Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Ryčio Kirkliausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje A. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas 9 klasės, išsituokęs, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, teistas 4 kartus:

1998-11-27 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 112 str. 1 d. 2 m. laisvės atėmimo bausme;

2001-05-17 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 3 d. 110 MGL bauda;

2003-07-08 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 104 str. 8 m. laisvės atėmimo bausme;

2008-08-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Z. 2014-04-17 apie 19.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios priežasties, tyčia, namo virtuvėje, prispaudęs iš nugaros prie krosnies savo sugyventinės A. T. mamą A. T., jai su rankų kumščiais sudavė smūgius į dešinę ranką, su keliu spardė į dešinį šoną bei su dešine ranka, suėmęs už plaukų, jos galvą daužė į pečių, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. T. sukėlė fizinį skausmą ir dėl poodinių kraujosruvų dešinio žasto viršutiniame trečdalyje, pereinant į vidurinį ir apatinį trečdalius, nugariniame paviršiuje pereinant į vidinį paviršių, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje, dešinio dilbio viršutiniame trečdalyje nugariniame paviršiuje, dešinio peties sąnario nugariniame paviršiuje, kaklo dešinėje pusėje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.,

taip pat jis 2014-04-19 apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios priežasties, tyčia, namo kambaryje, savo abejomis kojomis sudavė A. T. smūgius į sėdmenis, pilvo sritį, per kojas bei suėmęs už drabužių iš nugaros, ją pastūmė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai A. T. sukėlė fizinį skausmą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Kaltinamasis A. Z., dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., kaltu prisipažino visiškai. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-04-17 apie 19.00 val., būnant neblaiviam namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu, namo virtuvėje su rankų kumščiais sudavė smūgius į dešinę ranką ir spyrė su keliu į dešinį šoną savo sugyventinės A. T. mamai A. T.. Kur tiksliai jai pataikė ir kiek tiksliai smūgių sudavė tiek rankomis, tiek su koja, to negali nurodyti. Mano, kad galėjo suduoti kokius 4-5 kartus, tikrai ne daugiau. Jos galvos į namo virtuvėje esantį pečių, kiek pamena, tikrai nedaužė. Visas šis konfliktas tarp jo ir A. kilo dėl to, kad jie abu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę, tačiau jis pamatęs, kad jai jau gana, kad ji jau pakankamai neblaivi, atsisakė jai duoti alkoholio, tada A. pradėjo triukšmauti, trankyti duris, nerado sau vietos, pradėjo kaltinti jį nebūtais dalykais, jis supyko ir panaudojau fizinį smurtą A. atžvilgiu. Taip pat pripažįsta, kad 2014-04-19 apie 21.00 val., vėlgi išgertuvių su A. metu, taip pat namuose, kambaryje, jis būdamas neblaivus įspyrė A. į sėdmenis ir per kojas. Įspyrė jai kokius 2-3 kartus, ne daugiau. Ar įspyrė jai ir į pilvą ir ar ją stumdė, to negali nurodyti. Ir šią dieną taip pasielgė todėl, kad A. vėl pergėrė, vėl nerado sau vietos, todėl jis vėl nesusitvardė ir iš pykčio jai sudavė. Su A. šiaip jų santykiai neblogi, sugyvena gražiai, tačiau viskas pasikeisdavo, kai jis atsisakydavo jai duoti alkoholio, nes jai daug gerti negalima, jai nuo per daug alkoholio užeidavo priepuoliai. A. alkoholį vartoją, kiek žino, visą gyvenimą, gydytojai jai yra uždraudę gerti, tačiau jinai jų neklauso. Jam atsisakius jai duoti alkoholio, tarp jų ir kildavo konfliktai. Iškart po šio įvykio jis duodamas parodymus neprisipažino. Taip pasielgė todėl, kad po šio įvykio buvo susijaudinęs, sukrėstas, dėl ko gerai neatsiminė visų aplinkybių, norėjo tinkamai viską apgalvoti. Šiuo metu jis nori, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų kuo greičiau pabaigtas, todėl nusprendė viską papasakoti apie konfliktus su A. ir prisipažinti, jog smurtavo jos atžvilgiu. Dėl šios padarytos nusikalstamos veikos jis labai gailisi. Ateityje pažada, kad daugiau tai nebepasikartos. Dėl viso šio konflikto yra kaltas alkoholis ir jis taip pasielgė dėl girtumo, kadangi blaivus to nebūtų padaręs. Šių minėtų konfliktų su A. metu namuose jokių pašalinių svetimų asmenų nebūdavo ir to nematydavo. Jo sugyventinė A. šiomis dienomis, kuomet vyko minėti konfliktai tarp jo ir A., buvo su jų bendra dukra U. išvykusi pas jo tėvus į Daugus ir to nematė (b. l. 34-35).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys:

2014-04-19 įvykio vietos apžiūros protokolas, foto lentelė, kuriuose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 2-6).

