Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Zupkausko pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, LR pilietis, vedęs, išsilavinimas pradinis, nedirbantis, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),Vilniuje, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. smurtaudamas sukėlė skausmą šeimos nariams, o būtent: jis, 2016-09-23 apie 20.30 val. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia 1 kartą rankomis pastūmė savo žmoną O. M., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, po to, konfliktui tęsiantis laiptinėje, vėl tyčia vieną kartą rankomis pastūmė O. M., dėl ko ji nugriuvo ant grindų, o posūniui E. M. bandant užstoti savo motiną O. M., griebė pastarąjį už plaukų, pradėjo tempti laiptais žemyn ir tyčia sudavė nenustatytą skaičių kartų kumščiu į veidą, tuo sukeldamas O. M. ir E. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo kaltė grindžiama jo paties prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiųjų O. M. bei E. M. parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis S. K. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) kartu su žmona O. M. ir jos sūnumi E. M., kuris serga epilepsija. 2016-09-23 pas juos buvo svečiai ir visi buvo išgėrę. Tarp jo ir O. įvyko žodinis konfliktas. O. gėrė po visą stikliuką degtinės. Jis jai pasakė, kad jų moterys tiek negeria, nuo to ir prasidėjo konfliktas. Ji pradėjo prieš jį šokinėti, o pas čigonus nepriimta, kad moteris keltų ranką prieš vyrą. O.jį stumdė, todėl jis ją pastūmė, kad nuo jo atstotų. Ji nugriuvo. Galimai jis galėjo suduoti ir E., kai bandė juos visus atstumti nuo savęs, nes jie bandė jį išstumti iš namų. Jis labai gailisi dėl padaryto. Jis prašys O. ir E. atleidimo ir norėtų su jais susitaikyti, nes jie yra viena šeima ir toliau gyvens kartu. Jis įsitikinęs, kad viskas bus gerai ir jie susitaikys. Nuo pirmadienio jis eina oficialiai dirbti AB "Vilniaus degtinėje", jau yra susitaręs dėl darbo, nes anksčiau ten dirbo. Šio konflikto niekas nematė, nes svečiai iš karto išvažiavo, kai tik jie pradėjo bartis. Jo motina gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Iki susitaikymo jis pagyvens pas motiną (b.l.35).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji O. M. parodė, kad gyvena Vilniuje, (duomenys neskelbtini) su vyru S. K. ir sūnumi E. M., kuriam nustatytas 35 proc. darbingumas. Su vyru ji gyvena jau apie 3 metus, santuokoje 1 metus. 2016-09-23 vyras namuose gėrė degtinę kartu su savo dėde. Vyras apie kelias savaites negėrė visiškai, galimai buvo užkoduotas. Apie 20.30 val. vyras, apsvaigęs nuo alkoholio, virtuvėje pradėjo kelti žodinį konfliktą. Jam nepatiko leidžiama muzika, vėliau jis suagresyvėjo. Ji nusprendė, kad jam geriau išeiti iš namų, nes kai jis pradeda konfliktuoti, tai gerai nesibaigia. Ji norėjo, kad vyras nueitų pernakvoti pas motiną, kuri gyvena šalimais. Ji pasakė vyrui, kad jis išeitų iš namų, tačiau jis atsakė, kad čia jo namas ir jis gyvena kartu su šeima. Ji jam paaiškino, kad jei jis nori čia būti, turi elgtis normaliai. Jis jos neklausė. Tuo metu vyras stovėjo virtuvėje prie durų link išėjimo. Ji, priėjusi prie jo ir atidariusi duris, pradėjo jį stumti link išėjimo. Tada vyras ją pastūmė, dėl ko ji nugriuvo ant plytelių, esančių virtuvėje ant grindų. Tuo metu ji pajuto didelį skausmą nugaros pusėje. Atsikėlus jai pavyko vyrą išstumti ir staigiai uždaryti duris. Po kelių minučių jis ėmė belstis į duris ir prašyti jį įleisti. Ji nuėjo su juo pasikalbėti. Laiptinėje vyras aiškino, kad jau apsiramino ir nori eiti miegoti. Tada ji vyrą įleido, tačiau vietoj to, kad jis eitų į kambarį, jis vėl pasiliko virtuvėje ir su dėde pradėjo šnekėti. Po kurio laiko vyras vėl supyko. Priežasties ji nesuprato, galimai jam nepatiko kažkieno pasakyti žodžiai. Vyras suagresyvėjo - atsistojęs pradėjo mosikuoti rankomis. Ji vyrui pasakė, kad eitų iš namų. Po to vyras dar labiau suagresyvėjo. Tada ji pakvietė sūnų, kad šis jai padėtų išstumti vyrą iš namų. Atėjęs sūnus kartu su ja rankomis išstūmė vyrą į laiptinę. Ten vyras ją vėl pastūmė, dėl ko ji nugriuvo. Sūnus, pamatęs tai, pradėjo nuo jos stumti vyrą. Tada vyras pradėjo su sūnumi muštis. Ji matė, kaip vyras mūša sūnui į veidą, tačiau kiek kartų nežino. Po kurio laiko jai su sūnumi pavyko uždaryti duris ir užsirakinti. Vyras pradėjo daužyti duris, todėl jie iškvietė policiją. Jie bijojo, kad vyras išlauš duris. Jai šiuo metu skauda nugarą, ant kairės rankos ties alkūne subraižyta. Sūnui dešinėje pusėje ties akimi atsirado kraujosruva, iš nosies bėgo kraujas, dešinės kojos kelis subraižytas. Tačiau atlikti kūno tyrimą jie atsisako. Anksčiau į policiją dėl smurto artimoje aplinkoje jie nesikreipė. Vyras, kai būna girtas, nuolatos elgiasi agresyviai (b.1. 17-18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis E. M. parodė, kad gyvena kartu su mama O. M. ir patėviu S. K. 2-jų kambarių bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini). 2016-09-23 apie 20.30 val., būdamas kambaryje ir žiūrėdamas televizorių, jis išgirdo konfliktą, vykstantį virtuvėje. Buvo rėkiama ir sklido muštynių garsai. Nuėjęs jis pamatė, kaip patėvis mušasi su mama. Jis padėjo mamai išstumti patėvį į laiptinę. Patėvis tam priešinosi. Patėvis, būdamas laiptinėje, beldė į duris, kurias jis su mama uždarė. Po kurio laiko mama nuėjo pasišnekėti su patėviu, o jis liko virtuvėje. Vėliau patėvis grįžo į butą, sakydamas, kad eis miegoti, bet liko virtuvėje. Jis taip pat liko virtuvėje. Patėviui kažkas užėjo, jis tapo agresyvus. Jis su mama pradėjo patėvį raminti, tačiau tai nepadėjo. Tada jis kartu su mama vėl išstūmė patėvį į laiptinę. Ten patėvis jam griebė už plaukų ir pradėjo temti žemyn. Jis pradėjo patėvį daužyti rankomis, kur atsitrauktų nuo jo. Laiptinėje tarp jų kilo muštynės, kurių metu patėvis jam sudavė į kumščiu keletą kartų į veido sritį. Tiksliai pasakyti smūgių skaičiaus jis negali, nes viskas vyko labai greitai. Muštynių metu patėvis taip pat pastūmė ir mamą, kuri nugriuvo ant grindų. Visą tą laiką, kai patėvis jį mušė ir tampė už plaukų, jis juto fizinį skausmą. Šiuo metu jo veide ties dešine akimi yra kraujosruva, po muštynių iš nosies bėgo kraujas, dešinės pusės kelias nubrozdintas. Tačiau kūno tyrimą atlikti jis atsisako. Patėvis anksčiau prie jo nelįsdavo, į policiją nesikreipė. Jis turi negalią, sunkiai rašo (b.1. 26-27).

