Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Laima Šablevičienė, gavusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išnagrinėjusi ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), nedirbanti, auginanti vaiką iki trejų metų, deklaravusi gyvenamąją vietą ir gyvenanti (duomenys neskelbtini)., teista 2018 m. liepos 23 d. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 163 straipsnį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 163 straipsnyje (piktnaudžiavimu motinos teisėmis ar pareigomis),

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. P., laikotarpiu nuo 2015 m. iki 2017 m. birželio 22 d., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, savo gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini)., bei K. D. gyvenamojoje vietoje - name, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama mažametės nukentėjusios D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), motina, turėdama pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas dukrai visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad ji būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje, elgėsi priešingai savo dukters D. Š. interesams, nesirūpindama nepilnametės dukros pilnaverčiu maitinimu, mokymusi ir mokyklos lankymu, palikdama ją ilgą laiką be priežiūros K. D. gyvenamojoje vietoje, t. y. nenustatytą kiekį kartų leido jai lankytis pas svetimus asmenis, pasilikti ten be priežiūros nakties metu, taip neužtikrino saugios aplinkos dukrai, dėl ko kiti asmenys, pasinaudodami D. Š. bejėgiška būkle dėl mažametystės galimai prieš mažametę naudojo seksualinę prievartą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis.

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. sausio 9 d. sprendimu E. P. neterminuotai apribota motinos valdžia į dukrą D. Š. (1 t., b. l. 41-46).

K. D., apklaustas ikiteisminiame tyrime pagal BK 153 straipsnio 1 dalį įtariamuoju, nurodė, kad savo kaltės nepripažįsta visiškai. Pažįsta D. Š.. Ji buvo kaimynė. Jos mama E. P.. Kartais nuvažiuodavo pas E. pasibūti, alaus išgerti. E. turėjo tris dukras A., D. ir dar kažkokią mažą. E. sūnus pas jį dirbo, tada jis pas E. ir užvažiuodavo. Kokio amžiaus tada buvo A. ir D. negali pasakyti, neprisimena, gal paauglės. Matydavo, kad E. neturi pinigų, todėl pasiūlė, kad leistų D. pas jį padirbėti. Negali paaiškinti kodėl prašė, kad leistų dirbti D., o ne A.. Žinojo, kad A. vyresnė, tačiau prašė, kad leistų dirbti D., kuri plaudavo indus, grindis, už tai duodavo jai 10-15 eurų. D. ir pati norėjo pas jį dirbti, norėdavo pas jį važiuoti. Neprisimena tiksliai kaip dažnai D. pas jį ateidavo, gal į mėnesį kartą, gal kokią vieną vasarą, tiksliai neprisimena. Niekada neatliko jokių seksualinio prievartavimo, tvirkinimo veiksmų D. atžvilgiu. Gal D. ir buvo pasilikusi pas jį nakčiai, dabar tiksliai neprisimena. Namuose D. neprižiūrima buvo, todėl duodavo jai valgyti ir pasiliko pas jį miegoti. Miegojo vienoje lovoje, nes name buvo tik viena lova. Tame name gyveno vienas, žmona su dukrom gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Nesutarė su žmona, todėl gyveno atskirai. Namas buvo naujai statomas, buvo nedaug baldų, tik viena lova. Neprisimena, bet atrodo, kad vieną kartą D. praleido naktį pas jį. Neprisimena kurie buvo metai. Jam E. nieko nesakė, kai D. negrįždavo namo. Neprisimena ar klausė E. ar gali nakčiai pasilikti D.. Bet D. mielu noru pas jį pasilikdavo, norėdavo pasilikti. Nežino kodėl D. norėdavo būti pas jį, jos neklausdavo. D. pas jį buvo gal tris kartus. Vyresnė E. dukra A. pas jį nebūdavo, nedirbdavo, ūkyje nepadėdavo. Nežino, neprisimena, ar A. kada buvo pas jį namuose. Tikriausiai buvo, bet neprisimena kada, kokiomis aplinkybėmis. E. pas jį atvažiuodavo retai, gal tik kartą ir buvo. E. pas jį atvažiuodavo viena, be dukrų, neprisimena ar atvažiuodavo su sūnumi. Su A. lytinių santykių niekada neturėjo. Su E. siejo tik pomėgis kartu gerti alų. Jis atvažiuodavo pas E., atsiveždavo alaus ir jie kartu gerdavo. Taip pat ir pas jį, kai ateidavo E., jie gerdavo alų. Pas E. alų gerdavo ir jos sūnus K.. Tiksliau jis gerdavo su K., o E. prisijungdavo. D. Š. niekada seksualiai neprievartavo, mano, kad mergaitė išsigalvojo (2 t., b. l. 157-158).

