Panevėžio apygardos teismo nutartis

2009-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-193-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-05
Bylos Nr.
1A-353-193-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ričardas Gilys (pirm.), Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė
Nuteistasis
M. Z., A. M.
Advokatai
Eugenijus Karosas
Kategorijos

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-353-193/2009

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. spalio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

teisėjų Tomo Zdanavičiaus, Nijolės Sušinskienės,sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,dalyvaujant prokurorei Valdemarai Chodorcevičienei,gynėjui advokatui Eugenijui Karosui,nuteistajam M. Z.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-23 nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu:

pagal BK 178 str. 2 d. dėl vagystės iš UAB „O“ ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė trejiems metams;pagal BK 187 str. 3 d. ir jam paskirta arešto bausmė 30 parų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. bausmės subendrintos apėmimo būdu ir M. Z. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

M. Z. pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. (masažo aparato vagystė iš „P“) išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Šiuo nuosprendžiu iš M. Z. priteista UAB „O“ 3768,01 Lt už žalą .

Taip pat šiuo nuosprendžiu buvo nuteistas A. M., tačiau jo atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

M. Z. nuteistas už tai, kad jis 2008 m. rugpjūčio 17 dieną, apie 3 valandą nakties, (duomenys neskelbtini), Rokiškio mieste, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tyčia su betono gabalu išdaužęs lango stiklo paketą – 300 Lt. vertės, per langą įsibrovė į UAB „O“ patalpas, kur iš kasos aparato paimdamas kasos aparato stalčių - 200 Lt vertės, su jame buvusiais - 3768,01 litų, ir juos išsinešdamas pagrobė svetimą turtą tuo padarydamas UAB„O“ 3968, 01 Lt turtinę žalą, bei išdauždamas UAB „O“ priklausantį stiklo paketą – 300 Lt. vertės, sunaikino nedidelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB„O“ 300 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. Z. apeliaciniu skundu prašo 2009-03-23 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį dalyje dėl M. Z. pripažinimo kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. (vagystė iš UAB „O“) pakeisti ir jį, M. Z., išteisinti pripažįstant, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teigia, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių. Skunde apeliantas nurodo, kad jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepadarė, jis tuo metu buvo namuose. Teismas jo kaltę grindžia piršto pėdsaku, rastu ant lipnios juostos, kuria buvo užklijuotas judesio daviklis, piršto pėdsaku, kuris buvo rastas prie lango, bei liudytojos I. S. parodymais. Tačiau nuosprendyje teismas neaptarė ir niekaip nepaneigė kai kurių teismo posėdžio metu paaiškėjusių aplinkybių. Apeliantas teigia, kad liudytojos I. S. parodymai apie jo lankymąsi UAB „O“ patalpose, kur jis ateidavo palošti, bei jo apsilankymą dieną prieš vagystę, neįrodo, kad vagystę padarė jis. Jis pats neneigia lankydavęsis UAB „O“ patalpose, kur ateidavo palošti, lankėsi ir išvakarėse prieš vagystę. Tai tik paaiškina, iš kur prie lango atsirado jo piršto pėdsakas. Ten lankydamas jis lietėsi prie įvairiausių daiktų, natūralu, kad nemūvėjo jokių pirštinių, todėl ten visur galima buvo rasti jo pirštų pėdsakus. Teismas nepasisakė ir nepaneigė tos pačios liudytojos I. S. parodymų, kuomet teismo posėdyje ji pareiškė, kad judesio daviklis, ant kurio buvo užklijuota lipni juosta, yra pakabintas 2,30-2,50 metrų atstumu nuo žemės, todėl jis, būdamas žemo ūgio, šio daviklio niekaip negalėjo pasiekti ir ant jo užklijuoti lipnią juostą. Liudytoja nurodė, kad kėdės, ant kurių buvo galima pasilipti ir pasiekti judesio daviklį, stovėjo priešais ją, niekas kėdžių nelietė, jų paėmęs nebuvo, jos stovi liudytojai gerai matomoje vietoje ir jei būtų bandoma kėdes paimti, ji tikrai būtų mačiusi. Pati liudytoja iš salės niekur nebuvo išėjusi. Kitų baldų, ant kurių būtų galima pasilipti ir pasiekti judesio daviklį nėra, jo, bandančio užklijuoti ant judesio daviklio lipnią juostą, ji nemačiusi. Todėl kyla pagrįstų abejonių dėl įrodymo – ant lipnios juostos, kuri buvo užklijuota ant judesio daviklio, rasto jo piršto pėdsako – patikimumo.

