- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-11
- Bylos Nr.
- 2SA-23-258/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02717-2011-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- L. T.
- Skolininkas
- G. T.
- Kreditorius
- M. P.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos L. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys skolininkas G. T., išieškotojas M. P., antstolė D. P.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolės D. P. padėjėjos D. Š. 2011-08-26 turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0068/11/00670/1, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamu turto arešto aktu antstolės D. P. padėjėja D. Š., vykdydama Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-16 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-1851-647/2011, kuriuo iš G. T. yra priteista 5843,75 Lt skolos, bylinėjimosi išlaidos ir palūkanos, areštavo pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) G. T. yra pareiškėjos sutuoktinis, tačiau liudytojai galėtų patvirtinti, kad jie nuo 2007 m. kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Pareiškėja nieko nežinojo apie sutuoktinio skolą, kol negavo turto arešto akto. Kadangi bendros jungtinės nuosavybės režimas netaikomas sutuoktiniams nuo bendro ūkio vedimo pabaigos, nurodytu teismo įsakymu priteista skola yra asmeninis sutuoktinio įsiskolinimas, o pareiškėjos 2008-03-31 įsigytas automobilis – jos asmeninė nuosavybė. Taigi turto arešto aktas, kuriuo apribota nuosavybės teisė į turtą, nepriklausantį skolininkui, yra neteisėtas ir naikintinas.
Antstolė D. P. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad vadovaujantis LR CPK 661 str. 2 d. (redakcija iki 2011-10-01), raginimas skolininkui nesiunčiamas ir antstolis iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus. Vykdant minėtą išieškojimą, 2011-06-28 areštuota skolininko sąskaita AB SEB banke, tačiau joje piniginių lėšų nėra. Taip pat skolininko vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, transporto priemonių, VSDFV duomenimis, jis nedirba. Vadovaujantis LR CPK 666 str. l d. išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Kadangi skolininko sutuoktinė yra L. T., jos vardu registruota transporto priemonė įgyta santuokoje, ji 2011-08-26 areštuota kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pareiškėja nepateikė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, atlikto ginčo teisenos tvarka, pagal materialinės teisės normos nustatytus reikalavimus, dokumentų. Vien aplinkybė, kad vykdomajame dokumente skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, nereiškia, kad jo prievolė yra asmeninė ar turi būti vykdoma tik iš jam tenkančios turto dalies. Siekdamas užtikrinti efektyvų išieškojimą, skolininkas turėjo ir galėjo, pats ar per savo sutuoktinį, inicijuoti bendros jungtinės nuosavybės padalinimą teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 18 d. nutartimi skundą dėl antstolės D. P. veiksmų atmetė. Remdamasis CPK 667 str. 1 d., nurodė, kad jei skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kelių transporto priemonių registre L. T. vardu įregistruota transporto priemonė Nissan Micra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgyta santuokoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad antstolė nepagrįstai areštavo šį turtą. Be to, 2011-09-30 patvarkymu antstolė atidėjo vykdymo veiksmus iki teisme bus išspręstas klausimas dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio ir esant teisniam pagrindui bus