Vilniaus apskrities VPK Viešosios tvarkos valdybos mobilios kuopos vyr. patrulio E. V. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad 2016-09-23 apie 21.30 val. gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pranešėją ir jos sūnų sumušė neblaivus vyras. Atvykus į įvykio vietą, nustatyta, kad policiją kvietė O. M.. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad O. M. buvo namuose su vyru S. K. ir sūnumi E. M.. Tarp O. M. ir S. K. įvyko žodinis konfliktas. Po jo O. M. norėjo išvaryti S. K. iš namų, tačiau šis pastūmė ją į sieną, dėl ko jai atsirado mėlynė. E. M. puolė ginti O. M.. Tada S. K. trenkė kumščiu E. M. į veido sritį. O. M. buvo susijaudinusi, ant jos kairės rankos matėsi žaizda. E. M. buvo ištinusi dešinė veido pusė. Tiek O. M., tiek S. K. buvo neblaivūs - nuo jų sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli. Tą jie pripažino ir patys. K. negalėjo nieko aiškiai nurodyti dėl girtumo. Sulaikomas jis elgėsi impulsyviai, neadekvačiai kalbėjo. Įvykį galėjo matyti A. A. (b.1. 5-8).

Alkotesterio duomenimis, 2016 m. rugsėjo 23 d. d. 22.05 val. S. K. nustatytas 2.76 % girtumo laipsnis (b.l. 39).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. K. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – savo sutuoktinei bei jos sūnui fizinį skausmą, tai yra padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Savo kaltę kaltinamasis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiųjų O. M. bei E. M. parodymai, tarnybinis pranešimas, alkotesterio duomenys, garso įrašas ir kita bylos medžiaga. Kaltinamojo S. K. nusikalstama veika tyčinė, baigta, kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kaltinamasis S. K. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, dėl skiriamos bausmės rūšies sutiko, tik prašo ją mažinti (b.l. 52-53).

S. K. vadovaujantis LR BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. 21.59 val. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. 14.20 val. (b.l. 31, 32).

2016 m. rugsėjo 24 d. kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 37).

Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Padarytas nesunkus nusikaltimas Kaltinamasis S. K. yra 34 metų amžiaus, vedęs, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirbantis (b.l. 46), Darbo biržoje neregistruotas (b.l. 45), anksčiau neteistas, 2015-06-29 BK 38 str. tvarka nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 2d. (b.l. 44), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 47-50), duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje bei VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ar Vilniaus priklausomybės ligų centre nepateikta. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam S. K. paskyrus laisvės apribojimo bausmę. Laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinos į paskirtą laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalimi, 64¹ straipsnio 1 dalimi, 65 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendė:

S. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas bei įpareigojant jį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose ir įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. K. skirti 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, uždraudžiant bausmės atlikimo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir įpareigojant jį bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas) ir įpareigojant jį per šešis mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas).

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. rugsėjo 23 d. 21.59 val. iki 2016 m. rugsėjo 24 d. 14.20 val. (vieną parą), kas vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. b) pp., atitinka 2 laisvės apribojimo dienas (BK 66 str.).

Kardomąją priemonę iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti baudžiamąjį įsakymą kardomąją priemonę panaikinti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Išaiškinti kaltinamajam, jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Vilniaus apygardos probacijos tarnyba, Kareivių g. 1/Kalvarijų g. 135, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti http://www.vrpi.lt.

Išaiškinti S. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį baudžiamąjį įsakymam, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Surengus posėdį teisme, teismas nebus saistomas nurodytais bausmės rūšimi ir dydžiu, ir galės būti skiriama bet kokia kita bausmė, numatyta sankcijoje. Nepateikus prašymo, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas BPK 352 str. nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.