Toliau skunde teigiama, kad liudytoja O. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tą naktį, kuomet buvo apvogtos UAB „O“ patalpos, ji buvo pas jį namuose, jis buvo visą naktį su ja, niekur išėjęs nebuvo. Teismas kritiškai vertino šios liudytojo parodymus motyvuodamas tuo, kad liudytoja nurodė, jog tuo metu buvo birželio mėnuo, o vagystė buvo įvykdyta rugpjūčio mėnesį. Teismas vertindamas šios liudytojos parodymus neatsižvelgė į tai, kad nuo įvykio iki apklausos momento buvo praėję daugiau nei pusė metų (7 mėnesiai), todėl liudytoja pilnai galėjo sąžiningai klysti nurodydama ne tą mėnesį. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja savo buvimą pas jį susiejo ne su konkrečia data, o su konkrečiu įvykiu, t. y. kaimynės atėjimu iš ryto ir pranešimu apie tai, kad naktį buvo įvykdyta vagystė iš UAB „O“ patalpų. Natūralu, kad liudytoja dėl šios priežasties datos neįsiminė, o prisiminė savo buvimo pas jį faktą būtent tą naktį, kai buvo padaryta minėta vagystė. Taip pat skunde nurodoma, kad jokių vogtų daiktų pas jį policijos pareigūnai nesurado. Kitų įrodymų, išskyrus abejonių keliantį rastą jo pėdsaką ant judesio daviklio užklijuotos juostelės, įrodančių jo kaltę, byloje nėra. Todėl apeliantas mano, kad jis turi būti išteisintas nepadarius jam veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmetamas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, taip pat atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas. Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant nuteistojo M. Z. kaltės klausimą bei nustatant faktines bylos aplinkybes pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, tinkamai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamas veikas, pagrįstai pripažino jį kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. bei paskyrė teisingą bausmę.

Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai yra susiję su tuo, kad, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai ir šališkai įvertino surinktus įrodymus. Tačiau apylinkės teismas nutartyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, BPK 20 str. reikalavimų nepažeidė. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Tuo tarpu apeliaciniame skunde pateikiami samprotavimai apie įrodymų vertinimą yra subjektyvūs ir nepaneigia teismo išvadų šiuo klausimu. Apeliantas skunde tam tikrais argumentais iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus. Šie argumentai grindžiami savaip aprašytais ir įvertintais buvusiais įvykiais, jie yra susiję ne su teisės taikymo teismo nustatytiems faktams klausimais, bet su pačių faktų peržiūrėjimu ir nauju apelianto įžvelgiamos jų visumos vertinimu. Teismas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus įvertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu.

