- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-24
- Bylos Nr.
- AN2-463-843/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01353-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Aušra Bielskė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6 PK
- Advokatai
- Ugnius Pėdnyčia
Vilniaus apygardos teismo teisėja Aušra Bielskė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal nubaustojo D. D. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutarties, kuria paliktas galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato (toliau – PK, Institucija) 2021 m. balandžio 29 d. nutarimas dėl D. D. nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį, panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė ir nustatytos faktinės aplinkybės
1. D. D. nubaustas už tai, kad jis 2020 m. spalio 22 d. 12.30 val. kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio Rotveilerio veislės šunį, kuris užpuolė V. P. (Pilcov) priklausantį Jorkšyro veislės šunį, padarydamas šuniui kūno sužalojimus. Tokiu būdu D. D. kaip šuns laikytojas neužtikrino, kad jo laikomas minėtas gyvūnas nekels grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai, tai yra savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje.
2. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo PK veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu D. D. nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį 150 Eur dydžio bauda.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. D. atstovo skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 6-ojo PK veiklos skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. nutarimo, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartimi jį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad D. D. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
4. Apeliaciniu skundu nubaustojo atstovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį bei Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo PK 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą, o administracinio nusižengimo bylą D. D. atžvilgiu nutraukti. Skundas grindžiamas šiais argumentais.
4.1. Advokato teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo pamatiniais teisės ir administracinių nusižengimų teisenos principais, tai yra nekaltumo prezumpcijos ir iš jos išplaukiančiu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, lygybės prieš įstatymą ir teisingo proceso principais, vadovavosi tik subjektyviais nukentėjusiojo asmens samprotavimais, tik jų pagrindu taikė administracinę atsakomybę apeliantui.
4.2. Savo skunde advokatas pažymi, kad nukentėjęs asmuo 2020 m. spalio 22 d. (duomenys neskelbtini), be pavadėlio ir be antsnukio vedžiojo Jorkšyro veislės augintinį. Šeimininko nekontroliuojamas, nedresuotas, jis bėgiojo po pievą, o pamatęs kitą šunį, lodamas jį puolė. P. J. puolė kitą šunį, o šis, instinktyviai reaguodamas į agresiją, nasrais suėmė Jorkšyrą ir laikė.
4.3. Advokato teigimu, jo atstovaujamasis tuo metu ėjo į prekybos centrą ir būdamas gyvūnų mylėtoju ir panašaus augintinio, tik grynos veislės Rotveilerio savininku, matydamas ir įvertinęs situaciją, jog Jorkšyrui kilo rimtas pavojus, nuskubėjo padėti. D. D. matė, kad Jorkšyro šeimininkas buvo sutrikęs, negalėjo ramiai ir apgalvotai reaguoti, skirdamas besiriejančius šunis, o jis turi daug elgesio su šunimis patirties.
4.4. Advokatas nurodo, jog D. D. bandė suimti juodos spalvos šunį už kojų, tačiau nesėkmingai. Pažymi, jog visi patyrę šunininkai žino, kad tokiu būdu galima šuniui sutrikdyti koordinaciją ir trumpam nutraukti visus jo veiksmus. Jorkšyro šeimininkas bandė išplėšti iš minėto didesnio šuns nasrų savo Jorkšyrą, bet ir tai nebuvo sėkmingas bandymas. Vėliau D. D. pavyko suimti juodą šunį už galinių kojų, jas pakelti ir šis pagaliau prarado koordinaciją bei paleido Jorkšyrą. Po šio įvykio nukentėjęs asmuo paėmė Jorkšyrą ir pasišalino, o juodos spalvos šuo pabėgo.
4.5. Advokatas pastebi, kad įvykio dieną, tik gerokai vėliau, 15.37 val., tai yra praėjus net 3 val. po įvykio, nukentėjęs asmuo kreipėsi į veterinarijos gydyklą. Nukentėjusiojo asmens teigimu, jo šuo nukentėjo minėto įvykio metu, o juodos spalvos šuo priklauso D. D.. Mano, kad nukentėjęs asmuo sąžiningai klysta. Tokia nuomone jam galėjo susidaryti po to, kai jis sužinojo, kad D. D., dalyvavęs Jorkšyro gelbėjimo operacijoje, pasidomėjo, ar jis nebuvo perduotas gydyti šios gydymo įstaigos veterinarams ir, jei taip, tai kokia jo būklė. Todėl akivaizdu, jog D. D. pasiteiravus apie šuns būklę veterinarijoje, kurioje pats dažnai lankosi dėl savo šuns priežiūros, jis buvo be pagrindo apkaltintas.