K. D. (duomenys neskelbtini) mirė (2 t., b. l. 143-146).

2021 m. kovo 2 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas įtariamojo K. D. atžvilgiu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 5 punktu (2 t.. b. l. 161-164).

Liudytoja A. Š., D. Š. sesuo, nurodė, kad šiuo metu sesuo gyvena pas globėją, nes jų mamai E. P. yra apribotos motinystės teisės. D. pas globėją gyvena jau apie pora metų. Nežino kodėl mamai apribotos motinystės teisės. Su mama šiuo metu pati negyvena, gyvena atskirai su draugu, jos dukters tėvu. Su mama ji bendrauja, o su D. nelabai, nes D. kažkaip nenori su ja bendrauti. Jos mama ankščiau dirbdavo pas ūkininkę vardu R.. Brolis K. dirbo pas asmenį vardu K. (K. D.). Žino, kad sesuo D. lankydavosi pas tą K., jis paprašydavo D. indus išplauti ar kažką padėti. Jai tai pasakojo pati D.. Nežino ar D. pas tą K. eidavo su mama ar viena. Mama žinojo, kad D. eina pas K., eidavo pas jį ir pati, kai jis pasikviesdavo. Tai būdavo apie du kartus į savaitę. Ją pasikviesdavo per mamą arba per brolį. Pas tą K. jie lytiškai santykiaudavo. Neprisimena kada pirmą kartą lytiškai santykiavo su K.. Tačiau kai pastojo, tai su K. daugiau nebendravo. Vaikas tikrai ne nuo K.. Su K. lytiškai santykiaudavo pas jį namuose, kambaryje. Jame buvo didelė lova, televizorius, buvo du langai. Mylėdavosi toje lovoje vaginaliniu būdu. K. už tai jai duodavo pinigų, 20-50 eurų, kuriuos ji atiduodavo mamai. Mama klausdavo iš kur pinigai, ji pasakydavo, kad K. davė. Mamai pasakydavo, kad su K. lytiškai santykiaudavo. Mama jai nedraudė bendrauti su K., pinigus priimdavo. Kai K. kviesdavo ją ateiti pas jį lytiškai santykiauti, tuomet jo žmonos nebūdavo namuose. K. dar buvo nupirkęs jai telefoną. Jos mama taip pat lankydavosi pas K.. Nežino ar mama eidavo pas K. kartu su D.. D. sakydavo, kad eidavo viena. D. pas K. pradėjo lankytis po jos. Tai buvo iki D. bendravimo su Ž. B.. D. nesakė ar turėjo lytinių santykių su K., ar ne, tik sakė, kad pas jį lankėsi. Nežino ar dažnai D. lankydavosi pas K.. Mama žinojo, kad D. lankydavosi pas K.. D. jai sakė, kad K. duodavo pinigų už tai, kad išplaudavo indus, tačiau ji nežino kaip buvo iš tikrųjų. K. padėdavo jos mamai, nuveždavo ją kur nors, pirkdavo mamai maisto ir alkoholio. Mama pas K. vartodavo alkoholį (1 t., b. l. 154-155).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad liudytoja globos namų „Užuovėja“ psichologė I. Š. paaiškino, kad 2020 m. balandžio 10 d. į globos namus „Užuovėja“ kreipėsi nepilnametės D. Š. globėja J. S., kurią neramino tai, kad mergaitė turi baimių, susijusių su vyrais, sapnuoja baisius sapnus. Globėja žinojo, kad D. jau buvo patyrusi seksualinę prievartą, todėl dėl mergaitės nerimavo. D. Š. buvo konsultuota laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 16 iki balandžio 24 dienos. Viso vyko 3 konsultacijos. Konsultacijos vyko per programą „Skype“. 2020 m. balandžio 21 d. vykusios antros konsultacijos metu mergaitė atviravo, kad ankščiau ji ne viską yra pasakiusi. D. ankščiau nepasakiusi, kad kai jai buvo 12 metų, buvo tokių atvejų, kad kažkoks ūkininkas K., nežino ar tikrai jis ūkininkas, bet jo žmona tikrai ūkininkė, liepdavo jai viską daryti: plauti indus, taip pat lietė ją, lietė jos krūtinę, lytinius organus. Tas vyriškis gerdavo kažkokius vaistus, kad jam „pasistotų“. Pas tą vyriškį mergaitė vykdavo kartu su savo mama. Mama viską matydavo, ką tas vyriškis mergaitei darydavo. Mama ten gerdavo, gaudavo pinigų. Taip pat mergaitė paminėjo, kad jos sesuo A. ten taip pat dalyvaudavo - daugiau nepaaiškino. D. sakė, kad ankščiau to niekam nepasakojo, nes bijojo, kad ja niekas nepatikės. Detaliau mergaitės neklausinėjo. Koks buvo mamos ir to vyriškio ryšys mergaitė nesakė, tik tiek, kad mama pas tą vyriškį gerdavo. Taip pat D. pasakė, kad savo kaimynui V. siuntė savo apnuoginto kūno nuotrauką. Mergaitė sakė, kad šiuo metu jai baisu būti prie vyrų, bijo būti viena, jaučia kaltės, nešvaros jausmą (1 t., b. l. 156-158).

