Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam Ž. S., jo atstovei pagal įstatymą A. V., gynėjui advokatui Albinui Miliauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas:

1) 2022 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nebendrauti su Ą. V. per visą bausmės laiką; pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant nebendrauti su Ą. V. per visą bausmės laiką, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ž. S. 2021 m. gruodžio 21 d., apie 13 val. 20 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia, įžūliu elgesiu, pasireiškusiu tuo, kad pribėgęs prie M. K. jį pargriovė, jam atsistojus, sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą ir taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes M. K. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, muštinės žaizdelės dešinės akies apatiniame voke, dešinės akies sumušimo.

Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, paaiškino, kad nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) centre, kurio padalinys buvo (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2021 m. gruodžio mėnesį, apie 13 val., jis kartu su savo draugais L. L., P. P., L. P. ir M. P. po pamokų ėjo į autobuso stotelę. Jiems einant, jis pamatė priekyje jų einantį vaikinuką, kurį pažinojo iš matymo kaip tos pačios mokyklos moksleivį, kurį jis vadino pravarde – I. Jis niekada nebuvo su juo bendravęs, tačiau jam kilo mintis jį išmaudyti sniege, iš to pasijuokti, todėl jis tai pasiūlė savo draugams ir pradėjo bėgti link to, priekyje jų einančio, jaunuolio. Pribėgęs jam iš už nugaros, užkišęs koją už jaunuolio kojų, jį parvertė ant sniego. Jaunuolis atsikėlė, bandė jam trenkti, tačiau nepataikė. Tuomet jis trenkė jaunuoliui kumščiu į veidą, pataikė į dešinę akį. Jaunuolis iš karto po suduoto smūgio užsidengė rankomis veidą ir nuskubėjo į autobusiuką, kuris juos vežė namo. Įvykį matė jo draugai, su kuriais jis ėjo. Vėliau sužinojo, kad jo sumuštas jaunuolis – M. K., po įvykio jis buvo jį sutikęs, jo atsiprašė, paspaudė jam ranką, mano, kad jam atleido. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, mano, kad tam turėjo įtakos draugai, šiuo metu mokosi kitoje mokykloje, Druskininkuose (t. 2, b. l. 96–97).

Nukentėjęs M. K. patvirtino, kad jis mokosi (duomenys neskelbtini) mokykloje. 2021 m. gruodžio 21 d. apie 13 val. 20 min. po pamokų jis ėjo iš gimnazijos patalpų į aikštelę, kurioje atvažiuoja mokyklinis autobusiukas ir veža mokinius namo. Aikštelė yra už mokyklos valgyklos pastato. Matė, kad prie valgyklos pastato, už jo, ėjo keturi ar penki jaunuoliai, kurie jam nieko nesakė. Vienas iš ėjusių jaunuolių, iš už nugaros jį pastūmė ir jis nukrito ant sniego. Kai atsikėlė, pastūmė jį stūmusį jaunuolį, tačiau jis kumščiu sudavė vieną kartą jam į dešinę akį. Po suduoto smūgio jis jautė fizinį skausmą, vėliau po dešine akimi atsirado mėlynė. Iš tų, netoliese ėjusių jaunuolių, jis pažinojo tik L. L. Jam sudavęs asmuo buvo apie 180 cm ūgio, tamsių trumpai kirptų plaukų, dėvėjo pilką striukę. Kai parvažiavo į Lazdijų miestą, t. y. į namus, jis paliko namuose daiktus ir atėjo į Lazdijų policijos komisariatą pranešti apie įvykį. Policijos pareigūnai jį nuvežė į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių, kur jam nustatė dešinės akies sumušimą. Civilinio ieškinio nereiškia, jį sumušusiam vaikinukui pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 1–7, 69–75).