nustatyta skolininko dalis bendroje jungtinėje nuosavybėje, į areštuotą transporto priemonę nėra nukreiptas išieškojimas, todėl pareiškėjos L. T. skundas nepagrįstas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja L. T. prašė panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Nurodė, kad teismas pažeidė CPK 231 str. 5 d., kurios redakcija, taikytina skundžiamos nutarties priėmimo metu (pagal LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 1 d.), numatė galimybę iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti į teismo posėdį tik šalių sutikimu. Kadangi pareiškėja parengiamajame teismo posėdyje nedalyvavo, teismas turėjo posėdį atidėti. Skundas dėl antstolio veiksmų grindžiamas liudytojų parodymais, todėl, nežinodama, ar teismas nagrinės bylą 2011-10-18 posėdyje, apeliantė neužtikrino liudytojų atvykimo į šį posėdį ir neatvyko pati. Pereidamas be pareiškėjos sutikimo prie bylos nagrinėjimo iš esmės ir tokiu būdu užkirsdamas kelią apklausti liudytojus, teismas iš esmės apribojo apeliantės teisę įrodinėti, netinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą nutartį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė D. P. prašė atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareiškėja, kuriai apie parengiamojo posėdžio vietą, datą bei laiką ir neatvykimo į posėdį pasekmes pranešta tinkamai, turėjo pareigą pateikti teismui visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Pareiškėjos neatvykimas į teismo posėdį, apie kurį jai pranešta tinkamai, ar nežinojimas, ar teismas nagrinės bylą, nesuteikia teisės teigti, kad buvo pažeista jos teisė įrodinėti bei kad buvo nesilaikoma CPK 231 str. 5 d. reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Pagal LR CPK 320 straipsnį, 338 straipsnį apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 1 d. numato, kad pirmosios instancijos teismai iki Civilinio proceso kodekso įsigaliojimo priimtus ieškinius (pareiškimus, prašymus) išnagrinėja pagal procesines teisės normas, galiojusias iki šio kodekso įsigaliojimo. Taigi ši įstatymo norma taikoma sprendžiant dėl Civilinio proceso kodekso, o ne jo pakeitimų įsigaliojimo. Kadangi nuo 2011-10-01 įsigaliojo dalies Civilinio proceso kodekso normų pakeitimai, bet ne naujas Civilinio proceso kodeksas, LR Civilinio proceso kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 1 d. atskirų CPK straipsnių pakeitimams nėra taikoma.
CPK 231 str. 5 d., galiojusi 2011-10-18 parengiamojo teismo posėdžio metu, numatė, kad tais atvejais, kai parengiamojo teismo posėdžio metu paaiškėja, kad papildomi pasirengimo bylai nagrinėti teisme veiksmai nėra reikalingi, teismas turi teisę pradėti žodinį bylos nagrinėjimą ir išspręsti bylą iš esmės iš karto parengiamojo teismo posėdžio, nepriimdamas CPK 232 straipsnyje nurodytos nutarties. Bylos duomenys patvirtina, kad apie 2011-10-18 parengiamąjį teismo posėdį apeliantei buvo pranešta tinkamai (b.l. 14). Aplinkybės, kad apie parengiamąjį posėdį žinojo, apeliantė neginčijo ir pati. Pažymėtina, kad teismo šaukimo įteikimo pažymos antroje pusėje yra išaiškintos neatvykimo į teismo posėdį pasekmės. Be kitų pasekmių, nurodytas ir CPK 231 str., numatantis galimybę iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, jei teismas nusprendžia, kad papildomo pasirengimo bylos nagrinėjimui nereikia. Taigi apie tokią teismo teisę pareiškėja žinojo, o teismas, pasinaudojęs CPK 232 str. jam suteikta teise iš parengiamojo teismo posėdžio pereiti prie bylos nagrinėjimo iš esmės, jokių proceso teisės normų nepažeidė.