Bylą nagrinėjęs apylinkės teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus: liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, specialistų išvadas ir kitus bylos duomenis kaip visumą ir pagrįstai konstatavo , kad nuteistojo M. Z. kaltė dėl skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotų BK 178 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų įrodyta. Nors M. Z. neigia įsibrovęs į UAB „O“ patalpas bei pagrobęs iš ten turtą ir sugadinęs ten buvusį tam tikrą turtą, tačiau tai patvirtina aukščiau nurodytieji byloje esantys ir nuosprendyje aptarti duomenys. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros metu rasti ir paimti rankų pirštų pėdsakai: Nr. 1 nuo lango rėmo vidinės dalies, Nr. 2 nuo baltos spalvos plastmasinio gėlės vazono, Nr. 3 nuo monitoriaus korpuso; taip pat paimta betono nuolauža ir nuo judesio daviklio nuimta užklijuota baltos lipnios juostos skiautė (1 t., 120-137 b. l.). Iš 2009-10-10 specialisto išvados Nr. 140-(7741)-ISI-7781 matyti, kad ant 2008-08-17 įvykio vietos apžiūros metu paimtos lipnios juostelės rastas rankos pėdsakas identifikavimui tinka (1 t., 147-149 b. l.). Iš daktilokortelės (t.1 b.l. 163) matyti, kad pirštų antspaudai iš M. Z. buvo paimti 2008-10-16. Pagal byloje esančią kriminalistinių tyrimų centro 2008-10-17 pažymą matyti, kad nustatyta, jog ant 2008-08-17 įvykio vietos apžiūros metu lipnios paimtos juostelės rastas rankos pėdsakas yra paliktas M. Z., gim. 1981-11-07, patikrinus ADIS duomenų bazę (1 t., 151 b. l.). 2009-10-23 specialisto išvada Nr. 140-(8417)-ISI-8137 patvirtinta, kad ant įvykio vietos apžiūros metu paimtos lipnios juostelės rastas rankos pėdsakas yra paliktas M. Z. kairės rankos nykščiu (1 t., 159-162 b. l.). Iš 2009-10-08 specialisto išvados Nr. 50- 83-ISI-79 matyti, kad 2008-08-17 įvykio vietos apžiūros metu paimtas rankų pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 asmens identifikavimui tinka (1 t., 141-143 b. l.), o 2009-10-27 specialisto išvada Nr. 50-83-ISI-86 nustatyta, kad rankos pėdsakas ant daktiloskopinės plokštelės Nr. 1 yra paliktas M. Z. dešinės rankos mažyliu pirštu (1 t., 153-156 b. l.). Pažymėtina, kad abiejų pirštų antspaudų tyrimo atvejais objektai-daktiplokštelės specialistų buvo gauti ir konstatuota, kad juose esantys atspaudai tinka asmenybei identifikuoti, iki paimant pėdsakų pavyzdžius iš M. Z., todėl visiškai atmetama pirštų anspaudų pakeitimo ar suklastojimo galimybė, apie kurią apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodo nuteistojo gynėjas. Byloje esančiais duomenimis konstatuota, kad nuteistasis lankydavęsis UAB „O“ patalpose, kur, sutinkamai su paties apelianto parodymais, ateidavo palošti, tačiau priešingai nuteistojo nuomonei, teisėjų kolegija nemano, kad tuo gali būti pateisinami ir nuginčijami apelianto kaltę patvirtinantys įrodymai – įvykio vietos apžiūros metu rastas ir paimtas nuo lango rėmo vidinės dalies rankos piršto pėdsakas Nr. 1 ir piršto pėdsakas nuo lipnios juostos, kuria buvo užklijuotas judesio daviklis. Iš įvykio vietos apžiūros protokolų matyti, kad prie minėto lango nėra pastatyti kokie nors stalai ar lažybų įforminimui reikalingos priemonės. Pažymėtina ir tai, kad lango rėmas, ant kurio rastas M. Z. priklausantis piršto pėdsakas yra uždengtas plastmasinėmis žaliuzėmis Bendrovėje dirbanti liudyta byloje apklausta I. S. parodė, kad išdaužto lango jie nedarinėdavo. Netikėti šia liudyta teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. M. Z. piršto antspaudas ant lipnios juostelės rodo, kad būtent jis pirmiausiai atliko veiksmus paruošti nusikaltimui-uždengė judesio daviklį, kad nesuveiktų signalizacija. M. Z. piršto antspaudas ant lango, per kurį buvo įsibrauta į UAB „O“ patalpas, rėmo, rodo, kad jis ne tik atliko nusikaltimo paruošimo veiksmus, bet ir pats dalyvavo įsibraunant ir tuo pačiu pagrobiant UAB „O“ turtą. Apelianto tvirtinimas, kad jis negalėjo uždengti signalizacijos daviklio lipnia juostele dėl jutiklio buvimo dideliame aukštyje atmetami-judesio daviklis buvo pritvirtintas 251 cm aukštyje, pats apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad jis yra 162 cm aukščio, todėl akivaizdu, kad judesio daviklis nebuvo nepasiekiame aukštyje. Liudytoja I. S. parodė, kad judesio daviklis įrengtas jai iš savo darbo vietos nestebimoje vietoje. Apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai nesirėmė liudytojos O. P. parodymais, kaip paneigiančiais M. Z. kaltę, nes ji nurodė kitą M. Z. buvimo pas ją datą, o ne nusikaltimo įvykdymo datą.

Remiantis išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Rokiškio rajono apylinkės teismo 2009-03-23 nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas, priimtas nepažeidžiant BPK 20 str. bei kitų procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

NUTARĖ:

Nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas: Ričardas GilysTeisėjai: Tomas ZdanavičiusNijolė Sušinskienė