės pareigų (CPK 494 straipsnio 5 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu pareiškėjams J. J. ir A. J. suteikta antrinė teisinė pagalba, 100 % atleidžiant juos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pareiškėjų pateiktas dokumentas yra neturtinio pobūdžio, už neturtinio pobūdžio reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis sudaro 100 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o pateikiant procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Byloje nėra pateikta duomenų, iš kurių matytųsi, kokias išlaidas dėl pareiškėjams teiktos antrinės teisinės pagalbos patyrė valstybė bei atsižvelgiant į CPK 96 straipsnio 5 dalyje numatytą teismo teisę nukrypti nuo CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklės, ir į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, bei įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos – 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo pareiškėjai buvo atleisti ir išlaidos dėl pareiškėjams teiktos antrinės teisinės pagalbos – iš pareiškėjų nepriteistinos.

20. Valstybės biudžetui procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjų nepriteistinos, nes jos mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2014-09-23 pakeitimo įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268-270 straipsniais, 279 straipsniu, 408 straipsniu, 409 straipsniu, 494 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Panaikinti pareiškėjai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5053-1029/2019, taikytą nepilnamečio vaiko B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atskyrimą nuo motinos J. J..

Panaikinti pareiškėjui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5053-1029/2019, laikinai apribotą tėvo valdžią jo nepilnamečio vaiko B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nutraukti iš J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos vaiko B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išlaikymo išieškojimą, priteistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5053-1029/2019.

Nutraukti iš A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo vaiko B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu išlaikymo išieškojimą, priteistą Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019 m. rugsėjo 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-5053-1029/2019.

Nepilnamečio vaiko B. J., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvais J. J. ir A. J., jų gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti 2019 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-12229-632/2019 nepilnamečiam vaikui B. J., (duomenys neskelbtini), nustatytą nuolatinę globą, atleisti globėją B. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo globėjos ir turto administratorės pareigų.

Nepriteisti iš pareiškėjų J. J. ir A. J. žyminio mokesčio, antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.