2014-04-19 A. T. protokolas-pareiškimas dėl smurto jos atžvilgiu (b. l. 8).

VTMT prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. G 367/14(06), kurioje konstatuota, kad A. T. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 13-14).

Asmens blaivumo testo kvitas, iš kurio matyti, kad 2014-04-19 23.10 val. A. Z. nustatytas 0.99 promilės girtumas (b. l. 21).

Nukentėjusiosios A. T. apklausos protokolas, kuriame ji parodė, kad 2014-04-17 vakare, apie 19.00 val., jos dukros A. T. sugyventinis A. Z., būnant namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, be jokios priežasties, pradėjo kabinėtis prie jos ir namo virtuvėje, prispaudęs iš nugaros ją prie krosnies, sudavė su rankų kumščiais jai smūgius į dešinę ranką, su keliu spardė jai į dešinį šoną bei su dešine ranka suėmęs jai už plaukų, galvą daužė į minėtą krosnį. Kiek tiksliai jai buvo suduota smūgių, ji to nežino ir negali nurodyti, kadangi tenai viskas įvyko labai greitai ir netikėtai, be to, ji buvo labai išsigandusi ir susijaudinusi, todėl labai tiksliai visko nepamena ir negali pasakyti. Taip pat nurodo, kad 2014-04-19 apie 21.00 val., A. Z., būdamas vėlgi apsvaigęs nuo alkoholio, būnant namuose, namo kambaryje, vėl pradėjo kabinėtis prie jos, triukšmauti, ir savo abejomis kojomis sudavė jai smūgius į sėdmenis, pilvo sritį, per kojas bei suėmęs už drabužių jai iš nugaros, ją pastūmė. Kiek tiksliai šį kartą sudavė smūgių, ji taip pat negali nurodyti. Dėl šių visų minėtų A. Z. veiksmų jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Šių įvykių metu ji buvo blaivi. Kuomet A. Z. smurtaudavo jos atžvilgiu, namuose tuo metu jokių kitų pašalinių svetimų asmenų nebūdavo ir to nematydavo. Jos dukra A. tuo metu būdavo namuose ir turėjo matyti fizinį smurtą jos atžvilgiu. Jos dukros sugyventinis A. Z. ją sumuša jau ne pirmą kartą, tačiau ankščiau ji dėl tokio jo elgesio jam atleisdavo, į policiją dėl to nesikreipdavo ir pareiškimų nerašydavo. Su teise pareikšti civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos, ji yra supažindinta, tačiau šiame ikiteisminiame tyrime civilinio ieškinio nereikš (b. l. 9-10, 15-16).