4.6. Advokatas atkreipia teismo dėmesį, kad ANK 346 straipsnio 4 dalies norma yra blanketinė, nukreipianti į Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus. Skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokį konkretų teisės aktą, sietiną su gyvūnų apsauga/priežiūra, pažeidė nubaustasis. Vertinant hipotetiškai, D. D. pažeidė bendro pobūdžio taisykles elgtis atidžiai ir rūpestingai, jog nesukeltų žalos kitiems subjektams, tačiau akivaizdu, kad byloje nėra duomenų, įrodančių nubaustojo neteisėtus veiksmus. Nors nukentėjęs asmuo nurodo, kad jo šunį sužalojo D. D. šuo, tačiau pastarasis teigia, jog jo šuo įvykio metu buvo paliktas namuose. Kitų duomenų, kurie galėtų pagrįsti ar paneigti, kur tiriamo įvykio metu buvo nubaustojo šuo, byloje nėra.
4.7. Advokato įsitikinimu, tokiais atvejais būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija bei iš jos kildinamu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini trauktino administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Šalies argumentai
4.8. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį, kad byloje nėra duomenų, kas vyko per anksčiau minėtas 3 val. tarp tiriamo įvykio ir nukentėjusio asmens pirminio apsilankymo gydykloje, tačiau jeigu Jorkšyras patyrė tokius sužalojimus tiriamo incidento metu, jis per 3 val. būtų mirtinai nukraujavęs. Taigi, abejotina, ar į bylą pateiktas ligos išrašas, nuotraukos yra tarpusavyje sietinos. Sąskaitoje net nedetalizuojama, už kokią paslaugą ir kokiam augintiniui buvo ji išrašyta. Be to, sąskaita išrašyta tik praėjus mėnesiui po tiriamo įvykio ir atliktos operacijos, todėl kelia abejones, ar ji susijusi su tiriamu įvykiu.
4.9. Advokatas pažymi, kad apylinkės teismo nutartis grindžiama tik nukentėjusiojo subjektyviu samprotavimu. Byloje nėra duomenų, leidžiančių bent daryti prielaidą, kad nubaustojo kokie nors veiksmai buvo tyčiniai ir nukreipti į Jorkšyro sužalojimą. Skundžiama teismo nutartimi nenustatyta D. D. kaltės forma, tačiau atmetus tyčinę kaltę, siekiant konstatuoti neatsargią jos formą, turėtų būti konstatuota veika, iš kurios būtų galima spręsti apie apelianto nerūpestingumo/nepagrįsto pasitikėjimo kaltės formą. Advokato vertinimu, bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad nubaustojo veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėtis.
5. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo/nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog tiek skundžiama apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis, tiek Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo PK veiklos skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. nutarimas yra teisėti bei pagrįsti.
7. Atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį kyla už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Kaip teisingai skunde nurodo nubaustojo atstovas, ANK 346 straipsnis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus, kuriuose apibrėžti su gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimu ir registravimu susiję santykiai. Tačiau D. D. atstovo skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje nenurodyta, kokį konkretų teisės aktą, sietiną su gyvūnų apsauga/priežiūra, pažeidė nubaustasis, nėra pagrindas keisti nagrinėjamą apylinkės teismo nutartį. Pažymėtina, kad tiek surašytame administracinio nusižengimo protokole, tiek ir Institucijos nutarime yra aiškiai nurodyta, kurio teisės akto reikalavimai šiuo atveju yra pažeisti, o būtent, 1997 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VII-500 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas (b. l. 8, 9-10). Taigi, ANK 618 straipsnio 2 dalyje nustatytas reikalavimas (nurodyti specialųjį įstatymą ar kitą teisės aktą, kurio reikalavimus asmuo pažeidė) yra įgyvendintas.
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo PK veiklos skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. nutarimu D. D. pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį buvo nubaustas už tai, kad nevykdė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, kuriame įtvirtinta, jog gyvūnų laikytojai privalo: užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Apylinkės teismas padarė išvadą, kad D. D. 2020 m. spalio 22 d. 12.30 val. kieme, adresu: (duomenys neskelbtini), vedžiojo be pavadėlio ir antsnukio Rotveilerio veislės šunį, kuris užpuolė V. P. priklausantį Jorkšyro veislės šunį, padarydamas šuniui kūno sužalojimus.