Liudytojas K. Š. parodė, kad D. ir A. Š. yra jo seserys. Dar iki tėvo mirties tėvai buvo išsiskyrę ir mama E. P. gyveno viena su vaikais. Šeimoje auga dar dvi mažametės seserys D. ir D.. Šios seserys yra jau nuo kito tėvo. Mama su D. ir D. tėvu kartu negyvena, kartais bendrauja. Maždaug prieš 4 metus, kai jam buvo 17 metų, jis dirbo pas ūkininką K. D.. Pas K. dirbo vasaromis apie du metus. Vėliau, kiek žino, K. išsiskyrė su savo žmona, todėl jis dar dirbo pas K. žmoną R.. Jo mama taip pat buvo pažįstama su K.. K. veždavo mamą ir D. į Vilnių, kai D. reikėdavo pas gydytoją dėl širdies. Mama buvo sakiusi, kad kažkada senai taip pat dirbo pas K.. K. pažinojo A. ir D.. Jos ateidavo pas K. padirbti: grėbdavo kiemą, rinkdavo obuolius ir panašiai. Už tai K. joms sumokėdavo. Kiek mokėdavo jis nežino. A. dirbdavo pas K. dar iki jai išsikraustant pas savo draugą. D. ir A. pas K. dirbdavo dienos metu, tačiau nėra pastebėjęs, kad eitų pas K. naktimis. Taip pat nebuvo, kad K. per jį kviestų A. ateiti pas jį. K. mokėdavo D. ir A. už atliktus smulkius darbus. D. tada buvo apie 12-13 metų. Kiek žino, A. ir D. pas K. dirbdavo tik ūkio darbus ir už tai gaudavo pinigų. Nežino ar dar ką nors jos darė, dažnai pas mamą negyvendavo, būdavo išvykęs. Kiek prisimena, iki susirandant dabartinį draugą, A. buvo bėganti iš namų mergina. Tiksliai neprisimena, tačiau A. iš namų pradėjo bėgti apie 16 metų amžiaus. Nežino kur ji būdavo, su kuo bendraudavo. Žino, kad dėl to pykdavosi su mama. A. bendravo su kažkokiu B., o prieš B. su kažkuo bendravo Telšiuose ar Šilutėje. Ten bendravo su kažkokiu mamos pažįstamos draugės sūnumi. Prisimena, kad A. ten buvo išvažiavusi kažkur savaitei. Po to A. turėjo vaikinų Kėdainiuose. Būdavo, kad negrįždavo namo kelias naktis. Buvo, kad ir A. „kadras“ buvo atėjęs į jų namus. Tai vyko kai dar gyveno (duomenys neskelbtini). A. ankščiau buvo palaido elgesio. Galima sakyti, kad A. ir D. išvedė iš kelio. A. vesdavosi D. kartu su savimi, kaip pavyzdžiui buvo su B.. Jis atvažiuodavo pas A., o A. pasiimdavo D. ir sėsdavo pas B. į automobilį, o kai A. su B. išsiskyrė, su juo pradėjo bendrauti tik D.. Nežino kokie buvo santykiai tarp K. ir A. su D., tik matydavo, kad jos dirbdavo smulkius moteriškus ūkio darbus ir už tai K. joms sumokėdavo. Prisimena, kad mama vieną kartą sakė, kad ieškojo A. ir rado ją pas K.. Tada A. išėjo pieno parnešti ir negrįžo. Tai buvo prieš kokius 5-6 metus, tiksliai neprisimena. Nežino ką A. tada veikė pas K., tačiau mama buvo pikta ant A.. Tada jo sesuo D. dar buvo labai maža ir D. reikėjo pieno. Ar D. eidavo viena pas K. nežino, jam apie tai niekas nieko nesakė. D. maža buvo labai baikšti, bijodavo viena nueiti iki parduotuvės. Tik gal kokių 12 metų amžiaus jau galėdavo viena nueiti iki parduotuvės. Tokio amžiaus ji jau dirbo pas K., tačiau pas jį eidavo su A.. Apie K. nieko blogo negali pasakyti, jų santykiai buvo geri. K. jiems atlyginimo nemokėdavo, visi pinigai būdavo pas jo žmoną. K. tik prižiūrėdavo darbus. K. būdavo tokia kaip depresija (1 t., b. l. 160-161).

