Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. Č. (A. Č.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2016-03-30, apie 17.54 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., vairavo automobilį „Renault Megane Scenic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,90 promilių girtumas, nepasirinko saugaus atstumo iki priekyje ta pačia kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio, nespėjo sustabdyti automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiavusį ir sustojusį automobilį. Dėl smūgio minėtas automobilis atsitrenkė į dar vieną priekyje važiavusį automobilį. Įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Taip A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 126 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Iš pateikto skundo turinio matyti, kad apeliantas kelia nuobaudos individualizavimo klausimą, prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir sušvelninti jam skirtą nuobaudą, argumentuodamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam itin reikalinga.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Apygardos teismas mano, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą, taikant ATPK 30¹ straipsnį, sušvelninti skirtą administracinę nuobaudą, neskirti apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, byloje nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kad A. Č. dėl padaryto pažeidimo prisipažino, dėl jo padarymo gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti A. Č. paskiriant nuobaudas, kurių dydžiai itin artimi minimaliai sankcijoje numatytai ribai.

Pažymima ir tai, kad apelianto nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga darbinėms funkcijoms vykdyti, reikšmingos šiuo atveju tik parenkant administracines nuobaudas neperžengiant sankcijų už padarytus pažeidimus ribų ir nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Apeliantas padarė šiurkštų KET pažeidimą – vairavo neblaivus, sukėlė eismo įvykį, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų. Pabrėžtina, jog administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. A. Č. žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga darbui, tačiau tai jo nuo itin šiurkštaus KET pažeidimo nesulaikė.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

Be to, apeliantas ateityje turės teisę pasinaudoti ATPK 329 straipsnio nuostatomis, t. y. jei teisės atėmimo laikotarpiu nepadarys naujų KET pažeidimų, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, turės procesinę galimybę prašyti nuobaudą paskyrusio organo (pareigūno) sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 birželio 17 d. nutarimą palikti nepakeistą ir A. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.