Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-07 · Administracinė byla Nr. I-3954-426/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-07Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2015-09-23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
I-3954-426/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02661-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Rūta Miliuvienė
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Kauno teritorinė muitinė
Kategorijos
  • 10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3954-426/2015Proceso Nr. 3-61-3-02661-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija 10.8, 74
(S)VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovės atstovui J. O., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Kauno teritorinė muitinė) dėl sprendimų panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti: 1) Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimą Nr. 3PM190830; 2) Muitinės departamento prie Finansų ministerijos 2014-04-22 sprendimą Nr. 1A-206 (b.l. 1–4).

Šalies argumentai

Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-26 baudžiamuoju įsakymu jis nubaustas pagal Baudžiamojo kodekso 199 str. 1 d. Pareiškėjas teismo nuosprendyje nustatytų aplinkybių neginčijo, kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Departamento nuomone, įsigydamas cigaretes, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos specialiais ženklais, V. D. turėjo suprasti, kad cigaretės į laisvą apyvartą buvo išleistos neteisėtai. Vien tai, kad cigaretės nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos banderolėmis, sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog, įsigydamas ir laikydamas didelį kiekį cigarečių, pareiškėjas turėjo suprasti, kad jos apyvartoje yra neteisėtai. Kauno teritorinė muitinė konstatavo, kad, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. nuostatomis, pareiškėjas laikomas skolininku ir jam pagrįstai už neteisėtai įvežtų į Bendrijos muitų teritoriją cigarečių laikymą įregistruota importo mokesčių skolą muitinei.

Nurodo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-487/2013 jis buvo įtariamas tuo, kad 2013 m., tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, iš nenustatytų asmenų neteisėtai įsigijo ir iki 2013-06-20 13.00 val. neteisėtai laikė garaže, esančiame Vilniaus m., Vasaros g. 15, Akcizų įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamas prekes – 16 990 pakelių cigarečių „Minsk Catipal“, pažymėtų Baltarusijos Respublikos banderolėmis. Pastarųjų muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius – 135 173,10 Lt. Tai viršijo 250 MGL. Cigaretes nuo 2013-06-20 13.00 val. neteisėtai gabeno automobiliu „Mercedes Benz“, vairuojamu V. M.. Vairuotojas nežinojo apie daromą galimą nusikaltimą. Pareiškėjas lydėjo gabenamą krovinį automobiliu „Audi A6“ iki UAB „Rivi“ sandėlio patalpų, esančių Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), kur tą pačią dieną, apie 14.20 val., kartu su neteisėtai gabenamomis cigaretėmis buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Vilniaus apygardos teismo 2013-08-26 baudžiamuoju įsakymu D. D. pripažintas kaltu, jam paskirta 52 000 Lt bauda su cigarečių konfiskavimu, įskaitant į bausmę laikinajame sulaikyme ir kardomajame kalinime-suėmime išbūtą laiką nuo 2013-06-20 iki 2013-08-09 (51 dieną), kas atitinka 102 MGL dydžio baudą, ir nustatyta, jog galutinės mokėtinos baudos dydis yra 21 450 Lt. Pažymi, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-487/2013 buvo nustatyta, jog jis į Bendrijos muitų teritoriją neįvežė minėtų prekių, o įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų.

Skunde taip pat pažymi, kad jo skola muitinei įregistruota, vadovaujantis Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d., tačiau neįrodyta, kad cigaretes importavo, t. y. įvežė iš trečiųjų šalių į Bendrijos muitų teritoriją, pareiškėjas. Mano, kad šiuo atveju būtina sąlyga yra asmenų žinojimas, jog prekės įvežtos neteisėtai. D. D. baudžiamojoje byloje buvo pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d., tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis žinojo, jog cigaretės į Lietuvos teritoriją buvo įvežtos neteisėtai. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad jis tik laikė akcizais apmokestinamas cigaretes, todėl šiuo pagrindu jam neatsirado pareiga mokėti akcizo mokestį. Tokia prievolė atsiranda tik asmeniui, kuris pirmas jas priėmė nuosavybėn Lietuvos Respublikoje ir būtent tuo momentu, kai prekes priėmė. Pareiškėjas tabako gaminius įsigijo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų ir juos laikė, todėl negali būti atsakingas už akcizų mokesčio sumokėjimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Departamentas teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 20–23) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdamas savo poziciją paaiškino, jog Vilniaus apygardos teismo baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-380-487/2013 nustatyta, kad D. D. padarė baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. Minėtu nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje įsiteisėjęs, todėl aplinkybės, nustatytos minėtu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, iš naujo neįrodinėjamos.