CPK 42 str. 5 d. numato, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai. Todėl pareiškėja, būdama informuota apie parengiamąjį teismo posėdį bei pareiškime nurodžiusi apie siekį savo dėstomas aplinkybes paremti liudytojų parodymais, turėjo domėtis bylos eiga, vadinasi, atvykti į parengiamąjį teismo posėdį arba, esant svarbioms priežastims, dėl kurių atvykti negalėjo, informuoti teismą ir prašyti parengiamąjį teismo posėdį atidėti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kodėl į 2011-10-18 parengiamąjį posėdį pareiškėja neatvyko, nėra duomenų, kad jį atidėti prašė. Vadinasi, pati pareiškėja nepakankamai domėjosi bylos eiga ir savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo sąžiningai. Kita vertus, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 231 str. 5 p. jai nedalyvaujant posėdyje perėjęs prie bylos nagrinėjimo iš esmės, pareiškėja turi nurodyti, kokią reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui galėjo turėti toks, jos manymu, proceso normos pažeidimas. L. T. nurodė, kad perėjus į teismo posėdį, ji negalėjo užtikrinti liudytojų dalyvavimo jame. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad liudytojų parodymais ji siekė pagrįsti jos gyvenimą su G. T. atskirai ir bendro ūkio nevedimą. Pažymėtina, kad šios aplinkybės sprendžiant dėl antstolės patvarkymo taikyti skolininko sutuoktinio turtui areštą, nenustatinėjamos. Dėl gyvenimo skyrium turi būti sprendžiama atskiroje byloje. Teismo sprendimas dėl separacijos gali būti pagrindas skundžiant antstolio patvarkymą dėl turto arešto, tačiau pati separacija nėra bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, liudytojų kvietimas į posėdį nebūtų turėjęs reikšmės, nes liudytojų parodymai negali patvirtinti ar paneigti antstolio veiksmų areštuojant skolininko sutuoktinio turtą, teisėtumo, nesant teismo sprendimo dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium.
Apeliantė teigė, kad dėl to, jog ji nedalyvavo teismo posėdyje, byla buvo išnagrinėta neteisingai, priimtas neteisėtas sprendimas. Pasisakęs dėl liudytojų apklausos reikšmės, apeliacinės instancijos teismas įvertina ir skundžiamos nutarties teisėtumą iš esmės pasisakant dėl antstolio veiksmų vertinimo.
Skundą dėl antstolės D. P. padėjėjos D. Š. 2011-08-26 patvarkymo pareiškėja grindė tuo, jog: 1) automobilis, kuriam taikytas areštas, įsigytas 2008-03-31, o bendros nuosavybės režimas jai ir G. T. netaikytinas nuo 2007 m., nes nuo šių metų jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda; 2) nuosavybės teisė apribota į turtą, nepriklausantį skolininkui.
Pirmojo argumento pareiškėja tinkamai nepagrindė, nes nepateikė teismo sprendimo dėl jos ir sutuoktinio G. T. gyvenimo skyrium, o šios aplinkybės byloje dėl antstolių veiksmų, kaip jau minėta aukščiau, liudytojų parodymais įrodinėti negalėjo, vadinasi, šis teiginys laikytinas neįrodytu ir juo remtis teismas negali.
Antrasis pareiškėjos argumentas neatitinka tiesos, nes kol nėra paneigta, jog sutuoktiniai automobilio Nissan micra, valst Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimo metu gyveno kartu, šiam turtui taikomas bendro sutuoktinių turto režimas. Bendrosios nuosavybės teise turimas turtas priklauso abiems sutuoktiniams, todėl jo areštas negali būti vertinamas kaip areštas skolininkui nepriklausančio turto. Nei teismas, nei antstolis nėra nurodęs, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011-05-16 teismo įsakymu yra priteistas įsiskolinimas iš pareiškėjos. Bylos duomenys patvirtina, kad skola priteista iš G. T. ir išieškojimas vykdomas iš jo (v.b.l. 1, 6). Tačiau byloje nėra duomenų, paneigiančių, kad G. T. priklauso dalis automobilio Nissan micra, valst Nr. (duomenys neskelbtini) kaip dalis bendrojoje nuosavybėje. Todėl antstolis, remdamasis CPK 667 str., nesant nustatytos skolininkui priklausančio turto, kuris yra bendras su kitu asmeniu, dalies, pagrįstai areštavo automobilį, tačiau privalėjo pasiūlyti išieškotojui ar bendrosios nuosavybės dalyviams kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nors duomenų, kad pastarąją pareigą antstolės padėjėja įvykdė, nėra, tačiau atsižvelgiant į 2011-09-30 patvarkymą, kuriuo sustabdytas areštuoto turto realizavimas iki teisme bus išspręstas klausimas dėl sutuoktinių prievolės pobūdžio ir esant teisiniam pagrindui nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, darytina išvada, kad pareiškėjos L. T. teisės nėra pažeistos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.