Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui V. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 129 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. 2016 m. lapkričio 10 d., 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį Opel Astra – G Caravan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti ir būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas neblaivumas (1,22 promilės ±1,7 proc.), tokiais savo veiksmais S. A. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas V. Š. teisme patvirtino administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes ir prašė S. A. nubausti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. A. teisme neprisipažino ir paaiškino, kad už vairavimą neblaiviam jis jau buvo vieną kartą baustas, jam buvo atimtos teisės. Tą dieną policija atvažiavo į jo kiemą, nuo stalo pakėlė jį. Prieš tai jis buvo su broliu parduotuvėje, buvo prieš 16 val., už vairo buvo jis, tą jis pripažįsta. Nuvažiavo į parduotuvę, kadangi Z. S. paprašė jo pagaląsti kardą. Jis tuo metu nebuvo girtas. Ryte papusryčiavo su broliu ir išgėrė alaus, po to abu vežė visą dieną malkas kieme, paskui nuvažiavo į parduotuvę, pirko vyno, pagalando kardą ir parvažiavo namo. Kai grįžo namo, gėrė su broliu vyną, išgėrė po vyno butelį. Butelį vyno gėrė 15-20 minučių, dar buvo vienas butelis vyno, bet jo neišgėrė. Kur pareigūnai liepė, ten jis ir pasirašė. Tačiau jis nevairavo išgėręs, gėrė vėliau namuose su broliu. Policija atvažiavo pas jį į namus, liepė atidaryti garažą. Pareigūnas M. matė, kad jis gėrė vyną. Jis pripažįsta, kad rizikavo, važiavo be teisių, buvo iš ryto išgėręs stiklinę alaus, o į parduotuvę važiavo prie 16 val.

Liudytojas R. M. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad patruliavo, buvo gautas pranešimas, kad A. važinėja girtas su Opel Astra. Nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir pamatė tą automobilį netoli S. namų. Kol apsisukinėjo, automobilio jau nebebuvo, todėl nuvažiavo prie A. namų. Praėjo gal 5 minutės kai jie atvažiavo į A. namus. Jis pasikvietė vairuotoją, automobilis buvo įvarytas į garažą. A. neneigė, kad vairavo išgėręs, sakė, kad reikėjo į parduotuvę važiuoti. Matė ant palangės stovintį pilną vyno butelį. A. prisipažino, kad gėrė, sakė, kad gėrė 10-11 val., o sulaikytas apie 16 val. A. nesakė, kad gėrė tik stiklinę alaus, sakė, kad gėrė alų, su kuo gėrė, nesiaiškino. Jiems nekilo įtarimas, kad A. grįžęs iš karto pradėjo gerti. Kad vyną gėrė su broliu, taip pat nesakė.

Liudytojas D. B. – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad buvo gautas pranešimas, jog važinėja neblaivus S. A. po kaimą. Po pranešimo gavimo nuvyko į vietą po 5 min. ir pastebėjo S. A. stovintį automobilį, automobilyje nieko nebuvo. Kadangi M. pažįsta gyventojus, jis nurodė, kad tai kaimo gyventojo automobilis ir jis netoliese gyveno. Jie apvažiavo (duomenys neskelbtini) kaimą ir bevažiuojant pastebėjo, kad nebesimato automobilio, buvo pasnigę, toje gatvėje buvo tik vienos vėžės. Nuvažiavo prie A. namų, kolega užėjo į namus ir išsivedė S. A.. Jie bendravo, A. neneigė, kad vairavo automobilį, sakė, kad buvo parduotuvėje, pas draugę Z.. Bendraujant su A. pajuto alkoholio kvapą, jis sakė, kad alkoholį vartojo 10-11 val. A. teigė, kad nevartojo tikrai ką tik alkoholio, nes pagal instrukciją, jei pavartoją alkoholį ką tik, reikia palaukti 15 min. ir tik tada tikrinti blaivumą. A. buvo patikrintas girtumas. Jis garsiai perskaitė protokolo turinį, A. pasirašė ir buvo įteiktas jam protokolas. Variklio dangtis buvo šiltas, tai rodo, kad jis ką tik buvo grįžęs.

Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir D. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 3).

Liudytoja Z. S. teisme paliudijo, kad pažįsta S. A., kuris yra kaimynas, buvo atėjęs pas ją, kadangi ji prašė išgaląsti kardą. Ar jis tuo metu buvo išgėręs, nežino, nepastebėjo. S. A. kardą galando pas ją namuose, pas ją buvo 15-20 minučių ir nepajuto, ar jis buvo išgėręs, ar ne.

Fotonuotraukoje užfiksuotas automobilis, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis garaže (b.l. 4).

Iš asmens blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato matyti, kad S. A. 2016 m. lapkričio 10 d., 16 val. 20 min. nustatytas 1,22 promilės girtumas, kuris, įvertinus 1,7 proc. paklaidą, atitinka lengvą neblaivumą (b.l. 5).

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas teismui pateikė kompiuterinę laikmeną su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas S. A. ir policijos pareigūno pokalbis, kurio metu S. A. neneigia vairavęs automobilį bei tą dieną nuo ryto vartojęs alkoholį (b.l. 44).

Policijos informacinėje sistemoje įvykio registravimo išraše užfiksuota, kad 2016 m. lapkričio 10 d., 16 val. 16 min., anonimas pranešė, kad Bajorų kaime važinėja automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus S. A. (b.l. 49, 50).

Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Teismas neturi pagrindo netikėti policijos pareigūnų parodymais, kurie yra iš esmės vienodi ir nuoseklūs, taip pat sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais. Liudytojais apklausti policijos pareigūnai D. B. ir R. M. teisme patvirtino matę S. A. automobilį prie Z. S. namų. Teisme liudytoja apklausta Z. S. patvirtino, kad tą dieną pas ją buvo S. A. pagaląsti kardo. Pats S. A. neneigia vairavęs tą popietę automobilį, nors teisės vairuoti neturi, be to, kaip pats nurodo, ryte gėrė alaus.

Kaip matyti iš į bylą pateikto policijos informacinės sistemos įvykio registravimo išrašo, 2016 m. lapkričio 10 d., 16 val. 16 min., buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) kaime važinėja automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuoja galimai neblaivus S. A.. Tai, kad S. A. nebuvo sulaikytas vairuojantis transporto priemonę, nepaneigia jo kaltės. Ir nors jis nurodo, kad policijos pareigūnai jį pakėlė nuo stalo, jis su broliu, kuris jau yra miręs, gėrė vyną, tačiau kaip matyti iš jo blaivumo tikrinimo alkotesteriu rezultato, jam 16 val. 20 min., buvo nustatytas 1.22 promilės (±1,7 proc.) girtumas. Nagrinėjamoje situacijoje, matyti, kad pranešimas apie galimai girtą vairuotoją policijoje gautas 16 val. 16 min., policijos pareigūnai į vietą atvyko 16 val. 24 min., o baigė darbą įvykio vietoje 16 val. 38 min. Teismo vertinimu, nedidelis realaus laiko skirtumas tarp policijos informacinėje sistemoje esančių duomenų įregistravimo ir alkotesterio, kuriuo buvo nustatytas S. A. girtumas, užfiksuoto laiko nesudaro pagrindo jais nesiremti, o rodo, kad viskas vyko tarp 16 val. 16 min. ir 16 val. 38 min., tai yra nedideliu laiko intervalu. Taigi į anoniminį pranešimą apie galimai girtą vairuotoją buvo sureaguota greitai, automobilį vairavęs, S. A. policijos pareigūnų buvo surastas namuose, jam nustatytas 1,22 promilės (±1,7 proc.) girtumas, jis pats neneigia vairavęs automobilį bei vartojęs tą dieną nuo ryto alkoholį. Teismui S. A. iškelta versija, kad jis su broliu iš karto grįžęs gėrė vyną, neatrodo reali dėl jam nustatyto girtumo laipsnio (1,22 promilės (±1,7 proc.)), nors jis nurodo gėręs tik vyną. Tai, kad jis grįžęs į namus iš karto pradėjo vartoti alkoholį, policijos pareigūnams neminėjo. Versiją, kad grįžęs gėrė vyną su broliu, kuris jau yra miręs, iškėlė tik vėliau teisme. S. A. yra tiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi ir jo parodymai laikytini pasirinkta gynybos strategija, siekiu išvengti atsakomybės. Tuo tarpu į bylą nepateikta jokių duomenų, kad policijos pareigūnai būtų priešiškai nusiteikę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu ar būtų suinteresuoti jį apkalbėti bei nepagrįstai apkaltinti, duoti apie jį melagingus paaiškinimus ir tokiu būdu jam kenkti.

Nors S. A. neigia vairavęs neblaivus, tačiau ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas sprendžia, kad šiuo atveju surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, S. A. kaltę. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad S. A. teisė vairuoti buvo atimta nuo 2014-06-05 iki 2015-06-04 (b.l. 9), šios teisės jis teisės aktų nustatyta tvarka iš naujo neįgijo, laiko, kad 2016 m. lapkričio 10 d. jis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, todėl teismas aplinkybę, kad teisė vairuoti jam yra atimta, šalina, tačiau tai nekeičia jo veiksmų kvalifikavimo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyti jo veiksmai buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., 129 straipsnį.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo ANK, kurio 424 straipsnio 4 dalyje nurodytas nusižengimas atitinka ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, tai yra transporto priemonių vairavimą neturint teisės vairuoti, kai tai daro neblaivus asmuo, už kurio padarymą buvo numatyta administracinė nuobauda – bauda nuo 1158 iki 1448 eurų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administracinis areštas iki nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ANK 424 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatyta administracinė atsakomybė yra švelnesnė nei numatyta ATPK 129 straipsnio sankcijoje, kadangi ATPK 129 straipsnio sankcijoje buvo numatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas. Atsižvelgiant į tai, kad S. A. padarytas pažeidimas perkvalifikuotinas į ANK 424 straipsnio 4 dalį ir teisena vykdoma pagal ANK (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. S. A. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nėra. Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, pažeidėjui skirtina sankcijoje numatyta nuobauda - bauda.

Atsižvelgiant į S. A. turtinę padėtį, į tai, kad ankstesniu nutarimu jam paskirtos baudos mokėjimas buvo išdėstytas, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, baudos mokėjimas išdėstytinas dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsniu, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636, 646 straipsniais,

nutarė:

Pripažinti S. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 424 straipsnio 4 dalyje, perkvalifikavus iš ATPK 129 straipsnio, ir skirti jam 1150 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimties eurų) dydžio administracinę baudą.

Paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dvidešimt keturių mėnesių laikotarpiui, įpareigojant pažeidėją per mėnesį sumokėti po 48 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus), paskutinį mėnesį sumokant 46 Eur (keturiasdešimt šešis eurus), dvidešimt keturių mėnesių terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.

Išaiškinti pažeidėjui, kad mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 16063151852 ir įmokos kodą 1001, o bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.