Liudytojas L. L. patvirtino, kad 2021 m. gruodžio 21 d., pasibaigus pamokoms, jis išėjo iš mokyklos ir ėjo link mokyklos valgyklos pastato. Matė, kad priekyje jo, maždaug 6–7 m atstumu, ėjo M. P., Ž. S., L. P. ir P. P. Tą dieną lauke snigo. Jam einant paskui minėtus vaikinus, jis išgirdo, kaip kažkuris iš tų vaikinų pasakė – išmaudom, ir staiga pamatė, kad jaunuolis, kurio pavardė K., atsistojo nuo žemės, buvo ranka užsidengęs lyg dešinę akį. Autobuse matė, kad K. dešinė akis atrodė kaip apdraskyta ir buvo truputį pamėlusi. Kitą dieną mokykloje jam Ž. S. papasakojo, kad jis mokyklos mokinį M. K. pargriovė ant žemės ir norėjo jį išmaudyti sniege, norėdamas pajuokauti, M. K. jam bandė suduoti, todėl jis jam sudavė į akį (t. 1, b. l. 94–96).

Liudytojas M. P. patvirtino, kad įvykio metu Ž. S. buvo jo klasiokas. 2021 m. gruodžio mėnesį, tikslios dienos neprisimena, po pamokų, maždaug apie pietus, jis kartu su kitais profesinės mokyklos mokiniais – L. P., P. P. ir L. L., ėjo į autobusų stotelę. Jiems einant prie mokyklos valgyklos, matė priekyje einantį Ž. S., dar toliau priekyje ėjo vaikinas, pravarde I. Tą dieną buvo nemažai sniego, jiems einant, jis pamatė kaip Ž. S. nubėgo prie to vaikino pravarde I. ir pargriovė jį ant sniego, bandė jį išmaudyti sniege. Matė kaip vaikinas pravarde I. atsistojo, jie apsistumdė ir Ž. S. trenkė kumščiu I. į veidą (t. 1, b. l. 122–125).

Liudytojas L. P. patvirtino, kad Ž. S. pažįsta, nes kartu mokėsi. 2021 m., gruodžio mėnesio pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, po pamokų jis kartu su draugais ėjo į autobuso stotelę. Ėjo jis, du jo klasiokai L. L. ir P. P., ir du devintokai – M. P. ir Ž. S. Priekyje jų ėjo toks vaikinas, kuris taip pat mokosi jų (duomenys neskelbtini) mokykloje, jo pravardė – I. Jis pamatė kaip I. iš už nugaros pribėgo Ž. S. ir pargriovė jį ant žemės, norėjo išmaudyti sniege, tačiau I. greitai atsistojo ir norėjo trenkti Ž. S., tačiau nepataikė. Tuomet Ž. S. kumščiu trenkė I. į veidą. Po smūgio Ž. S. nuėjo. Autobuse matė, kad prie I. akies sumušimą. Dėl tokio Ž. S. elgesio jam buvo nesmagu, norėjo įsikišti, tačiau viskas vyko labai greitai (t. 1, b. l. 128–131).

Iš įvykio apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorija; nuo pagrindinio įėjimo į šį pastatą yra takelis, vedantis link mokyklos bendrabučio; paėjus juo 50 m link bendrabučio, kairėje takelio pusėje yra gyvatvorė, prie jos pabaigos, ant takelio grumtynių pėdsakų nesimato t. 1, b. l. 19–25).

Specialisto išvada M. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, muštinė žaizdelė dešinės akies apatiniame voke, dešinės akies sumušimas. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuotina kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 35).

Motyvuojamoji dalis

I. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-120-628/2018). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 284 straipsnį būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-491/2013, 2014 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014, 2015 m. sausio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141-507/2015, 2017 m. sausio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Be to, viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta.

Kaltinamasis kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino. Jo duodamus parodymus dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko, vietos, būdo ir apimties patvirtina nukentėjusiojo M. K. parodymai, kur jis patvirtino, kad kaltinamasis jį pargriovė ir vieną kartą smūgiavo kumščiu į veidą. Kaltinamojo atliktus veiksmus patvirtina ir liudytojų L. L., M. P., L. P. parodymai, iš kurių matyti, kad smurtas prieš nukentėjusįjį panaudotas jų akivaizdoje, o kaltinamojo veiksmai sukėlė jiems neigiamas emocijas. Sugretinus aptartus įrodymus su specialisto išvada matyti, kad dėl Ž. S. panaudoto fizinio smurto M. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, muštinės žaizdelės dešinės akies apatiniame voke, dešinės akies sumušimo. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina ir tai, kad dėl šio sužalojimo jis juto fizinį skausmą.

