- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-06-19
- Bylos Nr.
- 2-289-454/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Diana Degutienė
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Dianai Degutienei, atsakovės atstovei S. V., trečiojo asmens atstovui A. R.,
teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1078,19 Eur skolos už transporto paslaugas, 561,84 Eur baudos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje jos atstovė paaiškino, kad 2014-10-03 šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo jas priimti ir už jas sumokėti. Prekės buvo perduotos, išrašytos PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovė nesumokėjo nei už prekes, nei už suteiktas transporto paslaugas. Prekes ieškovė pateikė per trečiąjį asmenį. Prikimo-pardavimo sutartyje šalys numatė atsakovės pareigą, savo prievolių pagal sutartį užtikrinimui, įkeisti ieškovės naudai nekilnojamąjį turtą, o to nepadarius sumokėti ieškovei baudą. Turtas įkeistas nebuvo, todėl ieškovė paskaičiavo 10 procentų dydžio baudą, skaičiuojamą nuo atsakovei perduotų neapmokėtų prekių kainos. Taip pat, atsakovė turi mokėti 6 procentų dydžio procesines palūkanas bei ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovė nesutinka su prašomos priteisti skolos suma už transportavimo išlaidas. Teigia, kad ieškovė skolos dydžio už prekių transportavimo nepagrindžia reikiamais dokumentais bei nepateikė įrodymų, kad buvo sudaryta trišalė sutartis tarp ieškovės, atsakovės ir trečiojo asmens dėl prekių transportavimo bei atsiskaitymo už tai.
Atsiliepimas
Trečiojo asmens atstovas teismo posėdyje nurodė, kad prekės buvo atsakovei transportuotos, todėl ieškinio reikalavimas dėl nurodytos sumos už transporto paslaugas yra pagrįstas ir turėtų būti tenkintas. Mano, kad ieškinio reikalavimai dėl baudos ir bylinėjimosi išlaidų turėtų būti atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, jog šalys 2014-10-03 sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 14/10/03 (1 tomas 6-8 b.l.). Šia sutartimi šalys sutarė, jog, ieškovas (pardavėjas) perduoda atsakovui (pirkėjui) suderinto asortimento, kiekio prekes, išrašant PVM sąskaitą – faktūrą, o atsakovas įsipareigoja prekes priimti ir sumokėti už jas sutartyje numatyta tvarka ir terminais (sutarties 1.1 p.). Dėl įsiskolinimo už prekes šalys sutarė taikiai (2 tomas 9,10, 14,15 b.l.). Šalys nesusitarė dėl įsiskolinimo už transporto paslaugas.
Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 999,23 Eur skolos už transporto paslaugas (1 tomas 178, 179 b.l.). Ieškovo atstovė nurodė, kad prekes pristatydavo savo ar nuomojamu transportu. Šių paslaugų kaina buvo nurodoma sąskaitose – faktūrose kartu su prekių kaina. Atsakovės atstovė nurodė, jog pagal sutartį patys pasiimdavo prekes savo transportu (sutarties 2.2.1 punktas). Atsakovės atstovė taip pat nurodė, kad nėra aišku kokiu principu paskaičiuoti įkainiai už transporto paslaugas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų kokiomis transporto priemonėmis buvo vežtos prekės, o tik nurodyta PVM sąskaitose faktūrose.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (toliau – PVMĮ) PVM sąskaitą faktūrą apibrėžia kaip dokumentą, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktika, PVM sąskaita faktūra taip pat galima įrodyti ir šalis siejančius sutartinius santykius. Nors PVMĮ nereglamentuoja civilinių pirkimo – pardavimo santykių aspektų ir nenustato nei formos reikalavimų pirkimo – pardavimo sutarčiai, nei įrodinėjimo priemonių sutarties sudarymo faktui nustatyti kilus ginčui dėl sutarties sudarymo, LAT teisėjų kolegijos nuomone, įstatymu nenustatyta, kad pirkimo pardavimo sutarties faktas teisme gali būti įrodinėjamas tik tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis. Todėl ši aplinkybė byloje gali būti įrodinėjama visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagal bendrąsias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, tame tarpe ir PVM sąskaita – faktūra.
Šalių pasirašytoje pirkimo – pardavimo sutartyje nėra aptarta dėl prekių pristatymo sąlygų. Atsakovės bendrovėje registruota tik lengvieji automobiliai. Yra tikimybė, kad smulkias ir nedidelį kiekį prekių epizodiškai galėjo vežti atsakovės darbuotojas. Tačiau didesnių išmatavimų bei kiekių statybinių medžiagų į statomą Druskininkuose objektą, atsakovės darbuotojai neturėjo galimybių. Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog ieškovas pristatydavo statybines medžiagas į objektą savo transportu. Didesniam kiekiui buvo siunčiamas atskiras automobilis, o esant mažesniam kiekiui, statybinės medžiagos buvo išvežiojamos keliems pirkėjams, kurie būdavo pakeliui. Trečiojo asmens atstovas vykdė konkrečius statybos darbus Druskininkuose pagal statybos darbų sutartį Nr. S1/13/02 (2 tomas 35-42 b.l.). Trečiojo asmens atstovas nurodė, jog prekių, atvežtų į statybos objektą, kiekį patikrindavo įmonės darbuotojai. Statybines medžiagas priimdavo, sąskaitose – faktūrose pasirašydavo bendrovės darbuotojai, sąskaitas pateikdavo atsakovei apmokėjimui. Dėl atvežimo statybinių medžiagų į statybvietę, abejonių nekilo, kaina už transportavimo paslaugas jam nėra žinoma.