9. Apelianto teigimu, nubaustasis nepagrįstai apkaltintas, nesant tam patikimų duomenų. Vien tai, kad jis padėjo išskirti besiriejančius šunis ir paskambino į veterinarijos gydyklą pasiteirauti apie Jorkšyro būklę, nėra jo kaltės įrodymas. Apeliantas teigia, kad juodos spalvos šuo, apkandžiojęs Jorkšyrą, D. D. nepriklauso. Apygardos teismo vertinimu šie apelianto argumentai yra nepagrįsti, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Pagal ANK 569 straipsnį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Apeliantas neneigia, kad įvykio metu juodos spalvos šuo (galimai Rotveileris) apkandžiojo nukentėjusiojo V. P. J. veislės šunį, tačiau teigia, jog Jorkšyras bėgiojo po pievą šeimininko nekontroliuojamas, be pavadėlio, o pamatęs kitą šunį lodamas jį puolė, tuomet pastarasis instinktyviai reaguodamas į agresiją, nasrais suėmė Jorkšyrą ir laikė. Mano, kad dėl kilusio įvykio yra ir nukentėjusiojo kaltė. Dėl šio skundo argumento apygardos teismas pažymi, jog nenagrinėja ir nepasisako dėl nukentėjusiojo V. P. veiksmų teisėtumo, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, dėl byloje nėra duomenų, kad dėl Jorkšyro veislės šuns veiksmų buvo padaryta žalos. Šiuo atveju nustatyta, kad žalą padarė būtent Rotveilerio veislės šuo, tad nagrinėjamam klausimui yra reikšminga, ar D. D. privalėjo laikytis ir ar laikėsi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme numatytų gyvūnų laikytojui tenkančių pareigų.
11. Nubaustojo atstovo įsitikinimu, neteisingas teismo išvadas lėmė tai, kad buvo vadovautasi išskirtinai nukentėjusiojo parodymais, neįvertinus nubaustojo D. D. paaiškinimo, jog jo šuo įvykio metu buvo paliktas namuose ir jis tik siekdamas padėti Jorkšyrui sudalyvavo jo gelbėjime. Nors advokatas teigia, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų pagrįsti ar paneigti, kur tiriamo įvykio metu buvo nubaustojo šuo, tačiau apygardos teismo vertinimu, surinkti įrodymai yra pakankami daryti pagrįstas išvadas tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek dėl D. D. kaltės. Bylos įrodymų visumą tiek Institucija, tiek apylinkės teismas įvertino teisingai. Detaliau atsakant į minėtą skundo argumentą atkreipiamas dėmesys į tai, kad savo pareiškime bei apklaustas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme nukentėjusysis V. P. nurodė, kad D. D. (jį pažįsta iš matymo, pavardę sužinojo po nagrinėjamo įvykio) yra jo kaimynas, todėl jį bei jo šunį matydavo kiekvieną dieną. Savo šunį D. D. visuomet vedžioja be antsnukio, o aikštelėje, kur bėgioja maži šuniukai, ir be pavadėlio. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad D. D. šuo yra 50 kilogramų sveriantis, juodos spalvos Rotveileris be uodegos. Įvykio dieną jis (V. P.) su savo augintiniu Jorkšyru po pasivaikščiojimo aikštelėje ėjo namo, kai staiga iš už kampo išėjo D. D. su savo šunimi ir Rotveileris iš karto puolė jo šunį. Toks atvejis įvyko nebe pirmą kartą, tačiau šį kartą su sunkiomis pasekmėmis. Įvykio dieną D. D. buvo šalia savo šuns ir pats išsigando, kai šunys susikabino, pasakė šuniui komandą, tačiau jis jau nebereagavo. Jie abu traukė šunis vienas nuo kito, tačiau Rotveileris yra didelis šuo, jis nepakluso (b. l. 88–89, 98–102). Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. D. įvykio metu bandė suimti svetimą juodos spalvos šunį už kojų ir jas pakelti, įgnybti į kirkšnį pastarajam, siekdamas sutrikdyti šuniui koordinaciją ir trumpam nutraukti visus jo veiksmus, jog tai pavyko, tačiau ne iš karto. Šiuo atveju svarbi apylinkės teismo aptarta aplinkybė, jog nubaustasis pats po įvykio du kartus skambino į veterinarijos kliniką sužinoti dėl sužaloto Jorkšyro būklės, taip pat kiek kainavo šuns gydymas. Pastarąjį faktą D. D. patvirtino bylos nagrinėjo teisme metu nurodydamas, kad iš tiesų skambino į veterinarijos gydyklą, pirmiausiai paklausti kaip Jorkšyro sveikata, ar jis išgyveno, o kai sužinojo, kad jam bus atliekama operacija, po kelių dienų paskambino sužinoti, kiek ji kainavo (b. l. 98–102). Įvertinus visus byloje esančius duomenis nubaustojo D. D. pateikta įvykių versija, kad jo šuo buvo paliktas namuose ir nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, nėra įtikinama. Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, nukentėjusysis V. P. ir nubaustasis D. D. puikiai pažįsta vienas kitą, nukentėjusysis pažįsta ir Rotveilerio veislės šunį, ir šio šuns savininką, nurodė šuns požymius, tad jo parodymai, kad Jorkšyro veislės šunį sužalojo būtent D. D. šuo, yra įtikinami. Byloje, išskyrus nubaustojo pateiktą versiją, nėra duomenų, kad Jorkšyrą sužalojo kitas, ne D. D. priklausantis šuo. Nėra įtikinama ir nubaustojo pateikta versija, jog būdamas atsitiktiniu praeiviu jis griebtų svetimą, stambų šunį už galinių kojų, jas pakeltų, bandytų jam įgnybti į kirkšnį, tuo labiau, kad nagrinėjamo įvykio metu šuo buvo įsikibęs kitą šunį ir jo veiksmai buvo sunkiai nuspėjami. Toks asmens elgesys atitinka būtent šuns savininko elgesį, tokiu būdu siekiant sumažinti galimą žalą. Šias išvadas sustiprina ir bylos duomenys apie tai, kad D. D. net du kartus skambino į veterinarijos gydyklą pasiteirauti ne tik dėl sužaloto šuns būklės, bet ir dėl jo gydymo kaštų. Pastaroji informacija atsitiktiniam praeiviui nebūtų aktuali, tuo tarpu ji yra itin svarbi žalą padariusio šuns laikytojui, nes būtent jam tektų pareiga ją atlyginti.
12. Apeliantas nurodo, kad nukentėjęs asmuo tik 15.37 val., tai yra praėjus 3 val. po įvykio, kreipėsi į veterinarijos gydyklą, kad veterinarijos klinikos sąskaitoje net nedetalizuojama, už kokią paslaugą ir kokiam augintiniui ji buvo išrašyta, kad sąskaita išrašyta praėjus mėnesiui po tiriamo įvykio ir atliktos operacijos, todėl kelia abejones, ar ji susijusi su tiriamu įvykiu. Kaip patvirtino byloje pateikti nukentėjusiojo paaiškinimai, iš karto po įvykio jis savo augintinį nusinešė namo, tačiau pamatęs, kad jis jaučiasi blogai, nekvėpuoja, nunešė jį į veterinarijos gydyklą. Operacija prasidėjo 15.37 val., šunį jis atnešė po 12.30 val., laukė veterinarijos daktaro, vėliau, kol šuniui suleido vaistus (b. l. 88). Iš byloje esančio išrašo iš ligos istorijos matyti, kad V. P. šuns Jorkšyro vardu M. gydymas truko nuo 2020 m. spalio 22 d. 15.37 val. iki 2020 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai (b. l. 22-26). PVM sąskaita faktūra 847,51 Eur sumai V. P. išrašyta 2020 m. lapkričio 15 d. Taigi, teismui nekyla jokios abejonės, kad byloje esanti veterinarijos gydyklos UAB „Vetpulsas“ sąskaita pateikta būtent už nukentėjusiojo V. P. J. veislės šuniui atliktą operaciją, gydymą po jos ir priežiūrą iš karto po nagrinėjamo įvykio (b. l. 18-20). Todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
13. Apibendrinant išsakytus argumentus yra spręstina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai paliko galioti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ojo PK 2021 m. balandžio 29 d. nutarimą. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį dėl D. D. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios skunde išdėstytų argumentų nėra jokio pagrindo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybė patraukto asmens D. D. atstovo advokato Ugniaus Pėdnyčios apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.