Liudytoja V. V. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2007 m. sausio 2 d. iki 2016 m. vasario 26 d. dirbo socialine darbuotoja (duomenys neskelbtini). Nuo pat pradžių dirbo su E. P. šeima, kuri į rizikos šeimų grupę buvo įrašyta dėl socialinių įgūdžių stokos. E. reikėjo pastovaus patarėjo, pagalbos. Namus ji susitvarkydavo, tačiau buvo mėgėja išgerti. Girtos nėra radusi, nes žinodavo kada atvažiuos tikrinti, bet būdavo, kad atvažiavusi rasdavo „su kvapu“. Maždaug nuo 2008 metų E. gyveno viena, jos sugyventinis V. Š., kuris yra vaikų A., D. ir K. tėvas, išvažiavo kažkur į savo tėviškę ir paliko E. vieną su trimis vaikais. Buvo kalbų, kad V. Š. vartojo narkotines medžiagas, tačiau nežino ar tai tiesa. Ji neturi tokios informacijos, kad E. bendrautų ar gertų su kokiais nors vyrais. Pas E. namuose jokių vyriškių nėra užtikusi. Pas E. lankydavosi pagal poreikį, būdavo ir 4 kartus per mėnesį. E. dirbdavo pas įvairius ūkininkus už „žalius“ kvitus. E. nesakė apie kokius nors vyrus, todėl labai nustebo, kai E. vieną kartą pasakė, kad laukiasi. Klausė ar ji žino kas tėvas, į tai E. kažką pasakė, kad kai vaiko tėvas sužinojo, kad ji laukiasi, tai E. paliko. E. santykiai su savo vaikais buvo vidutiniai, nei ji buvo labai grubi, nei per daug švelni. Mergaitės A. ir D. mokėsi kaimo mokykloje. Būdavo, kad mergaitės ir nenueidavo į mokyklą, tai pramiegodavo, tai dar kas atsitikdavo, nieko tokio išskirtino nebuvo. Vaikus daugiausia prižiūrėjo močiutė D. P., kuri tuo metu gyveno greta, ir vaikai dažnai bėgdavo pas močiutę pavalgyti ir pabūti. Todėl E labai nenorėjo išvažiuoti iš to kaimo į siūlomus socialinius būstus. Vėliau E. vis tiek turėjo išsikraustyti į (duomenys neskelbtini), nes tas namas buvo labai blogos būklės ir vaikai negalėjo ten gyventi. Niekada nėra girdėjusi arba to nepamena, kad A. ar D. eitų pas kokį ūkininką dirbti. Apie kokį nors ūkininką, vardu K, niekada nėra girdėjusi. E. pati labai atvira nebuvo, taip pat mergaitės D. ir A. nieko nekalbėdavo. Matydavo, kad džiaugiasi, kai atvažiuodavo, tačiau ko paklausus atsakydavo tik „gerai“ ir viskas, t. y. buvo labai nekalbios. Kiek prisimena, tai A. maždaug nuo 16 metų amžiaus pradėjo labai iššaukiančiai rengtis, dar prisimena, kad E. sakė pastabą, kad žiūrėtų kaip A. rengiasi. E. vis pasakydavo „aš pažiūrėsiu, pažiūrėsiu“ ir daugiau nieko. Pastabą dėl A. aprangos išsakė ne vieną kartą. D. buvo labai kukli, rami, mandagi mergaitė, tačiau labai tyli, nedrąsi. Su E. šeima ji dirbo iki 2016 metų, kol išėjo į kitą darbą (1 t., b. l. 167-168).