Atsakovas tvirtina, kad, nustačiusi neginčijamus subjektyvių sąlygų pareiškėjo pripažinimui skolininku egzistavimo faktus, Kauno teritorinė muitinė 2013-10-23 sprendime Nr. 3PM190830 pagrįstai pareiškėją pripažino skolininku muitinei dėl prekių įgijimo, gabenimo bei disponavimo jomis ir įregistravo už neteisėtai įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją cigaretes mokestinę prievolę ( 9 688,00 Lt muito, 85 204,00 Lt akcizo, 1 460,00 Lt PVM, 3 195,00 Lt akcizo ir 880,00 Lt PVM delspinigių).

Pareiškėjo gabentos cigaretės, kirtusios Bendrijos išorės sieną, buvo sulaikytos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų 2013-06-20 jau už pirmos muitinės įstaigos. Jos nebuvo pristatytos į šią įstaigą, nes pareiškėjas neturėjo įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių muito ir importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes. Laikytina, kad cigaretės buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai, nesilaikant pervežimo ir pristatymo pareigos pagal Bendrijos muitinės kodekso 38–41 str. nuostatas, ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai.

Baudžiamojoje byloje konstatavus, kad, išvengiant muitinės kontrolės, į Lietuvos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas cigaretes neteisėtai įsigijo, gabeno ir laikė pareiškėjas, Kauno teritorinė muitinė 2013-10-23 sprendimu, vadovaudamasi Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 1 d. a punktu, 2 bei 3 d., pagrįstai ir teisėtai įregistravo importo mokesčių skolą.

Pasak atsakovo, pareiškėjo aiškinimas apie nežinojimą, kad cigaretės įvežtos neteisėtai, laikytinas tik jo pasirinkta gynybos priemone. Nagrinėjamu atveju nėra būtina įrodymais nustatyti tokias aplinkybes, kaip, kas įvežė cigaretes per valstybės sieną, kuris pirmas priėmė cigaretes Lietuvos Respublikoje, kam cigaretės priklauso nuosavybės teise, žinojo asmenys ar ne, kad nesumokėti mokesčiai ir pan. Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtrauka nereikalauja, kad asmuo (faktiškai) būtų neteisėtai įvežęs prekes į Bendrijos muitų teritoriją, tam, kad jis būtų pripažintas skolininku. Todėl ta aplinkybė, kad, pareiškėjo teigimu, jis pats neteisėtai neįvežė (nedalyvavo įvežant) į Bendrijos muitų teritoriją ginčo prekių, nėra reikšminga sprendžiant jo pripažinimo skolininku pagal Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. 3 įtrauką klausimą.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Muitinė teismui pateiktame atsiliepime (b. l. 50) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Pagrįsdama savo poziciją pažymėjo, kad ginčo atveju pareiškėjas pripažįstamas skolininku muitinei ne kaip asmuo, neteisėtai įvežęs prekes, bet kaip asmuo, įsigijęs ir laikęs atitinkamas prekes bei jų įsigijimo metu turėjęs žinoti, kad prekės įvežtos neteisėtai. Vilniaus apygardos teismo 2013-08-26 baudžiamuoju įsakymu pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. ir jam paskirta bauda su cigarečių konfiskavimu.

Byloje neginčijamai įrodyta, kad pareiškėjas įsigijo, laikė ir gabeno net 16 990 Baltarusijos Respublikos specialiais (fiskaliniais) ženklais – banderolėmis paženklintus cigarečių pakelius, t. y. įsigijo, laikė ir gabeno prekes, kurioms Lietuvos Respublikos įstatymais ir norminiais teisės aktais buvo nustatyti specialūs jų (prekių) išleidimo į laisvą apyvartą reikalavimai, taip pat – pareiga Lietuvoje skirtą parduoti apdorotą tabaką paženklinti nacionalinėmis banderolėmis (Akcizų įstatymo 32 str.).

