Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Finansų bitė“ ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Finansų bitė“ (toliau – ir ieškovė) prašė priteisti iš atsakovo A. S. (toliau – ir atsakovas): 1) 1 001,55 Eur negrąžinto kredito; 2) 65,51 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (iki 2022 m. birželio 3 d.); 3) 3,30 Eur vėlavimo palūkanų; 4) 163,39 Eur administravimo mokesčio; 5) 8,88 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtomis palūkanomis už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos 2022 m. birželio 4 d. iki 2022 m. birželio 27 d.; 6) 15 procentų negautų pajamų (nuostolių) skaičiuojamų nuo ieškinio pateikimo dienos iki visiško paskolos grąžinimo, tačiau ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. gruodžio 12 d.); 7) 98,45 Eur sutarties sudarymo mokesčio; 8) 8,31 Eur delspinigių, 7) 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 8) 397 Eur bylinėjimosi išlaidų (34 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 363 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų).

2. Atsakovas A. S. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

15. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino ieškovės prašomą priteisti administravimo mokestį ir nepriteisė vėlavimo palūkanų, teisėtumo ir pagrįstumo.

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas administruojamoje tarpusavio skolinimo platformoje „FinBee“ 2021 m. gruodžio 17 d. sudarė Paskolos (vartojimo kredito) sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 1 001,55 Eur vartojimo kredito sumą 36 mėnesių laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo iki 2024 m. gruodžio 12 d. grąžinti kreditą ir sumokėti metines palūkanas, taikant 15 procentų palūkanų normą (viso – 255,69 Eur), 98,45 Eur sutarties sudarymo mokestį bei 163,76 Eur sutarties administravimo mokestį. Už mokėjimo terminų praleidimą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną (Sutarties Bendrųjų sąlygų 7.5 punktas). Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, todėl ieškovė nuo 2022 m. birželio 3 d. Sutartį su atsakovu nutraukė.

Dėl administravimo mokesčio

18. Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas ieškovės prašomą priteisti administravimo mokestį nuo 163,39 Eur iki 41,84 Eur, nurodė, jog administravimo mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, t. y. nagrinėjamu atveju iki 2022 m. birželio 3 d.

19. Atsakovė apeliaciniu skundu nesutiko su administravimo mokesčio apskaičiavimu. Teigė, kad pagal Sutartį paskolos gavėjas privalo sumokėti administravimo mokestį už visą likusį Sutarties terminą iš karto, jei vartojimo kredito gavėjas vėluoja mokėti paskolos įmokas ir dėl to yra nutraukiama Sutartis ir kreipiamasi į teismą dėl skolos priteisimo. Paaiškino, jog administravimo mokestis yra viena bendra atsakovo mokama suma, kuri yra išdėstoma per visą Sutarties laikotarpį ir kuri buvo žinoma atsakovui. Administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas.

20. Tarp šalių sudarytos sutarties Bendrųjų sąlygų 1.2 punkte nustatyta, kad administravimo mokestis – tai Specialiosiose sąlygose nurodytas mėnesinis administravimo mokestis (išskaidytas visam paskolos terminui), kurį paskolos gavėjas moka organizatoriui kas mėnesį už paskolos administravimą pagal paskolos sutartį iki paskolos termino pabaigos. Šalys Sutartyje sulygo dėl 0,8 procento mėnesinio administravimo mokesčio.

21. CK 6.221 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Nurodyto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo tuo metu esančių sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 37 punktą ir jame nurodytą praktiką; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

22. Ieškovė, nutraukusi Sutartį, nebeturi administruoti mėnesinių mokėjimų surinkimo bei paskirstyti atsakovo mokamų įmokų, todėl ieškovė nebegali reikalauti priteisti administravimo mokesčio, kurio tikslas yra atlyginti sąnaudas už darbus, kurių ieškovė po Sutarties nutraukimo nebeturi atlikti. Ieškovė apeliaciniame skunde nepagrįstai bando praplėsti Sutartyje įtvirtintą administravimo mokesčio sąvoką bei paskirtį. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpusavio skolinimo platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų apie tai, kokių ir kiek konkrečių išlaidų patirta administruojant su atsakovu sudarytą Sutartį po Sutarties nutraukimo.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Sutartyje nurodytą administravimo mokesčio paskirtį, sprendžia, kad šiuo atveju jis turi būti skaičiuojamas tik iki Sutarties nutraukimo, kadangi šios išlaidos iš esmės priklauso nuo Sutarties trukmės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Kitu atveju būtų pažeista vartojimo kredito gavėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyra bei protingumo ir sąžiningumo principai. Taigi, nors šalys susitarė, kad administravimo mokestį atsakovas privalo mokėti iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžinamas vartojimo kredito davėjui, susiklosčiusioje teisinėje situacijoje, kai Sutartis yra nutraukta, reikalavimas priteisti Sutarties administravimo mokestį, apskaičiuotą po Sutarties nutraukimo, yra nepagrįstas, kadangi, ją nutraukus, išnyksta administravimo objektas. Atsižvelgdamas į pačios ieškovės nurodomą administravimo mokesčio paskirtį (administravimo mokestis yra atlygis, kurį ieškovė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas), apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė įgijo teisę administravimo mokestį skaičiuoti tik iki Sutarties nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš atsakovo priteisė administravimo mokestį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, t. y. nagrinėjamu atveju iki 2022 m. birželio 3 d.