Liudytojas V. L. nurodė, kad gyvena kaimynystėje su K. D., santykiai su juo buvo draugiški, beveik kasdien užeidavo pas jį į svečius. K. D. nieko nedirbo, būdavo namuose, kartu išgerdavo. K. D. nelabai ką pasakodavo apie savo praeitį. Žino, kad K. D. apklausė policija. Po apklausos K. D. pasikvietė, padėjo ant stalo degtinės butelį ir be žodžių padavė spausdintą lapą. Perskaitė kas ten parašyta, kad K. D. graibė už lytinių organų ir krūtinės kažkokiai mergaitei, gimusiai (duomenys neskelbtini) metais, liepė, kad ji glamonėtų jam. Visa tai vyko 2015 metais. Perskaitęs kas ten parašyta, išvadino K. D. debilu, pedofilu ir t. t. Į jo žodžius K. D. tik sėdėjo nuleidęs galvą ir neištarė nė žodžio. K. D. apie tą įvykį nieko nepasakojo. Skambino pažįstamam advokatui, kuris pasakė, kad už tokį straipsnį jokių lygtinai nėra. K. D. į tai nieko nesakė. Kitą dieną kartu su K. D. nuvažiavo pas advokatą, kuris dar kartą patvirtino, kad tai sunkus straipsnis. K. D. nieko į tai nesakė, nieko nenorėjo, niekuo nesirūpino. Dar kitą dieną, ryte, atėjo pas K. D., o šis pasakė, kad pasikars. Jis neklausė dėl ko jis pasikars, ir taip buvo aišku, jog dėl to, kad sės į kalėjimą. Dar klausė ar skambino žmonai dėl pinigų advokatui, tačiau jis tik numykė, kad neskambins. Po to eidavo kasdien pažiūrėti ar sau ko nors nepasidarė. 2021 metų vasario 3 d., iš ryto, nuėjo pas K. D., pamatė, kad jis kaip vaškinis, neištaria žodžio, kakta kruvina. Tada iškvietė greitąją pagalbą, kuri K. D. išvežė į Kėdainių ligoninę, po to, vasario 6 d., K. D. išvežė į Klinikų reanimaciją. K. D. ir taip anksčiau sakydavo, kad jam depresija, o kai jam pareiškė įtarimus, jam dar blogiau pasidarė, labai pergyveno. K. D. truputį pasakojo, kad tos mergaitės motiną pažįsta. K. D. nepasakojo, kokie buvo jo ir tos mergaitės motinos santykiai, aplamai apie tą įvykį nieko nesakė. Nepasakojo kaip ten buvo, taip pat nesakė, kad to nebuvo. Buvo tik labai nusiminęs. Kol K. D. gyvena šalia jo, niekada nematė, kad jis bendrautų su moterimis, jį aplankydavo tik jo seserys. Netoli nuo jo, apie kokių 2 kilometrų atstumu, gyvena K. D. žmona su žentu ir dukromis. Jie ūkininkauja. Yra girdėjęs kaime kalbas, kad K. D. jaunystėje mylėjo moteris, kad jo žmona negali jokios draugės atsivesti, nes K. D. prie šios kabinėdavosi (1 t.. b. l. 172-173).