Liudytojos D. M. apklausos protokolas, kuriame ji parodė, kad 2014 m. balandžio 19 d. apie 21.00 val., jai su šeima būnant pas mamą sodyboje, atėjo teta A. T., gyvenanti už 4 kilometrų, gretimame (duomenys neskelbtini) kaime ir pasakė, kad pabėgo iš namų, nes girtas dukros A. T. sugyventinis A. Z. spardė jai į sėdmenis, pastvėręs už „pakarpos“ įmetė į kitą kambarį. Kai apie 19.00 val. jis atsigulė miegot, dukra A. T. paprašė jos nueit nupirkt cigarečių. Ji išėjo iš namų, užėjo pas kaimo gyventoją, nupirko 2 pakelius cigarečių, tačiau bijodama, kad prabudęs A. Z. vėl jos atžvilgiu naudos fizinį smurtą, namo nutarė negrįžti, todėl atėjo pas savo seserį. Parodė nupirktas cigaretes. Teta pati nerūko. Atėjo uždususi ir susėmusi už dešinio šono, skundėsi, kad sunku kvėpuoti, parodė dešinę ranką, ant kurios matėsi smurto žymės – žąsto vidinė ir išorinė pusė iki pirštų krumplių buvo nusėta didelėmis, susiliejančiomis ir atskiromis hematomomis. Ant dešinės kaklo pusės matėsi melsva hematoma. Teta paaiškino, kad 2014-04-17, ketvirtadienio vakare, tikslesnio laiko neprisimena, būdamas girtas, A. Z. ją mušė prispaudęs prie pečiaus kamino – kumščiais daužė į dešinę ranką, kelieniu spardė dešinį šoną ir suėmęs už plaukų galvą daužė į pečių. Kadangi skundėsi dešinio šono skausmu kvėpuojant ir čiuopiant jautė skausmą, todėl ji pasiūlė nuvežti į ligoninę, nes įtarė šonkaulių lūžimą, bet pas gydytojus vykti teta nenorėjo. Paklausė ar rašys pareiškimą, ar pranešt policijai, tai ji atsakė, kad daugiau A. nedovanos, rašys pareiškimą, todėl ji iškvietė policijos pareigūnus. Jos teta yra neįgali, visiškai negirdi, apkursti pradėjo maždaug nuo 19 metų, o nuo 2007 metų neterminuotam laikotarpiui nustatytas 50 proc. nedarbingumas. Kalbą supranta iš lūpų judesių, jei pašnekovas lėčiau kalba ir ji turi galimybę žiūrėti jam į veidą. Teta gerai skaito, todėl bendrauti geriausiai sekasi klausimus užduodant raštu. Kadangi teta praktiškai nėra kam pasirūpinti, tai kiekvieną savaitgalį ją pati aplanko, atveža maisto ir iki to laiko, kol maždaug prieš trejus metus į namus negrįžo gyventi jos dukra A. su sugyventiniu, nė karto neteko matyti tetos susimušusios, apsidaužiusios ir ji niekada nesiskundė sveikatos sutrikimais. Jiems sugrįžus, namuose prasidėjo girtavimai ir smurtas tetos atžvilgiu. Mažiausiai 6 kartus pati matė sumuštą tetos veidą, suspardytas ir nuo smūgių mėlynas kojas, sumuštas rankas, greičiausiai išnarintą ir iki šio laiko beveik nevaldomą ranką, kurios negali pakelti į viršų. Pradžioje mušdavo per veidą ir galvą, net ausys būdavo pajuodę ir ištinę, o sumuštos niekur neišleisdavo, atimdavo batus ir rūbus bei prigrasindavo, kad jei kam pasiskųs tai bus dar blogiau. Prieš jai įvažiuojant į jų kiemą, kartais A. spėdavo užtept motinos mėlynes storu kreminės pudros sluoksniu. Žino, kad tetą pusnuogę ir be batų buvo išmetę iš namų baigiantis vasarai ir tada ji naktį praleido kluone ant senos suplyšusios šuns koldros. Esant progai teta pasakydavo, kad ją sumušė girtas A. Z., bet bijodavo skųstis, rašyti pareiškimą, sakydavo „tada mane visai užmuš“. Sakydavo, kad jei A. nori ją apginti nuo A. Z., tai tada pati gauna mušt arba spėja per langą pabėgti, o ji pabėgt nespėja. Ne vieną kartą matė ir A. veidą sumuštą, bet paklausus, iš kur tokios „riebios“ mėlynės poakiuose, atsakydavo, kad miegodama atsitrenkė į spintą. Keletą kartų kalbėjosi su A. Z. apie jo nusikalstamą elgesį savo tetos atžvilgiu ir perspėjo, kad nekilnotų rankų prieš seną, neįgalią, negalinčią apsiginti ir visiškai jam svetimą moterį, bet tiek jis, tiek jos pusseserė A. neigė smurto atvejus ir meluodavo, kad teta pati veidu atsitrenkė į spintą, kad susirgo epilepsija ir miegodama net 6 kartus per naktį patiria priepuolius. 2014-04-21 tetą parsivežė pas save į namus, nufotografavo ant jos kūno esančius sužalojimus, kuriuos kaip ji teigė, 2014-04-17 padarė A. Z., ir ji, daug metų pažinodama savo tetą, neturi pagrindo ja abejoti. Prašo šią nuotrauką prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (b. l. 17-18).

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamojo kaltė yra įrodyta, t. y. nustatyta, kad kaltinamasis A. Z. dėl priešiškų asmeninių santykių tyčia panaudojo prieš nukentėjusiąją A. T. fizinį smurtą, su keliu spardydamas į dešinį šoną bei su dešine ranka, suėmęs už plaukų, jos galvą daužydamas į pečių taip pat suduodamas jai smūgius kojomis ir šiais veiksmais ją nežymiai sužalojo. Kadangi fizinis smurtas panaudotas artimoje aplinkoje, nes nukentėjusioji yra kaltinamojo sugyventinės motina, todėl kaltinamojo veiksmai, kuriais jis nežymiai sužalojo savo šeimos narį, kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. Už šias nusikalstamas veikas A. Z. gali būti skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

Kaltinamasis pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis. Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su siūloma bausme ir įpareigojimais (b. l. 61).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, praeityje teistas (b. l. 45-48), baustas administracine tvarka (b. l. 57), niekur nedirba (b. l. 59), į psichiatrinio-priklausomybių kabineto įskaitą neįrašytas (b. l. 56). Atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). A. Z. už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., skirtina laisvės apribojimo bausmė ir įpareigojimai.

Pagal 2013-07-13 įsigaliojusį Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamojo atžvilgiu taikytinas Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis 2011-05-26 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 str. 3 p. iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina galioti smurtą patyrusio asmens apsaugos priemonės: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos, nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

A. Z. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, baudžiamuoju įsakymu A. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu į bausmės laiką įskaityti A. Z. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-19 iki 2014-04-20, vieną sulaikymo dieną prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis 2011-05-26 Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 5 straipsnio 3 punktu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo palikti galioti smurtą patyrusio asmens apsaugos priemones: A. Z. išsikelti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) nesiartinti prie nukentėjusiosios A. T., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja.

Įteikti A. Z. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.