Dėl vėlavimo palūkanų

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime vertino, kad ieškovės prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos, kadangi yra skirtos kompensuoti kreditoriaus nuostolius po prievolės įvykdymo termino praleidimo, todėl ieškovės prašomas priteisti 3,30 Eur vėlavimo palūkanas įskaitė į iš atsakovo priteistiną 8,31 Eur delspinigių sumą ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 8,31 Eur delspinigių.

25. Ieškovė apeliaciniame skundė nurodė, kad prašomos priteisti vėlavimo palūkanos yra mokėjimo palūkanų dalis, kurios paskaičiuotos praleidus mokėjimo terminą pagal paskolos grafiką iki paskolos sutarties termino pabaigos ir atlieka mokėjimo funkciją.

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 3,30 Eur vėlavimo palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. birželio 3 d., ir 8,31 Eur delspinigių, paskaičiuotų už laikotarpį nuo 2022 m. sausio 12 d. iki 2022 m. birželio 3 d.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą, pvz., CK 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos mokėjimo (pelno) palūkanos), ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 53 punktas).

28. Sutarties Bendrųjų sąlygų 1.15 punkte numatyta, kad palūkanos – tai pinigų suma, kurią paskolos gavėjas moka už naudojimąsi paskolos suma. Pagal šalių sudarytos Sutarties Specialiąsias sąlygas atsakovė įsipareigojo mokėti 15 procentų metines palūkanas nuo suteiktos vartojimo kredito sumos pagal mokėjimo grafiką. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo (pelno) palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių priteisė ieškovei iš atsakovo mokėjimo (pelno) palūkanas.

29. Nors ieškovė nurodė, kad vėlavimo palūkanos turėtų būti vertinamos, kaip mokėjimo (pelno) palūkanos, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad tos palūkanos, kurios mokamos už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą, atlieka kompensuojamąją funkciją. Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę, naudojasi kreditoriaus lėšomis, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.37, 6.210, 6.261 straipsniai). Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją.

30. Pagal Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.3 punktą nuo 4 vėlavimo dienos pradedamos skaičiuoti vėlavimo palūkanos. Pagal 4.10 punktą vėlavimo (skolintojams priklausančios palūkanos, skaičiuojamos nuo negrąžintos paskolos sumos) bei kitos palūkanos papildomai taip pat skaičiuojamos tol, kol yra paskolos gavėjo vėlavimas mokėti įmoką(-as). Taigi, vėlavimo palūkanos buvo nustatytos už mokėjimo termino praleidimą, šios palūkanos atlieka ne mokėjimo, o nuostolių atlyginimo funkciją, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai šias palūkanas pripažino kompensuojamosiomis palūkanomis.

31. Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Sutartimi šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų taikymo, pagrįstai taikė CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 2 dalies nuostatas ir kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigius. Bendroji taisyklė yra įskaitinių netesybų taikymas, t. y. baudinių netesybų netaikymas arba jų taikymas tik atskirų rūšių sutartims (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos (delspinigiai kaip netesybų rūšis) įskaitomos į nuostolių atlyginimą (analogiška taisyklė – CK 6.258 straipsnio 2 dalyje).

32. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant palūkanų ir netesybų santykį jų išieškojimo atveju, vadovaujamasi bendrąja nuostata, jog neteisinga reikalauti priteisti ir palūkanas, ir netesybas, nes tai reikštų dvigubos atsakomybės taikymą skolininkui, o kreditorius nepagrįstai praturtėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003). Jeigu kreditorius civilinėje byloje neįrodinėja didesnio nuostolių dydžio, o remiasi palūkanų dydžiu, tai jis reikalauja minimalių nuostolių atlyginimo. Tokiu atveju, turi būti vadovaujamasi įskaitinių netesybų taisykle – netesybos įskaitomos į nuostolius, taip pat ir į minimalius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006). Negali būti kartu skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos ir delspinigiai; kreditoriui iš skolininko reikalaujant atlyginti ir netesybas (delspinigius), ir kompensuojamąsias palūkanas, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-219/2019 72 punktas).

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismo neteisingai vertinto reikalavimą priteisti vėlavimo palūkanas kaip kompensuojamąsias palūkanas. Ieškovė turėjo teisę reikalauti arba tik kompensuojamųjų palūkanų, arba tik delspinigių. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai, kompensuojamąsias palūkanas įskaitė į delspinigių sumą, o prašymą dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo atmetė.

Dėl bylos baigties

34. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas reikšmingas šiai bylai faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas ir su jų taikymu susijusią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

35. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovei taip pat neatlyginamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 23 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.