Atlikus elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, 2020 m. birželio 8 d. užfiksuotas A. Š. pokalbis telefonu su mama E. P. (2 t., b. l. 82).

Kaltinamoji sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamoji, būdama motina ir turėdama pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo dukrą, rūpintis jos sveikata, atsižvelgiant į jos fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas dukrai visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad ji būtų parengta savarankiškam gyvenimui visuomenėje, elgėsi priešingai savo dukters D. Š. interesams, nesirūpindama nepilnametės dukros pilnaverčiu maitinimu, mokymusi ir mokyklos lankymu, palikdama ją ilgą laiką be priežiūros K. D. gyvenamojoje vietoje, t. y. nenustatytą kiekį kartų leido jai lankytis pas svetimus asmenis, pasilikti ten be priežiūros nakties metu, taip neužtikrino saugios aplinkos dukrai, dėl ko kiti asmenys, pasinaudodami D. Š. bejėgiška būkle dėl mažametystės galimai prieš mažametę naudojo seksualinę prievartą, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 163 straipsnyje.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kalta prisipažino ir gailėjosi. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste (turėdama neišnykusį teistumą).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas apysunkis, tyčinis, baigtas nusikaltimas; į kaltininkės asmenybę – teista už analogiško nusikaltimo padarymą, bausmę atlikusi, tačiau teistumas neišnykęs, bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams, nedirba, augina vaiką iki trejų metų, nuo 2016 m. sausio 27 d. VšĮ Kėdainių PSPC lanko psichologo konsultacijas, tačiau Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje neregistruota, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 93TPK-323/2021 nurodyta, kad objektų tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad E. P. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar byloje nagrinėjamų įvykių metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo; nuo 2016 m. sausio 27 d. yra VšĮ Kėdainių PSPC Priklausomybės ligų informacinėje grupėje dėl alkoholio vartojimo.

Teismas daro išvadą, kad kaltinamajai, už analogišką nusikaltimą turint neišnykusį teistumą, tai yra išvadų nepadarius, šį kartą skirtina maksimali laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros (BK 48 straipsnis), kaltinamajai skiriant įpareigojimus (BK 48 straipsnio 4, 5 dalys), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ straipsnis).

Kaltinamoji laikinai sulaikyta nebuvo. Byloje jai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Daiktiniai įrodymai: du kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais, saugomi byloje (1 t., b. l. 51-53, 156-158), paliktini toliau saugoti byloje; elektroninių ryšių tinklais perduodama informacija, pateikta suvestinėse Nr. 20-IL-39149, Nr. 5131, saugoma ERTIKIS policijos sistemoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintina.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 163 straipsnyje (piktnaudžiavimas motinos teisėmis ar pareigomis), ir nuteisti 2 (dvejų) metų laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, bausmės metu:

1. įpareigojant dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

2. įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3. įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4. uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų);

remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bausmės metu:

1. įpareigojant dirbti ar būti registruotai Užimtumo tarnyboje;

2. įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje;

3. įpareigojant nuo 21.00 val. iki 06.00 val. neišeiti iš namų, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

4. uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholio, be gydytojo paskyrimo narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Išaiškinti, kad nuteistoji privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus(-ą) įpareigojimus(-ą)/draudimus(-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą)/draudimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)/draudimų (-o), ši bausmė gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktinius įrodymus: du kompaktinius diskus su vaizdo įrašais, saugomus byloje, palikti toliau saugoti byloje; elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, saugomą ERTIKIS policijos sistemoje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti kaltinamajai, kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamoji paduoda prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jeigu kaltinamoji šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. BPK 425 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas, kaltinamosios reikalavimu surengęs bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir prisipažinęs kaltinamąją kaltą, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.