Vertinant, ar pareiškėjas ginčo prekių įsigijimo metu žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, jog prekės buvo įvežtos neteisėtai, atkreiptinas dėmesys į tai, jog, atsižvelgus į įvežtų prekių kiekį (16 990 pakelių cigarečių), taip pat į tai, kad visos prekės buvo pažymėtos Baltarusijos Respublikos, o ne Lietuvos Respublikos specialiais ženklais ir šių cigarečių įsigijimo dokumentų ir dokumentų, įrodančių importo mokesčių sumokėjimą už į Bendrijos muitų teritoriją neteisėtai įvežtas importo muitais ir mokesčiais apmokestinamas prekes pareiškėjas neturėjo, Kauno teritorinės muitinės nuomone, pareiškėjas turėjo žinoti, jog prekės (cigaretės) buvo įvežtos neteisėtai ir kad už šias prekes nebuvo sumokėti muitas ir importo mokesčiai.

Kauno teritorinės muitinės nuomone, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas pagrįstai pripažintas skolininku muitinei Bendrijos muitinės kodekso 202 str. 3 d. trečios įtraukos prasme ir jam pagrįstai apskaičiuota mokėtina importo skola muitinei.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013-08-26 baudžiamuoju įsakymu D. D. pripažintas kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. ir jam už tai paskirta bauda (b. l. 46–49). Minėtu nuosprendžiu pareiškėjui bausmė paskirta už tai, kad įsigijo, laikė ir gabeno 16 990 Baltarusijos Respublikos specialiais (fiskaliniais) ženklais – banderolėmis paženklintus cigarečių pakelius.

Kauno teritorinė muitinė, atsižvelgusi į Vilniaus apygardos teismo 2013-08-26 baudžiamajame įsakyme nurodytas aplinkybes, taip pat įvertinusi pareiškėjo neteisėtai gabentų cigarečių muitinę vertę, 2013-10-23 sprendimu Nr. Nr. 3PM190830 pripažino pareiškėją muitinės skolininku ir įregistravo jam mokestinę prievolę – 9 688,00 Lt muito, 85 204,00 Lt akcizo, 23 460,00 Lt PVM, 3 195,00 Lt akcizo delspinigių ir 880,00 Lt PVM delspinigių (b. l. 8–10).

Departamento 2014-04-22 sprendimu Nr. 1A-206 pareiškėjo skundas buvo atmestas ir Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimas paliktas nepakeistas (b. l. 12–14).

Byloje spręstinas ginčas dėl D. D. skundo reikalavimų panaikinti Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 ir Departamento 2014-04-22 sprendimus pagrįstumo ir teisėtumo.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti skundžiamo Kauno teritorinės muitinės 2013-10-23 sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Iš D. D. skunde nurodytų motyvų bei argumentų matyti, kad byloje nėra ginčo dėl jam įregistruotos mokestinės prievolės apskaičiavimo matematinio teisingumo, o skundo reikalavimai grindžiami įrodinėjant tą vienintelę aplinkybę, kad nežinojo apie neteisėtą cigarečių įvežimą į Lietuvos Respubliką, todėl negali būti laikomas muitinės skolininku.

Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį pažymėtina, pagal 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą (toliau – ir Bendrijos muitinės kodeksas), 202 str. nuostatas importo skola muitinei atsiranda: (a) neteisėtai įvežant į Bendrijos muitų teritoriją importo muitais apmokestinamas prekes, arba (b) neteisėtai įvežant į kitą tos teritorijos dalį prekes, esančias laisvojoje zonoje arba laisvajame sandėlyje. Taikant šį straipsnį neteisėtu įvežimu laikomas bet koks prekių įvežimas pažeidžiant 38–41 str. ir 177 str. antrosios įtraukos nuostatas. Skola muitinei atsiranda neteisėto prekių įvežimo momentu. Skolininkais laikomi: (i) asmuo, neteisėtai įvežęs tokias prekes; (ii) bet kurie asmenys, dalyvavę neteisėtai įvežant prekes ir žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad toks prekių įvežimas neteisėtas; (iii) bet kurie asmenys, įsigiję arba laikę atitinkamas prekes ir jų įsigijimo arba gavimo metu žinoję arba, yra pagrindo manyti, turėję žinoti, kad prekės buvo įvežtos neteisėtai.