Aplinkybė, jog asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016). Kaltinamasis be priežasties, tyčia smurtaudamas prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje, šį įvykį stebint aplinkiniams asmenims (tarp jų ir nepilnamečiams), suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Visų aptartų įrodymų analizė įrodo, kad Ž. S. tyčia, viešoje vietoje, be jokios priežasties smūgiavo nukentėjusiajam, tokiais veiksmais jis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nes nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė sveikatą. Įvertinus tai, Ž. S. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį kaip viešosios tvarkos pažeidimas.

II. Dėl bausmės paskyrimo ir kardomosios priemonės

Ž. S. 2022 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (t. 2, b. l. 86–95), tačiau nagrinėjamoje byloje padaryta nusikalstama veika padaryta iki nuosprendžio priėmimo, nusikalstama veika padaryta kaltinamajam esant nepilnamečiui. Jo padaryta nusikalstama veika yra tyčinis, nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis kaltu visiškai prisipažino, gailisi padaręs nusikaltimą, savo noru atlygino padarytą žalą (t. 1, b. l. 61–63) ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 –3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką forma ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybė paskirtis – užtikrinti, kad atsakomybė atitiktų šių asmenų amžių ir socialinę brandą, riboti laisvės atėmimo bausmės ir didinti auklėjamojo poveikio priemonių taikymą, padėti nepilnamečiui pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nepilnametį nuo naujų nusikalstamų veikų (BK 80 straipsnis).

Šio teisinio reguliavimo kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios paaiškino nusikalstamos veikos motyvus ir jos padarymo aplinkybes, jo padaryta nusikalstama veika sunkių pasekmių nesukėlė, jis atsiprašė nukentėjusiojo, dėdamas pastangas atkurti socialinę taiką, nukentėjusiajam turtinė ir neturtinė žala nepadaryta, yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Jis nebaustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 30–31). Po nusikalstamos veikos padarymo kaltinamasis pakeitė mokymosi įstaigą, kurioje buvo ne visada drausmingas ir atsakingas (t. 2, b. l. 39). Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) centre (t. 2, b. l. 41). Pagal pateiktą informaciją apie šeimą matyti, kad kaltinamojo santykiai su motina ir patėviu yra geri, jam sudarytos geros buities sąlygos, šeimai teikiama pagalba (t. 2, b. l. 45–48). Iš kaltinamojo paaiškinimų matyti, kad ankstesnėje ugdymo įstaigoje juto blogą draugų įtaką, mokymosi įstaigą pakeitė, turi siekį pakeisti savo gyvenimo būdą, požiūrį į visuomenėje priimtas teisės normas ir išsako ketinimus jų laikytis. Įvertinus visas aukščiau aptartas aplinkybes, tai, kad kaltinamasis yra nepilnametis ir nedirba, jis mokosi, jam skirtina laisvės apribojimo bausmė mažesnė nei sankcijoje nustatytas jos vidurkis (BK 61 straipsnio 4 dalis), jo elgesį koreguojant skiriamais įpareigojimais ir auklėjimo priemonėmis, nes aukščiau aptartos kaltinamojo asmenybę ir jo padarytą veiką apibudinančios aplinkybės leidžia spręsti, kad tokia bausmė bus efektyvi ir padės pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nubausti, atimti galimybę daryti naujas veikas, paveikti, kad jis laikytųsi įstatymų bei užtikrinti teisingumo ir proporcingumo principus.

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui. Atsižvelgus į tai, kaltinamajam skirtinas elgesio apribojimas, įpareigojant jį dvylika mėnesių tęsti mokslą (BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

2022 m. gegužės 25 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu Ž. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, už veiką, padarytą iki šio nuosprendžio priėmimo. Atsižvelgus į tai, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant – prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant minimalią švelnesnės bausmės dalį (BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalys).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 162–164), panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (BPK 139 straipsnio1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir nubausti jį laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, Ž. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą keturiems, įpareigojant jį bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dvylika mėnesių tęsti mokslą.

Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis paskirtą bausmę subendrinti su 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies sudedant, prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą septyniems mėnesiams, įpareigojant Ž. S. bausmės atlikimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dvylika mėnesių tęsti mokslą ir visą bausmės laiką nebendrauti su Ą. V.

Į Ž. S. bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal 2022 m. gegužės 25 d. nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.