Sutartyje šalys neaptarė konkrečių įkainių ir sąlygų dėl statybinių medžiagų atvežimo. Iš byloje pateiktų elektroninių susirašinėjimų tarp šalių, matyti, kad praėjus metams po sutarties pasirašymo, šalims derinant įsiskolinimo likutį, atsakovei tik tada kilo abejonių dėl apmokėjimo už transporto paslaugas (1 tomas 92-96 b.l.). Ieškovė į sąskaitas – faktūras įrašydavo ir kainą už transporto paslaugas. Tačiau suprantama aplinkybė, kad pervežti medžiagas iš vienos vietos į kitą, reikalingas transportas, atsiranda papildomos išlaidos. Atsakovei vykdant statybas, gaunant medžiagas nekildavo abejonių dėl transporto paslaugų įkainių. Kilus teisme ginčui dėl skolos už gautas medžiagas, atsakovei kilo abejonės dėl transporto paslaugų įkainių. Apmokėjimas atliekamas pagal PVM sąskaitas – faktūras, reiškia tik atsiskaitymo formą, todėl atsakovei nesudaro pagrindo nemokėti už gautas prekes ar paslaugas. Todėl iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1078,19 Eur skolos už transporto paslaugas pagal sąskaitas – faktūras (1 tomas 178, 179, 181 b.l.).
Dėl netesybų (baudos) priteisimo.
Ieškovė iš atsakovės prašė priteisti 10% dydžio bauda pagal sutarties 4.3 punktą, kuri skaičiuojama nuo parduotų, bet neapmokėtų prekių kainos. Iš pateiktos teismui sutarties matyti, jog atsakovė po sutarties pasirašymo turėjo per 5 savaites dvylikai mėnesių įkeisti nekilnojamąjį turtą ieškovės naudai (sutarties 4.2 p.). Sutarties 4.3 p. šalys sutarė, jog neįkeitus turto, sutartis nutraukiama, įspėjant prieš 7 kalendorines dienas. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, jog reikalavimas dėl turto įkeitimo neįvykdytas, ieškovė nereikalavo, jog būtų įvykdytas aptartas sutarties punktas, o atsakovė nerodė noro bei iniciatyvos įkeitinėti kokį nors turtą. Todėl darytina išvada, jog ieškovę tenkino atsakovės pozicija šiuo sutarties punktu. Ieškovė, kaip verslo subjektas pilnai suprato ir prisiėmė savanoriškai atsakomybę bei riziką, atsakovei suteikdama kredito limitą prekėms pirkti be įkeitimo. Todėl reikalavimas dėl baudos priteisimo, atsakovei nevykdant susitarimo įkeisti turto, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo.
Ieškovė prašė priteisti procesines palūkanas iš atsakovo vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi. Numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 2 d. numato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas – verslininkas ar privatus juridinis asmuo - privalo mokėti 6 % dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 6 % dydžio metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.123 str., 6.210 str.).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Byloje yra įrodymai apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas: 202,00 Eur žyminis mokestis, 500,00 Eur už teisinę pagalbą (t. 1, b.l. 165-166). Ieškovės patenkintų reikalavimų dalis sudaro 66 procentų.
CPK 88 straipsnyje nustatyta, kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos. Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos. Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai dėl pinigų sumokėjimo dėl bylos sprendimo teisme. Realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos, 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais, 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus.
Sprendžiant dėl žyminio mokesčio priteisimo, atsižvelgtina į tai, kad patvirtinus taikos sutartį dėl dalies reikalavimų, ieškovei buvo grąžinta 87,75 Eur dalis sumokėto žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 14-15). Tuo pagrindu, pagrįstomis ieškovės bylinėjimosi išlaidomis teismas laiko 114,25 Eur likusią žyminio mokesčio dalį, 500,00 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, kurios yra adekvačios bylos sudėtingumui bei nepažeidžia 2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 75,40 Eur žyminio mokesčio, 330,00 Eur už advokato pagalbą, iš viso 405,40 Eur.
Proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteistinos 19,05 Eur bylinėjimosi išlaidos iš šalių (išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 96 straipsniu, 185 straipsniu, 186 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 1078,19 Eur (vienas tūkstantis septyniasdešimt aštuoni Eur, 19 ct) skolos, 6 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-11-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 405,40 Eur (keturi šimtai penki Eur, 40 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 12,57 Eur (dvylika Eur, 57 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 k.
Priteisti iš ieškovės S. V. įmonės „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), 6,48 Eur (šeši Eur, 48 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, pinigus sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąskaitą, įmokos kodas 5660. Kvitą pristatyti į 119 k.
Sprendimas apeliaciniu skundu per 30 d. gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.