Taigi, iš minėtuose straipsniuose įtvirtintų nuostatų analizės, matyti, kad asmenys laikytini muitinės skolininkais, jeigu atitinka dvi kumuliatyvias sąlygas: pirma, šie asmenys turi būti įsigiję arba laikę neteisėtai į Bendrijos muitų teritoriją įvežtas prekes ir, antra, šių prekių įsigijimo arba gavimo metu jie žinojo arba yra protingas pagrindas manyti, kad turėjo žinoti, kad jos (prekės) buvo įvežtos neteisėtai.

Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo žinojo (privalėjo žinoti) apie tokio įvežimo neteisėtumą, pakanka nustatyti, kad yra protingas pagrindas manyti, jog jis turėjo žinoti, kad įsigijo (gavo) ir (arba) laikė prekes, kurios buvo įvežtos neteisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2011-10-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 ir kt.).

Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad D. D. įgijo ir laikė labai didelį cigarečių, paženklintų Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kiekį, t. y. 16 990 cigarečių pakelius, akivaizdu, kad pareiškėjas suvokė, jog disponavo neteisėtai apyvartoje esančiais ir neteisėtai į šalies teritoriją įvežtais tabako gaminius. Tokią išvadą patvirtina ir minėtas Vilniaus apygardos teismo 2013-08-26 nuosprendis, kuriame konstatuota, kad D. D. dėl jam pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² str. 1 d., kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad artimiausiu metu planavo susituokti, todėl nusprendė neteisėtu būdu užsidirbti pinigų būsimoms vestuvėms. 2013 metais, Vilniaus raj., Rudaminos kaimo turgavietėje per keliolika kartų iš nepažįstamų asmenų įsigijo 20 dėžių cigarečių „Minsk Capital“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, neteisėtai įsigytas cigaretes laikė savo pažįstamo, nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, garaže, jas slėpė šunų ir kačių ėdalų pakuotėmis, vėliau cigaretes maskuodamas organizavo jų gabenimą. Pažymėtina, kad minėtoje baudžiamojoje byloje ir šioje administracinėje byloje įrodinėjimo dalykas – pareiškėjo kaltės nustatymas – iš dalies sutampa. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 str. 4 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų administracinių teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-05-14 nutartis adm. b. Nr. A-417-438/2015). Be to, Baudžiamojo kodekso 199² str. 1 d. numatytas nusikaltimas (neteisėtas laikymas akcizais apmokestinamų prekių, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą) yra padaromas tik tyčiniais veiksmais, t. y. suvokiant savo veiksmų neteisėtumą.

Teismo vertinimu, aptartų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina, kad D. D. aiškiai suvokė, jog disponavo, buvo įsigijęs ir laikė neteisėtai į Lietuvos Respubliką įvežtas prekes, todėl muitinės skolininku pareiškėjas pripažintas pagrįstai bei teisėtai.

Išnagrinėjus ir įvertinus visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad Kauno teritorinė muitinė 2013-10-23 sprendime faktines aplinkybes vertino ir ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas taikė tinkamai, minėtas sprendimas pagal Viešojo administravimo įst. 8 str. 1 d. yra pagrįstas ir teisėtas, todėl skundo reikalavimas jį panaikinti atmestinas. Remiantis tais pačiais motyvais atmestinas ir skundo reikalavimas panaikinti Departamento 2014-04-22 sprendimą, kuris priimtas įstatymo nustatyta privaloma ikiteismine tvarka išnagrinėjus pareiškėjos keliamą ginčą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teisėja

nusprendė:

Pareiškėjo D. D. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Rūta Miliuvienė